Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) projektas, kurio metu daugiau nei 60 tūkstančių ikimokyklinukų iš visų 60 Lietuvos savivaldybių dalyvavo virtualiuose fizinio aktyvumo užsiėmimuose, sėkmingai baigėsi. Šiemet vaikai ne tik domėjosi judėjimu, bet ir mokėsi bendrauti bei bendradarbiauti.

Mažieji žaidynių dalyviai du mėnesius buvo kviečiami judėti pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros asociacijos (RIUKKPA) sukurtus video užsiėmimus. Šiemet LTMŽ projekte dalyvauja 475 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o tai yra daugiau nei 60 000 vaikų.

Žaidynių projektu siekiama padėti vaikams ne tik judėti ir stiprėti fiziškai, bet ir išmokti dirbti komandoje, palaikyti vieniems kitus, tartis, padėti draugams bei patirti bendrumo džiaugsmą. Virtualių užsiėmimų metu netrūko nei judesio, nei kūrybos - kartu su treneriais vaikai leidosi į improvizuotas keliones skirtingomis transporto priemonėmis, judėjo kaip įvairūs gyvūnai, o sporto inventorių kūrė iš kasdienių daiktų - vandens buteliukų, pagalvėlių, spalvoto popieriaus ar net rankšluosčių. Tokia veiklų įvairovė ne tik skatino judėti, bet ir lavino vaikų vaizduotę bei kūrybiškumą.

Šiuos užsiėmimus projekto organizatoriai rekomenduoja su vaikais atlikti ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Socialiniuose tinkluose fiksuoti skaičiai rodo, kad ši rekomendacija buvo aktyviai įgyvendinama. Kaip sakė projekto koordinatorė, RIUKKPA prezidentė Audronė Vizbarienė, kiekvienas pirmojo projekto etapo užsiėmimas - unikalus ir kruopščiai apgalvotas, perteikiantis ne tik pozityvias emocijas, bet ir atliepiantis mažo vaiko ugdymosi poreikius.

„Pasirinkę šių metų kryptį - bendravimą ir bendradarbiavimą - supratome, kad vaikams gali būti iššūkis vienu metu išlaikyti dėmesį į ekraną ir kurti santykį su kitu. Tačiau treneriai, užsiėmimų organizatoriai, suteikė galimybę pajusti erdvę, kontaktą su draugu, galbūt ir mažytį varžymosi elementą, - kalbėjo ji. - Dauguma užsiėmimų skatino atrasti paprastas priemones, su kuriomis galima pasinerti į žaidimų pasaulį ir būti čia ir dabar. Džiaugiamės galėdami savo veiklomis ir idėjomis atliepti holistinį požiūrį į ikimokyklinį ugdymą.“

LTOK Švietimo direktorius Kasparas Šileikis akcentuoja, kad fizinis raštingumas prasideda nuo labai paprastų dalykų - nuo džiaugsmo judėti ir žaisti: „Svarbu vaikams parodyti, kad judėti galima bet kur ir su bet kuo - net ir su paprasčiausiais namų daiktais. Tokie užsiėmimai leidžia jiems per žaidimą pažinti savo kūną, išbandyti skirtingus judesius ir patirti sėkmę. Sulaukėme tūkstančių komentarų su nuotraukomis ir vaizdo įrašais.“

Pedagogai negailėjo pagyrų pirmajam LTMŽ etapui:

• Labai patiko - vaikai su didžiule motyvacija kartojo įvairias užduotis. Priemonių pasirinkimas patrauklus ir kūrybiškas, motyvavo vaikus mankštintis.
• Buvo linksma ir smagu. Puikios užduotys, ačiū už idėjas. Sportuosime ir ateityje pagal „YouTube“ kanale rodomus vaizdo įrašus.
• Labai patiko išradingai parinktos priemonės ir gausios užduotys poromis, kurias atliekant buvo stiprinami bendradarbiavimo įgūdžiai.
• Esame laimingi galėdami dalyvauti žaidynėse kartu su visais Lietuvos vaikais!
• Dėkojame už aktyvias mankštas ir kūrybiškai parinktas priemones. Vaikai įsitraukę sportavo, mankštinosi ir kaskart laukė „naujo pirmadienio“.

Judėjimas sulig pirmuoju etapu nesibaigia - kviečiame sportuoti ištisus metus. Antrojo etapo metu dalyviai organizuos LTMŽ festivalius savo įstaigose, o sezono pabaiga bus pažymėta penkiais finaliniais žaidynių festivaliais skirtinguose Lietuvos miestuose, kuriuose susitiks skirtingų ikimokyklinio ugdymo įstaigų komandos.

Projekto uždaviniai:

1. Parengti ir vykdyti reguliarius (ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę) virtualius fizinio aktyvumo užsiėmimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
2. Organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą ir pozityvias patirtis skatinančius renginius (festivalius) netradicinėse aplinkose.
3. Plėtoti Lietuvos ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikaciją vaikų fizinio aktyvumo skatinimo ir fizinio ugdymo srityse.

LTMŽ nuo 2014 m. organizuoja LTOK ir RIUKKPA.

Ikimokyklinio ugdymo plėtra Lietuvoje

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bus komplektuojamos pagal tėvų poreikį. Šiam sprendimui pritarė savivaldybės taryba. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, savivaldybė nuosekliai siekia didinti vietų skaičių Vilniaus rajono lopšeliuose ir darželiuose, užtikrinant, kad kuo daugiau rajono vaikų galėtų gauti kokybišką ir jų poreikius atitinkantį ugdymą.

„Nemenčinės darželio pertvarka, apimsianti tiek struktūrinius, tiek funkcinius aspektus, leis priimti mažuosius nuo vienerių metų į planuojamas įsteigti tris naujas ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupes bei prisidės prie efektyvesnio ugdymo proceso“, - teigia R.Duchnevič. Šiuo metu darželis priima vaikus nuo 3 metų, o jame veikia 10 grupių: 5 grupės lietuvių k., 4 grupės lenkų k. ir 1 grupė rusų k. Iš viso įstaigą lanko 201 vaikas, o eilėje laukia 36 vaikai.

Savivaldybė primena, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostata, pagal kurią ikimokyklinis ugdymas bus teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, o ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą taps visuotinis nuo 2 metų amžiaus.

Gairės ikimokyklinio ugdymo programai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata:

Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

A1. Mityba ir higiena: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

A2. Savarankiškumas: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

A3. Sauga: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata:

Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

B1. Judėjimo koordinacija: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

B2. Smulkioji motorika ir rankų koordinacija: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ikimokyklinio #istaigu #pletra

• Rekomendacijos nėščiosioms
• Kasdienės darželio sekretorės veiklos
• Chicco čiulptukų apžvalgos
• Darželio "Rūta" atsiliepimai
• Simonas Daukantas: gyvenimo apžvalga