Šlapimo tyrimas (BŠT) yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas. BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu. Nustačius BŠT rodiklių pokyčių, rekomenduojama atlikti mikroskopinį šlapimo nuosėdų tyrimą. Šlapimo tyrimas (BŠT) - rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. PASTABA: patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.
Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml). Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą. Prieš tyrimą reikia nusiplauti muilu rankas ir lytinius organus (gerai nusiplauti paprastu vandeniu, nusausinti išorinius lytinius organus). Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.
Tyrimui tinkamiausias rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą būtina apiplauti lytinius organus. Tyrimui renkama vidurinė šlapimo porcija į specialų vienkartinį šlapimo indelį. Specialų vienkartinį šlapimo indelį galite įsigyti vaistinėse. Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų. Tokiame šlapimo tyrime didelė tikimybė aptikti kraujo ląstelių - eritrocitų. Tyrimo rezultatai bus netikslūs, jei šlapimas surinktas su priemaišomis (išmatomis, dezinfekcinėmis priemonėmis, pudra, riebalais). Visos priemaišos, nors ir nepastebimos, gali keisti šlapimo tyrimo rezultatus, todėl labai svarbu teisingai surinkti šlapimo mėginį. Prieš tyrimą nusiplaukite muilu rankas ir lytinius organus. Gerai nuplaukite paprastu vandeniu. Nusausinkite išorinius lytinius organus. Muilas dezinfekuoja odos paviršių, todėl mikroorganizmai nepatenka į šlapimo mėginį. Švariai nusiplovus ir nusausinus užtikriname, kad į šlapimo mėginį nepateks priemaišų (net ir vandens). Šlapimą tyrimui rekomenduojama surinkti tik į vienkartinius indelius, kuriuos galite įsigyti laboratorijose arba vaistinėse. Taip užtikrinama, kad į surinktą šlapimą nepateks kitos medžiagos, kurios gali keisti šlapimo tyrimo rezultatus. Pvz. riebalų, baltymų likučiai ir kt.
Ant indelio užrašykite savo vardą, pavardę, gimimo metus, ėminio surinkimo laiką. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.
Nėščiųjų šlapimo tyrimai
Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime. Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas.
Baltymų perteklius šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją.
Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.
Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas.
Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų. Tamsus, silpnos juodosios arbatos atspalvio šlapimas dažniausiai signalizuoja, kad nėščiajai gresia arba jau prasidėjo dehidratacija ir būtinai reikia gerti daugiau vandens. Dėl dehidratacijos, kaip ir dėl šlapimo takų infekcijos, gali grėsti priešlaikinis gimdymas.
Nėštumo metu atliekami šie šlapimo tyrimai: gliukozės, baltymų, ketonų, eritrocitų, leukocitų, nitritų, specifinio svorio.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be šlapimo tyrimų, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, kurie padeda užtikrinti mamos ir kūdikio sveikatą. Tarp jų - kraujo tyrimai, ultragarsiniai tyrimai, genetiniai tyrimai.
Kraujo tyrimai
Bendras kraujo tyrimas yra vienas iš pagrindinių profilaktinių laboratorinių tyrimų, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
Glikemijos tyrimas (gliukozės kiekio kraujyje nustatymas) yra svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Gliukozės toleravimo mėginys (GTM) taip pat atliekamas vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės pavartojimo.
Kraujo grupė ir Rh (D) faktorius nustatomi pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, o vyro - teigiamas, atliekamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti 12 sav. ir 27-28 sav. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav. atliekamas pakartotinis tyrimas.
Specifinių infekcijų tyrimai: sifilis (RPR ir TPHA tyrimai), ŽIV, hepatitas B (HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore), citomegalo virusas (CMV IgG ir IgM), raudonukės (antikūnų (IgG ir IgM) tyrimas iš kraujo), toksoplazmozė (specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai), B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS), Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitallium.
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai (ALT, AST, bilirubinas, šarminė fosfatazė) nėštumo metu taip pat labai reikalingi. Jei padidėja ALT, AST koncentracija, tai rodo kepenų pažeidimą. Staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą.
Skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvų FT4 ir FT3 kiekis kraujyje) yra svarbūs, nes skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus raidai.
Ultragarsiniai tyrimai
Ultragarsiniai tyrimai atliekami 11-13 sav. ir 14-22 sav. Pirmojo tyrimo metu įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrojo - nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
Kiti tyrimai
Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) atliekamas vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės pavartojimo.
Makšties pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę B grupės streptokokui (BGS) nustatyti. BGS yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas.
Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum tyrimai rekomenduojami toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
Atrankiniai tyrimai jums ir jūsų kūdikiui | NHS
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
