Nėštumas - tai natūralus ir džiaugsmingas moters gyvenimo etapas, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su įvairiomis rizikomis ir iššūkiais. Siekiant užtikrinti mamos ir vaiko sveikatą, svarbu suprasti galimus rizikos veiksnius, kontraindikacijas ir tinkamai pasiruošti šiam ypatingam laikotarpiui.

Didelės rizikos nėštumo priežastys ir veiksniai

Didelės rizikos nėštumas apibrėžiamas kaip nėštumas, kurį komplikuoja veiksniai, neigiamai veikiantys nėštumo baigtį ir saugų gimdymo procesą. Šie veiksniai gali kelti pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui, sukelti komplikacijų dėl jau esamų ligų arba atsirasti nėštumo metu. Apie 20-30% nėštumų priskiriami didelės rizikos kategorijai, todėl jų atpažinimas ir specialus gydymas yra būtinas siekiant pagerinti akušerijos rezultatus.

Moters gyvenimo būdas, sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie didelės rizikos nėštumo. Kai kurie bendri rizikos veiksniai, galintys padidinti tokią tikimybę, apima:

• Aukštas kraujo spaudimas
• Epilepsija
• Anemija
• Trombocitų sutrikimai
• Diabetas
• Genetiniai sutrikimai (pvz., dėl giminingų santuokų)
• Neurologiniai sutrikimai
• Inkstų liga
• Kepenų liga (gelta)
• Širdies sutrikimai
• Gerybiniai navikai (pvz., fibromos)
• Vėžys
• Plaučių būklė, astma, vilkligė
• Šlapimo takų infekcijos
• Lytiškai plintančios ligos
• Kraujavimo arba menstruacijų sutrikimai
• Nevaisingumo gydymas (nesėkmingos procedūros), dvynių nėštumas arba mažas placentos augimas
• Ankstesni cezario pjūviai
• Ankstesni abortai
• Asmeniniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ar tam tikrų narkotikų vartojimas
• Labai mažas svoris arba antsvoris nėštumo metu
• Amžius, ypač jei mama jaunesnė nei 20 metų arba vyresnė nei 35 metų
• Gimdos problemos (pvz., nenormali forma)
• Hormoniniai pokyčiai arba esami menstruacijų sutrikimai
• Prasta prenatalinė mityba
• Gimdos kaklelio silpnumas arba trumpas gimdos kaklelis
• Priešlaikinio gimdymo istorija
• Ankstesnis vaiko, turinčio genetinę būklę (pvz., Dauno sindromą), gimimas
• Nėštumas su daugybe vaisių (dvynių, trynukų)
• Bet kokie autoimuniniai sutrikimai

Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje yra beveik 30 metų, tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 metų, o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.

Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt.

Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.

Bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai.

Didelės rizikos nėštumo požymiai ir vertinimas

Didelės rizikos nėštumo simptomus dažnai sunku atskirti nuo tipiškų nėštumo požymių. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios būklės ar ligos, darančios įtaką nėštumui. Kai kurie galimi požymiai:

• Stiprus skausmas ar mėšlungis apatinėje pilvo dalyje
• Sumažėjęs vaisiaus judėjimas
• Nuolatiniai galvos skausmai
• Nuotaikos sutrikimai
• Skausmingas deginimo pojūtis šlapinantis
• Dažni susitraukimai
• Hipertenzija
• Pastebimi regėjimo pokyčiai, įskaitant neryškų matymą
• Nekontroliuojamas arba nenormalus kraujavimas

Išsamus vertinimas padeda nustatyti problemos pobūdį, diagnozuoti būklę ir parengti konkrečias gydymo rekomendacijas. Visi didelės rizikos atvejai turėtų būti nustatomi pirmojo prenatalinio tyrimo metu, pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą. Kai kurie rizikos veiksniai gali pasireikšti vėliau ir bus atpažinti per vėlesnius vizitus.

Pradinė atrankos istorija apima:

• Motinos amžiaus
• Reprodukcinę istoriją
• Šeimos istoriją

Atliekami diagnostiniai tyrimai:

• Neinvaziniai testai: vaisiaus ultragarsas, kardiotokografija (CTG), testas be streso (NST), susitraukimo streso testas (CST).
• Invaziniai metodai: embrioskopija, fetoskopija, chorioninio gaurelio mėginių ėmimas, amnioocentezė, perkutaninis virkštelės kraujo mėginių ėmimas.

Infekcijos ir jų poveikis nėštumui

Nėštumo metu moteris yra jautresnė įvairioms infekcijoms, kurios gali kelti pavojų vaisiui. Bakterijų ir virusų nešiojimas yra dažnas reiškinys, dažnai besimptomis ar subklinikinis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)

Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.

Raudonukė

Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.

Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija

Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.

Hepatitas B

Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.

Gonorėja, Chlamidiozė, B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS), Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis/genitalium

Gonorėja - tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.

Chlamidiozė. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptomiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.

B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.

Ureaplasma urealyticum. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.

Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.

Sifilis ir ŽIV

RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.

Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.

Kiti svarbūs tyrimai ir rekomendacijos

Nėštumo metu atliekami įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, padedantys įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatą.

Laboratoriniai tyrimai

• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
• Kraujo grupė ir Rh faktorius: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu Rh antikūnų nustatymo tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh(-) gamina antikūnius prieš Rh(+) vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
• Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
• Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
• Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
• Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
• PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.

Vartoti maisto papildus. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.

Instrumentiniai tyrimai ir kiti svarbūs aspektai

• I trimestro ultragarsas: Atliekamas apie 12-13 nėštumo savaitę, padeda nustatyti gimdymo terminą, įvertinti vaisiaus vystymąsi ir atlikti pirmuosius rizikos vertinimus.
• Privalomieji tyrimai iki 12 nėštumo savaitės: Lietuvoje privalomi tyrimai apima bendrą kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendrą šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV tyrimus. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.
• Darbo ir poilsio režimas bei gyvenimo ritmas: Svarbu tinkamai planuoti darbo ir poilsio režimą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai.
• Mityba: Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Valgymas be jokios kontrolės gali lemti per didelį svorio priaugimą.

Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų. Nėra būtina, kad kiekvienas tyrimas būtų atliktas, tačiau dauguma tyrimų yra rekomenduojami ir padeda užtikrinti saugesnį nėštumą.

Jeigu moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po gimdymo. Per pastaruosius 10-15 metų labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Didelės rizikos nėštumo valdymas

Didelės rizikos nėštumo valdymas priklauso nuo konkrečių rizikos veiksnių. Paprastai moteriai reikia planuoti daugiau prenatalinių vizitų pas akušerį, kad būtų galima atidžiai stebėti nėštumo eigą. Priklausomai nuo nustatytos rizikos, gali būti reikalinga konsultacija su papildomais medicinos ekspertais. Dažnesni vaisiaus įvertinimai ir ultragarso skenavimai padeda užtikrinti sveiką gimdymą. Gali būti rekomenduojama matuoti kraujospūdį namuose ir atidžiai stebėti vaistų vartojimą jau esamoms ligoms gydyti.

Didelės rizikos nėštumo gimdymas rekomenduojamas ligoninėje, nes gimdymas namuose laikomas pernelyg rizikingingu moterims, turinčioms sunkių sveikatos sutrikimų ar komplikacijų. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, kūdikis gali būti pagimdytas natūraliu būdu arba per cezario pjūvį. Didelės rizikos gimdymo numatymas ir valdymo procedūrų planavimas yra būtini norint užtikrinti saugesnį gimdymą.

Nėštumo priežiūros specialistai atidžiai stebi moters ir vaisiaus būklę, vertina rizikos veiksnius ir imasi prevencinių bei gydomųjų priemonių, kad nėštumas praeitų kuo sklandžiau ir būtų užtikrinta sveika ateitis.

tags: #nestumas #kontraindikacija #kenksmingiems #rizikos #veiksniams

• Vaiko gimimo nesantuokoje tvarka
• Geriausi slidinėjimo batai vaikams
• Kūdikio raida: 13-25 mėnesiai
• Laumių našta: senelės pasakos interpretacija
• Vaikų raidos ypatumai ikimokykliniame amžiuje