Musinukės, priklausančios musinukinių (Muscicapidae) šeimai, yra 48 rūšių paukščiai, paplitę Eurazijoje ir Afrikoje. Lietuvoje gyvena 4 rūšys, o gausiausia tarp jų yra margasparnė musinukė (Ficedula hypoleuca).
Margasparnė musinukė yra maždaug naminio žvirblio dydžio paukštis, kurio kūno ilgis siekia apie 13 cm, o svoris - apie 13 gramų. Patino nugarinė pusė yra juoda, su balta dėme ant kaktos. Sparnai juodi su plačia balta juosta, o uodegos kraštinės plunksnos taip pat turi baltų dėmių. Pilvinė pusė yra balta, o snapas ir kojos - juodi. Rainelė tamsiai ruda. Patelės apdare vietoj juodos spalvos vyrauja pilkai rusva, o apatinė kūno pusė išlieka balta. Jaunikliai yra margoki, o tik išsiritusių galva ir nugara apaugusi tamsiai pilkais pūkais.
Paplitimas
Margasparnė musinukė yra plačiai paplitusi Vakarų Eurazijoje, nuo Atlanto pakrantės iki Jenisejaus slėnio. Šiaurėje jos arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros ir Obės žemupius. Pietuose arealas tęsiasi iki Irtyšiaus vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Moldavijos, Balkanų pusiasalio ir Viduržemio jūros pakrantės. Šie paukščiai taip pat gyvena šiaurės vakarų Afrikoje. Lietuvoje margasparnė musinukė yra dažna rūšis, kasmet perianti apie 100 000-200 000 porų. Aptinkama visoje Lietuvoje, peri visur maždaug vienodai tankiai.
Migracija
Margasparnė musinukė yra migruojantis paukštis. Lietuvoje žieduotos margasparnės pastebėtos rugpjūčio antroje pusėje - rugsėjį Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, tačiau daugiausiai jų sutinkama šiaurės Italijoje ir Portugalijoje. Dalis paukščių žiemoja Portugalijoje, o kiti traukia į Afriką. Nors pranešimų iš Afrikos nėra daug, manoma, kad ten jie praleidžia žiemą.
Biologija ir elgsena
Veisimosi sezono pradžioje, kol dar nėra stiprios konkurencijos rūšies viduje, margasparnės musinukės įsikuria šviesiuose mišrių miškų ploteliuose. Veisimosi laikotarpiu jos aktyvios tik dieną, o migruoja naktį. Tai dendrofilinis paukštis, mėgstantis laikytis medžių lajų vidurinėje ar apatinėje dalyje.
Kai yra inkilų perteklius, margasparnei musinukei būdinga poliginija, kartais pasitaiko biginija ar net triginija. Poligamais dažniausiai būna senesni patinai.
Margasparnės musinukės mityba gana savotiška. Panašiai kaip pilkoji musinukė, ji mėgsta tupėti stebėjimo poste ir gaudyti pro šalį skrendančius vabzdžius. Kai orai lietingi ir skraidančių vabzdžių sumažėja, jos ieško maisto ant medžių kamienų ir šakų. Minta daugiausia plėviasparniais vabzdžiais, taip pat dvisparniais, vabalais, vorais ir moliuskais. Jaunikliai paprastai maitinami plėviasparniais, dvisparniais, vabalais, rečiau moliuskais ir kitais bestuburiais. Mityba labai priklauso nuo biotopo ir meteorologinių sąlygų.
Lizdavietė ir perėjimas
Balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje atskridę patinai ieško natūralių medžių drevių, genių, zylių uoksų ar iškeltų inkilų. Patinas aktyviai gina būsimą lizdavietę nuo kitų patinų. Susidarius porai, patelė tuoj pat pradeda sukti lizdą. Pagrindinė lizdo statybinė medžiaga yra pušies tošelės. Gegužės antrą dešimtadienį deda šviesiai žydrus kiaušinius. Dėtyje paprastai būna 5-8 šviesiai žydri kiaušiniai. Peri tik patelė apie 12-14 dienų (apie 12,5-15 dienų). Šiuo laikotarpiu patinas ją maitina.
Jaunikliai ritasi birželio pirmoje pusėje, o ankstyvieji išsirita dar gegužės paskutinėmis dienomis. Embrionų žūva nedaug. Paprastai lizduose būna 5-7, rečiau 2-4 ar 8-9 jaunikliai. Lizde jaunikliai išbūna 15-16 dienų.
Reikšmė
Margasparnė musinukė yra svarbi rūšis, naudojama biologinei kovai su miško kenkėjais. Tose vietovėse, kur uoksiniams paukščiams keliami inkilai, šie paukščiai tampa absoliučiais dominantais.
tags: #margasparne #musinuke #kiausiniai
