Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių. Nepaisant to, ši liga vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime. Kadangi ši liga gali turėti rimtų pasekmių, svarbu laiku atpažinti jos požymius ir imtis veiksmų. Tad straipsnyje aptarsime pagrindinius depresijos požymius bei veiksmingus būdus, kaip su ja kovoti.
Kas yra Depresija?
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme.
Mediciniiniu psichiatriniu požiūriu depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (t.y. sindromas, ne liga), kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija - tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Skirtumas tarp Liūdesio ir Depresijos
Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Pagrindiniai skirtumai:
- Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
- Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.
Dažniausios Depresijos Priežastys
Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:
Biologiniai Veiksniai
- Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
- Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
- Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.
Psichologiniai Veiksniai
- Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
- Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.
Socialiniai ir Aplinkos Veiksniai
- Vienišumas ir socialinė izoliacija.
- Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
- Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo.
Depresija gali būti sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių (endogeninė depresija) arba išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių (egzogeninė depresija). Pirmuoju atveju dažnai būna sergančiųjų giminių, sutrikimas prasideda jaunystėje, būdingas sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Egzogeninės depresijos atveju svarbus stresas, kuris gali būti staigus arba ilgalaikis. Taip pat depresija gali būti kito psichikos sutrikimo dalis, pasireikšti po piktnaudžiavimo alkoholiu ar kvaišalais.
Pagrindiniai Depresijos Požymiai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.
Emociniai Simptomai
- Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką.
- Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
- Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų.
- Nuolatinis nerimas, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis.
- Savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
Pagrindiniai trys depresijos simptomai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas ir energijos bei aktyvumo netekimas. Kiti simptomai apima nemigą, dirglumą, bendravimo vengimą, kritusį savęs vertinimą, sunkumą susikaupti, pesimizmą, polinkį save žaloti, apetito netekimą, potraukį svaigintis, nemalonius pojūčius kūne.
Fiziniai Simptomai
Depresija neapsiriboja vien liūdesiu - ji gali paveikti visą organizmą, sukeldama tiek emocinius, tiek fizinius simptomus. Vienas ryškiausių požymių yra nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos. Taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę. Depresija gali sutrikdyti ir apetitą, kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto. Be to, ji dažnai pasireiškia per neaiškius fizinius skausmus - galvos, raumenų ar krūtinės spaudimą, virškinimo problemas, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties. Visi šie simptomai gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu atpažinti juos ir laiku kreiptis pagalbos.
Elgesio Pokyčiai
Depresija dažnai įtraukia žmogų į uždarą ratą, kuriame socialinė izoliacija tampa kasdienybe - vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi. Kartu kyla sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos - net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę. Ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas, tačiau tai tik dar labiau pablogina situaciją. Pavojingiausias depresijos požymis - mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios reikalauja skubios pagalbos. Jei žmogus pradeda kalbėti apie norą „dingti“ ar „užmigti ir nepabusti“, tai yra aiškus signalas, kad būtina kreiptis į specialistus. Svarbu suprasti, kad pagalba visada yra įmanoma - svarbiausia nelikti vienam su savo jausmais.
Nerimas ir jo Ryšys su Depresija
Viena dažniausių būsenų, kuri dažnai keliauja kartu su depresija yra nerimas. Tyrimai rodo, kad 60-70% žmonių sergančių depresija taip pat susiduria ir su nerimo sutrikimais. Ir pusė tų, kurie kenčia dėl chroniško nerimo, taip pat turi kliniškai išreikštus depresijos simptomus. Pastaraisiais metais tyrėjai juda link naujos išvados: depresija ir nerimas nėra du skirtingi kartu egzistuojantys sutrikimai. Tai du vieno sutrikimo veidai. „Greičiausiai tai yra dvi tos pačios monetos pusės”, sako David Barlow, Nerimo ir susijusių sutrikimų centro direktorius Bostono Universitete. „Panašu, kad genetika yra ta pati, o neurobiologija persidengia. Psichologinė ir biologinė pažeidžiamumo prigimtis yra tos pačios. Tiesiog atrodo, kad jautrūs žmonės nerimu reaguoja į gyvenimo stresorius. Nerimas yra būdas žiūrėti į ateitį, matymas pavojų, kurie gali nutikti kitą valandą, dieną ar savaitę. O depresija yra visa tai su papildomu nusivylimu ir pasidavimu: „Aš tikrai nemanau, kad sugebėsiu su visu tuo susitvarkyti.”
Depresija gali pasireikšti kartu su nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, panikos atakomis, socialinėmis fobijomis, generalizuotu nerimo sutrikimu. Nerimo ir depresijos sutrikimas vyrams dažniausiai pasireiškia įtampa, gniuždančia nuojauta, neturinčia jokios rimtos priežasties, nemiga, agresijos protrūkiais, nuovargiu. Moterims nerimo ir depresijos sutrikimai paprastai pasireiškia emocine labilumu, nuotaikos svyravimais, isterija, stipriu nerimu dėl savęs ir artimųjų, virškinimo sistemos sutrikimais, šaltkrėčiu, gomurio „kamščio“ pojūčiu.
Sutrikimo ypatumas yra tas, kad jis vystosi palaipsniui. Gydytojai pažymi, kad jei laiku nesikreipiama į specialistą, nerimo ir depresijos sutrikimas gali pablogėti papildomais simptomais, tokiais kaip lėtinė depresija, neurozės arba panikos priepuoliai. Nerimo ir depresijos sutrikimai ir panikos priepuoliai yra glaudžiai susiję. Panikai dažniausiai būna priešprieša padidėjusio nerimo, jaudulio, rūpesčio būsenai. Panikos priepuolio trukmė paprastai neviršija 10 minučių, tačiau tai tokia traumuojanti patirtis, kad pacientas bijo jos pakartojimo ir pasąmoningai vengia vietų, situacijų, kur įvyko priepuolis. Reikėtų pažymėti, kad simptomai nerimo ir depresijos sutrikimo bei panikos priepuolių yra panašūs, tačiau panikos priepuolio metu simptomai staiga sustiprėja ir „koncentruojasi“ į ryškesnes bei intensyvesnes apraiškas.
Diagnozavimas
Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Šias nuotaikos įvertinimo skales galima surasti internete.
Nerimo sutrikimų diagnostiką atlieka psichiatras, remdamasis klinikiniu interviu. Gydytojas nustato nerimo ir depresijos komponento išraišką, fiksuoja įvykusių panikos priepuolių faktą - vienkartinių ar daugkartinių epizodų. Jei reikia, diagnostikos metu skiriami papildomi tyrimai - patopsichologinė analizė arba organiniai tyrimai.
Gydymas
Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti į tris grupes:
- Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai - antidepresantai).
- Gydymas psichoterapija.
- Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija.
Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Aukščiau buvo aprašyta, kad depresija vystosi palaipsniui, žmogus ja nesuserga staiga. Atitinkamai ir depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.
Kaip minėta, gydymas parenkamas individualiai, tačiau strategija paprastai remiasi vaistų terapijos ir psichoterapijos deriniu. Antidepresantų dozė gali būti didesnė nei gydant depresijos sutrikimą, tačiau tai pagrįsta klinikine praktika. Kartu su vaistų terapija skiriamas psichoterapijos kursas, parenkamas individualiai. Gydymo tikslas - paciento būklės stabilizavimas, psichoedukacija, informavimas apie simptomus ir ligos priežastis bei būdus, kaip susidoroti su simptomais.
Savipagalba
Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
Fizinė veikla ir sveika gyvensena
Iš tiesų, fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
Miego higiena ir kokybiškas poilsis
Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška
Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas
Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete.
Profesionali Pagalba
Kai depresija yra stipri arba trunka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės vengia pagalbos, manydami, kad „viskas praeis savaime“ arba kad „tik silpni žmonės kreipiasi į psichologus“. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo. Depresija nėra vien laikinas liūdesys - jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites ir kasdienė veikla tampa nepakeliama našta, verta kreiptis į specialistą. Ypač svarbu ieškoti pagalbos, jei jaučiamas stiprus nerimas, beviltiškumas ar kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.
Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus. Atminkite, kad kreiptis pagalbos - tai ne silpnumo požymis, o pirmasis žingsnis į geresnę savijautą ir emocinę pusiausvyrą.
Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.
Kiti Būdai Kovoti su Depresija
Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą. Taip pat labai veiksminga gali būti muzikos ir meno terapija - muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.
Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo. Šie papildai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa, pagerinti koncentraciją ir suteikti vidinės ramybės jausmą.
Bet visgi, depresijos gydymas yra kompleksinis ir kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi metodai. Svarbiausia - neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos, kai ji reikalinga. Net jei atrodo, kad situacija beviltiška, galimybė sugrįžti į visavertį gyvenimą visuomet yra. Kiekviena diena gali tapti šviesesnė, jei leidžiame sau priimti pagalbą ir rūpinamės savo psichine sveikata.
Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių. Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai: generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas, specifinės fobijos, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas.
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Fiziniai simptomai apima padažnėjusį širdies plakimą, kvėpavimo sutrikimus, prakaitavimą, drebulį, raumenų įtampą, virškinimo sutrikimus, galvos svaigimą, kūno tirpimą ar dilgčiojimą. Emociniai simptomai - įtampa, nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“, sunkumai atsipalaiduoti. Kognityviniai simptomai - susirūpinimas dėl ateities, katastrofinis mąstymas. Elgesio simptomai - nervingi įpročiai, vengimas, atidėliojimai.
Nerimas gali būti stiprus arba pastovus (chroniškas). Stiprus nerimas gali pasireikšti panikos priepuolių forma. Pastovus nerimas - nuolatinis jausmas, kuris išlieka savaitėmis, mėnesiais ar net metais. Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse, rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
Nerimo sutrikimų gydymas apima psichologinį gydymą (psichoterapiją) ir farmakologinį gydymą (vaistus). Psichoterapijos kryptys - kognityvinė elgesio terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija, dėmesingo įsisąmoninimo metodai, psichodinaminė terapija. Vaistus skiria psichiatras, dažnai kartu su psichoterapija.
Be tradicinių metodų, galima naudoti alternatyvius: sportą, meditaciją, kvėpavimo pratimus, akupunktūrą, dėkingumo praktiką. Svarbu atsiminti, kad nerimo sutrikimai yra gydomi ir tinkama pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip atpažinti normalų nerimą ir nerimo sutrikimus
Pernelyg didelis nerimas dėl kasdienių įvykių ir veiklos, dažnai be konkrečios priežasties, staigūs intensyvios baimės ar diskomforto epizodai, vadinami panikos priepuoliais, baimė būti teisiamam ar sugėdintam socialinėse situacijose, intensyvi konkrečių objektų ar situacijų baimė, nerimo simptomai po traumuojančio įvykio - tai nerimo sutrikimo apraiškos. Nerimas gali pasireikšti kūne, prote ir elgesyje. Ne visi patiria tuos pačius simptomus. Nerimas gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių, įskaitant genetiką, smegenų chemijos pokyčius, asmenybės bruožus, aplinkos veiksnius.
Nerimas nėra „tik jūsų galvoje“. Jis gali paveikti kiekvieną jūsų kūno sistemą. Nėra vieno nerimo testo. Nerimas yra lengvai išgydomas. Geros naujienos? Ar nerimas normalus? Kartais jausti nerimą yra visiškai normalu. Nerimas nėra universalus. Kai žmogus susiduria su nerimu, artimųjų teikiama parama gali labai paveikti jo atsigavimą ir savijautą. Jei rūpinatės žmogumi, patiriančiu didelį nerimą, nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Emocinis nuovargis, kaltė ir nusivylimas yra dažni reiškiniai. Nusistatykite ribas, venkite el. Jūsų gyvenimo būdas vaidina didesnį vaidmenį valdant nerimą, nei dauguma žmonių suvokia.
Šiandieniniame hipersąjunguotame pasaulyje technologijos tapo ir palengvėjimo šaltiniu, ir nerimo priežastimi. Stresas paprastai būna trumpalaikis ir susijęs su konkrečia situacija. Meditacija, joga, mankšta ir tinkamas miegas gali padėti suvaldyti nerimą. Genetika gali turėti įtakos nerimo atsiradimui. Lengvą ar vidutinio sunkumo nerimą dažnai galima suvaldyti terapija ir gyvenimo būdo pokyčiais.
Nerimo ir depresijos sutrikimo su panikos priepuoliais diagnostiką atlieka psichiatras, remdamasis klinikiniu interviu. Gydytojas nustato nerimo ir depresijos komponento išraišką, fiksuoja įvykusių panikos priepuolių faktą - vienkartinių ar daugkartinių epizodų. Jei reikia, diagnostikos metu skiriami papildomi tyrimai - patopsichologinė analizė arba organiniai tyrimai. Diagnozuojant nerimo ir depresijos sutrikimą su panikos priepuoliais, gydymas paprastai trunka ilgiau ir skiriasi intensyvesne psichoterapija bei farmakoterapija.
Sutrikimo ypatumas yra tas, kad jis vystosi palaipsniui. Gydytojai pažymi, kad jei laiku nesikreipiama į specialistą, nerimo ir depresijos sutrikimas gali pablogėti papildomais simptomais, tokiais kaip lėtinė depresija, neurozės arba panikos priepuoliai.
Depresijos simptomai, jeigu jie nėra pernelyg išreikšti, gali palengvinti reguliarus fizinis aktyvumas. Tačiau jei sportas atima paskutines jūsų jėgas ir po jo jaučiatės dar blogiau, reiškia, fizinis krūvis buvo per didelis.
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Daugelis žmonių kartasi jaučiasi prislėgti ar jaučia vienokį ar kitokį nerimą. Artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas, sveikatos sutrikimai ir kiti sukrėtimai gali priversti žmogų pasijusti liūdnu, vienišu, nusivylusiu, neramiu. Šie jausmai yra normalios reakcijos į gyvenime patiriamą stresą. Deja, kartais atsitinka taip, kad žmonės šias neigiamas emocijas ima jausti kasdien, be jokios realios priežasties. Pamažu neigiamoms emocijoms perimant viršų, tampa sunku gyventi įprastą gyvenimą - dirbti, mokytis, valgyti, miegoti, linksmintis. Tokie žmonės galimai susiduria su nerimo sutrikimais, depresija ar net abiem iš karto.
Depresija - tai dažnas ir itin sekinantis nuotaikos sutrikimas paveikiantis vis daugiau ir daugiau žmonių pasaulyje. Preliminarūs skaičiavimais daugiau nei 350 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje patiria įvairius depresijos simptomus. Klinikinė depresija (dažnai dar vadinama didžiąja depresija) - dažnas ir labai rimtas psichikos sutrikimas. Klinikinė depresija gali būti įtariama ar nustatoma tuomet, kai bent penki iš žemiau išvardytų simptomų pasireiškia ne trumpiau kaip 2 savaites. Žmogus gali patirti vieną ar du klinikinės depresijos epizodus gyvenime, arba jie gali pasikartoti dažnai, ar grįžti įvykus stipresniems gyvenimo sukrėtimams.
Pasikartojantis depresinis sutrikimas (Distimija, anksčiau vadinta depresine neuroze, ar depresinio tipo asmenybės sutrikimu) - prislėgtos nuotaikos būsena, besitęsianti bent jau 2 metus. Žmogus, kuriam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, gali patirti ir didžiosios (klinikinės) depresijos epizodus, nuolat lydimus periodų su mažiau pavojingais simptomais. Pasikartojančio depresinio sutrikimo (distimijos) simptomai yra tokie pat kaip klinikinės depresijos, tik dažniausiai mažiau intensyvūs, kartais praeinantys: žemas energijos kiekis, valgymo bei miego sutrikimai. Distimija gali pasireikšti kaip stresas, irzlumas, nesugebėjimas mėgautis net ir maloniomis veiklomis.
Perinatalinė depresija - nors dažnai prilyginama, tačiau iš tiesų yra rimtesnė nei pogimdyvinė depresija (pakankamai lengva depresija ir nerimo sutrikimas paprastai praeinantis per 2 savaites nuo gimdymo). Moterys, susirgusios perinataline depresija patiria klinikinės depresijos simptomus tiek nėštumo, tiek pogimdyviniu laikotarpiu.
Psichozinė depresija - pasireiškia tada, kai žmogus kenčia nuo klinikinės depresijos kartu su pasireiškiančiais psichozės epizodais - kliedėjimu, balsais galvoje, haliucinacijomis.
Sezoniniai nuotaikos sutrikimai - pasireiškia tamsiojo sezono periodu - rudens, žiemos mėnesiais, kuomet yra mažiau natūralios saulės šviesos. Atėjus pavasariui, vasarai, sezoninė depresija paprastai praeina, ar jos simptomai reikšmingai sumažėja. Sezoninė depresija pasižymi pasitraukimu iš socialinio gyvenimo, padidėjusiu miego kiekiu, svorio priaugimu.
Bipolinis sutrikimas (dar vadinama maniakine depresija)- šis sutrikimas šiek tiek skiriasi nuo depresijos, tačiau dažnai žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu patiria itin didelius nuopuolius, kurie atitinka didžiosios (klinikinės) depresijos simptomus. Be abejo, ne visiems sergantiems būtinai turi pasireikšti visi simptomai. Klinikinė ar kitos formos depresija gali būti diagnozuota ir keliems iš požymių pasikartojant nuolat ilgesnį laiko tarpą. Simptomų sunkumas ir dažnumas ir tai, kaip ilgai jie tęsiasi labai priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai ir nuo atitinkamos ligos fazės.
Depresijos požymiai, pasireiškiantys vyrams: mažai tikėtina, kad sergantys depresija vyrai pripažins jaučiantys savigraužos, beviltiškumo jausmus. Vietoj to, dažniausiai jie skundžiasi nuovargio, irzlumo, miego sutrikimais, domėjimosi darbu ir hobiu dingimu.
Depresijos požymiai, pasireiškiantys moterims: ryškus kaltės jausmas, padidėjęs miego poreikis, persivalgymas, svorio priaugimas. Įtaką moterų depresijai dažnai daro ir hormoniniai faktoriai menstruacijų, nėštumo ir menopauzės periodais.
Depresijos požymiai, pasireiškiantys paaugliams: irzlumas, pyktis - labiausiai pastebimi simptomai.
Depresijos požymiai, pasireiškiantys vyresnio amžiaus žmonėms - jie yra linkę labiau kalbėti apie fizinius nei emocinius ženklus ir simptomus, tokius kaip nuovargis, nepaaiškinti skausmai, atminties problemos.
Depresija gali ištikti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ja suserga suaugę žmonės. Deja, vis dažniau depresija pripažįstama ir vaikams bei paaugliams. Labai daug chroniškų nuotaikos ir nerimo sutrikimų suaugusiems pasireiškia, dėl didelio nerimo patirto vaikystėje. Depresija, ypač vidutinio amžiaus suaugusiems gal pasikartoti ar atsirasti kartu su rimtais medicininiais sutrikimais, tokiais kaip diabetas, vėžys, širdies ligos, Parkinsono liga. Deja, depresija šias ligas dar labiau pasunkina. Kartais nuo šių ligų geriami vaistai gali sukelti depresiją kaip šalutinį efektą.
Depresija yra labai didelis savižudybės rizikos faktorius. Gili neviltis ir beviltiškumas gali priversti sergantį depresija pasijusti, kad savižudybė yra vienintelis būdas pabėgti nuo skausmo. Jei manote, kad jūsų draugas ar šeimos narys galimai svarsto savižudybę, kuo greičiau ieškokite pagalbos. Net ir patys rimčiausi depresijos atvejai gali būti išgydomi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis gali būti efektyvesnis. Paprastai depresija gydoma vaistais ir/ar psichoterapija. Deja, nėra vieno visiems tinkamo depresijos gydymo recepto. Antidepresantai - vaistai depresijos gydymui. Jie gali padėti pagerinti būdą, kuriuo smegenys naudoja tam tikras chemines medžiagas, kontroliuojančias nuotaiką ir stresą. Siekiant surasti jums tinkamiausią veikliąją medžiagą, gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kurie gali palengvinti patiriamus simptomus be sunkiai pakeliamų šalutinių efektų. Paprastai antidepresantai pradeda veikti praėjus 2-4 savaitės nuo vartojimo pradžios. Ir dažnai tokie simptomai kaip miego, apetito, koncentracijos sutrikimai netgi padidėja iki pradedant veikti antidepresantams. Antidepresantų vartojimas - pradėjimas, gydymas ir sustojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Pasijutę geriau negalite savo noru nustoti vartoti antidepresantų, kadangi liga gali grįžti. Paprastai antidepresantai geriami 6-12 mėnesių, tuomet pamažu mažinama jų dozė, kol jie visai nutraukiami. Taip pat depresijos simptomams gydyti plačiai naudojama Jonažolė. Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems depresija. Pasistenkite būti fiziškai aktyvūs, sportuokite. Kai jaučiatės prislėgtas, vien atsikėlimas iš lovos gali tapti iššūkiu, jau nekalbant apie prisivertimą eiti sportuoti ar atlikti fizinius pratimus namuose. Tačiau, reguliarus fizinis aktyvumas, kovojant su depresijos simptomais, gali būti toks pat efektyvus kaip antidepresantai. Užsiimant fizine veikla, jūsų smegenyse gaminami už laimės jausmą atsakingi hormonai, tad net ir to nesuvokdami, pasportavę imsitės jausti geriau, ramiau, bent šiek tiek pozityviau. Pasivaikščiokite, pašokite pagal savo mėgstamą muziką, atlikite tempimo pratimus. Užsibrėžkite realius tikslus. Turite suvokti, kad depresija nėra jūsų tinginystė, charakterio bruožas ar nesėkmių virtinė. Tai - liga. Tad nekelkite sau ir nerealistinių reikalavimų „nuo rytojaus niekada nebeliūdėti ir pradėti gyvenimą iš naujo“. Sveikti pradėkite pamažu. Pasistenkite leisti laiką su kitais žmonėmis, ypač su draugais ar artimaisiais, kuriais pasitikite. Atsiskyrimas „maitina“ depresiją. Net jei galvojate, kad norite būti vieni ar svarstote, kad nenorite kitiems trukdyti, vis tiek prisiverskite palaikyti kontaktą su artimaisiais. Paprasčiausias pokalbis akis į akį su žmogumi, kuriam tikrai rūpite apie tai, kaip jaučiatės gali duoti didžiulį postūmį vedantį iš depresijos. Svarbu suvokti, kad žmogus, su kuriuo kalbate, neprivalo jums padėti. Visiškai pakanka to, kad jis išklausys, nesmerks ir leis jums pasijusti mylimu. Subalansuokite savo mitybos racioną. Sumažinkite neigiamai nuotaiką veikiančio maisto vartojimą - kava, alkoholis, hidrinti riebalai, cukrus, rafinuoti angliavandeniai (balti miltai, makaronai, balti ryžiai). Tikėkite, kad jūsų nuotaika pagerės. Ne iš karto, bet palaipsniui. Kaip įmanoma stenkitės neprarasti vilties. Suvokite, kad depresija yra liga ir kaip ir kitos ligos ji turi pradžią ir pabaigą. Atraskite sau priimtinus metodus, kaip atgal įsilieti į gyvenimą. Praleiskite laiką gamtoje, rūpinkitės naminiais augintiniais, galbūt savanoriaukite, pradėkite naują hobį ar puoselėkite seną, mėgstamą. Nukelkite svarbius sprendimus, tokius kaip vestuvės, skyrybos, darbo keitimas iki kol pasijusite geriau. Domėkitės, skaitykite apie depresiją. Yra daugybė literatūros, kitų žmonių ligų istorijų, bei patarimų, kaip jiems pavyko pasveikti. Suvokę, kad nesate vieni ir kad jūsų gyvenimas nėra beprasmis ir vien juodas, nusėtas nesekmėmis - tuo patikėti jus verčia depresija „sergančios smegenys“ - galbūt pamatysite šviesą tunelio gale ir galėsite pradėti judėti link jos. Taip pat yra daugybė literatūros, apie depresijos gydymą, tark kurių kaip vieną efektyviausių galime paminėti A. Curtiss „Smegenų jungiklis: kelias iš depresijos“. Pakliuvus į depresijos pinkles žmogui atrodo, kad niekas niekada nebepasikeis. Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą ar pavojų. Tai baimės, nerimo ar neramumo jausmas, kuris gali būti nuo lengvo iki stipraus. Kiekvienas žmogus retkarčiais jaučia nerimą - prieš darbo pokalbį, per egzaminą ar laukdamas medicininių rezultatų. Nerimas yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų Indijoje ir visame pasaulyje. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), daugiau nei 38 milijonai indų kenčia nuo nerimo sutrikimų. Geros naujienos? Ar nerimas normalus? Kartais jausti nerimą yra visiškai normalu. Nerimas nėra universalus.
