Pradžių pradžia, naujos gyvybės atsiradimas - kas gali būti džiugesnio, šviesesnio? Gaila, kad tas laikas labai greitai praeina, įspūdžiai apsitrina, jaudulys aprimsta, o kartais taip norisi susigrąžinti bent akimirkai visus tuos pirmuosius išgyvenimus! Mūsų laikmečio gyventojai gali pasidžiaugti, kad egzistuoja fotografija, juk nuotraukos puikiai tinka įamžinti ir saugoti visus brangius prisiminimus - pažvelgi į nuotrauką ir užplūsta emocijų banga!
Savo patirtimi, kaip tai padaryti kuo geriau, dalinasi fotografavimo mokytoja Karina Krisikaitytė. Iš savo patirties žinau, kad visos be išimties nuotraukos, kuriose užfiksuoti mūsų džiaugsmeliai, mums mielos ir brangios. Net tos neryškios, grūdėtos, keistų spalvų. Bet, ko gero, visi sutiks, kad kokybiškos, gražios nuotraukos gerokai malonesnės ir mieliau žiūrimos, o be to, juk norisi ir kitiems parodyti, ar įrėminti ir ant staliuko pasistatyti. Visi aprašyti patarimai paremti mano pačios patirtimi, jums tereikia perskaityti ir pabandyti tai pritaikyti.
Naujagimio fotografijos specifika
Naujagimis - tai žmogus nuo gimimo momento iki keturių savaičių amžiaus (imtinai). Naujagimių fotografavimui puikiai tinka pirmos trys savaitės. Kodėl tik trys? Nes tai laikotarpis, kai mažylis vis dar pakankamai giliai įminga ir nedidelis erzelis fotosesijos metu jo netrikdo. Ko nepasakysi apie vyresnius vaikus, kuriuos bet koks garsesnis krebžtelėjimas jau gali pažadinti. Fotosesijai tobuliausiai tinka pirmoji savaitė, nes dauguma vaikučių antrą-trečią išberia, o tai nelabai gerai žiūrisi nuotraukose.
Nusiteikite ilgai, lėtai fotosesijai. Paprastai naujagimio fotografavimas trunka 3 - 4 valandas, nes reikia skirti laiko pauzėms (pamaitinimui, sauskelnių/vystyklų pakeitimui, pamigdymui). Atsiradus naujam šeimos nariui įprastas ritmas nusimuša, mamos ir tėveliai dažnai būna mažai miegoję, išsiblaškę, tad iš anksto perspėkite mažylio tėvus, kad ir jie pasiruoštų - išsiplautų plaukus, mama lengvai pasidažytų, susiruoštų rūbus, tinkančius tokiai fotosesijai.
Pasiruošimas fotosesijai
Keletą gudrybių, padėsiančių palengvinti fotografavimo procesą:
- Kad mažylis giliai įmigtų jis turi būti sotus.
- Laiką fotosesijai geriau rinktis pirmoje dienos pusėje, tuo laiku vaikai ramesni ir šviesa tinkamesnė.
- Kambaryje turi būti labai šilta! Prišildykite patalpą, kitaip mažylio oda ims mėlynuoti, ją išmuš marmurinės dėmės, nes tokie mažučiai dar nelabai gerai geba reguliuoti kūno temperatūrą, o tas pirmiausiai pasimato ant odos.
Fenas (plaukų džiovintuvas) - tai nepamainomas daiktas naujagimių fotosesijoms. Kai mamytės glėbį šiltai ir jaukiai užmigusį lėliuką prireikia paguldyti į fotografavimo vietą, tą vietą prieš tai reikia pašildyti fenu. Kitu atveju dėl temperatūrų skirtumo mažylis gali atsibusti. Svarbu nepersistengti ir būtinai patikrinti riešo vidine puse (šios vietos oda jautresnė temperatūrai), ar ne per karšta. Taip pat fenas gali būti baltojo triukšmo šaltiniu, jei kito po ranka nėra. Baltasis triukšmas padeda maskuoti kitus staigius garsus, kurie galėtų išbudinti mažylį, o taip pat sukuria raminantį foną. Mano praktikoje buvo atvejų, kai leliukai fotosesijos metu išmiegodavo rekordinį laiką, kuo labai nustebindavo mamas.
Iš anksto pasiruoškite visus daiktus, kuriuos naudosite fotosesijos metu (užklotus, antklodes, žaislus, įvairius aksesuarus). Iš vakaro pakraukite fotoaparato akumuliatorių bei išvalykite atminties korteles. Blykstės tokios fotosesijos metu geriau nenaudoti, ypač jei tai įmontuota blykstė.
Vieta ir pozos fotografuojant naujagimį
Vieta fotografavimui - pagrindas: tobulai tinka didelė pagalvė arba čiužinys, kuriuos galima padėti ant grindų. Jei nei tinkamos pagalvės, nei čiužinio nėra, galima paguldyti tėtį. Vieta turi būti būtinai šviesiausia namuose.
Taip pat žr. Susuktų rankšluosčių pagalba galima formuoti pagrindo reljefą ir tuo pačiu keisti mažylio pozas. Pvz. pakišti po pažastėlėm, paremti galvytę.
Dar šiek tiek apie pozas. Tokio amžiaus leliukai labai lankstūs, tačiau nesistenkite iškart susukti modelio į kažkokią įmantrią pozą. Iš pradžių tiesiog paguldykite ant šoniuko. Jei tai ne jūsų vaikas, visus veiksmus leiskite atlikti mamai ar tėčiui. Svarbu: sulenkta rankytė po galva, tai padės saugiai fiksuoti kakliuko padėtį.
Jei naudosite krepšį ar kokią dėžę, į kurią norėsite paguldyti naujagimį, tuomet to daikto dugne padėkite kažką sunkaus (puikiai tiks svarmuo iš tėčio sporto inventoriaus ar kokia stora, sunki enciklopedija).
Kūdikio raidos etapai: nuo gimimo iki vienerių metų
Apie svarbiausius pirmųjų vaiko metų pasiekimus atsiųstame pranešime pasakoja prekybos centras „Lidl“ ir akušerė-laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė. „Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja I. Girdvainienė.
Pirmieji trys mėnesiai
Pirmusius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai. Nuo to priklauso ir mažyliams tinkančių sauskelnių parinkimas.
„Pirmo mėnesio metu kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti“, - pirmojo mėnesio pasiekimus vardija akušerė.
Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų. Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį, todėl prasidėjus šiam etapui galima nupirkti jam pirmuosius žaislus, pavyzdžiui, karuselę. „Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną“, - sako I. Girdvainienė.
Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, tai leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas turbūt yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų. „Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams. Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio“, - tėvelius įspėja akušerė.
Nuo 4 mėnesių iki pusės metų
Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamasis augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Specialistai pataria šiuos augimo šuolius tiesiog išlaukti ir toliau stebėti kūdikio raidą.
„Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja.
Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. Visgi, šešių mėnesių kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti. „Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko poza, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas“, - su naujo etapo iššūkiais susidursiančius tėvelius ramina I. Girdvainienė.
6-9 gyvenimo mėnesiai
Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis ir košėmis. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu.
„Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas“, - sako akušerė-laktacijos specialistė.
Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Tiesa, pastarasis etapas nėra lengvas tėveliams, nes vaikams viskas tampa labai įdomu ir juos reikia nuolat stebėti.
„Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų“, - apie svarbius kūdikio elgesio pokyčius perspėja I. Girdvainienė.
Atsisveikinant su kūdikyste ir pereinant į vaikystę
Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti.
„Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą. Vienerių metų vaikas jau turėtų lavinti ir smulkiąją motoriką - sugebėti paimti smulkius daiktus“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos įkūrėja.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje kas penktas Lietuvos gyventojas buvo vaikas (iki 18 m.).
Michael Tippett (Maiklas Tpetas) 1905 01 02Londonas - 1998 01 08Londonas, anglų kompozitorius, dirigentas. 1923-28 studijavo Karališkajame muzikos koledže Londone (R. Vaughano Williamso kompozicijos ir A. C. Boulto dirigavimo klasėje). 1940-51 Morley koledžo Londone muzikos direktorius. Sukūrė 5 operas (joms parašė libretus), 4 simfonijas (1945-77), instrumentinių koncertų (dvigubam styginių orkestrui, 1939), oratorijas Mūsų laikmečio kūdikis (A Child of Our Time 1941), Laiko kaukė (The Mask of Time 1982), Šv. Augustino vizija baritonui, chorui ir simfoniniam orkestrui (The Vision of St. Augustine 1965), kamerinės muzikos kūrinių, dainų.
Oratorija „Mūsų laikmečio kūdikis“ rašyta C. G. Jungo psichoanalizės studijų įkarštyje. Imtis didžiulių mastų kūrinio kompozitorių pastūmėjo „Krištolinės nakties“ (vok. Kristallnacht) įvykiai: 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktiniai pogromai, kai Vokietijos naciai puolė žydus ir plėšė jų turtą. Dvi paras naciai siaubė bei degino žydų namus, parduotuves, sinagogas, ligonines bei mokyklas. Kai kuriuose miestuose pogromai tęsėsi dar keletą dienų. Gatves nuklojo sudaužytų krautuvių vitrinų ir pastatų langų šukės. Išaušus blausioje lapkričio rytmečio šviesoje gatvės žvilgėjo nuo šukių. Iš čia kilo ir liūdnai ironiškas pogromo pavadinimas - „krištolinė naktis“. Pogromus išprovokavo žydų jaunuolio Herschelio Grynszpano pasikėsinimas į Vokietijos diplomatą Paryžiuje. Vaikinas protestavo prieš jo tėvų prievartinį iškeldinimą į Lenkiją, kurį vykdė nacių organizacija SS. Tų pačių SS ir SA grupuočių organizuotos ir koordinuojamos „Krištolinės nakties“ metu buvo nužudytas 91 žydas, šimtai sužeisti, per 30 tūkstančių išsiųsta į koncentracijos stovyklas. Po „Krištolinės nakties“ žydai dar turėjo sumokėti milijardą reichsmarkių baudą (draudimo kompanijoms įstatymu buvo uždrausta kompensuoti žydams prarastą turtą), be to, buvo konfiskuota 20 procentų kiekvieno žydo nuosavybės.
Tippettas pats parašė oratorijos žodžius, pavadinimą pasiskolino iš vokiškai rašiusio Austrijos-Vengrijos rašytojo Ödöno von Horvátho (1901-1938) protesto romano „Ein Kind unserer Zeit“. Pagal užmojį ir struktūrą kūrinys artimas Georgo Friedricho Händelio garsiajai oratorijai „Mesijas“. Beje, priešingai nei daugumai muzikos profesionalų ir melomanų, M. Tippettas labiau vertino G. F. Händelį nei J. S. Bachą, teigdamas, kad pastarojo muzikoje „trūksta dramos“. Oratoriją sudaro trys dalys. Pirmoje kalbama apie bendrą „mūsų laikmečio“ priespaudą ir nuskriaustųjų pažeminimą. Antroje pasakojama jauno žmogaus, kuris siekė teisingumo pasitelkęs smurtą, istorija ir jos tragiškos pasekmės. O trečioje išsakomas moralas apie tai, kad nevalia prarasti budrumo. Vidinė dalių struktūra paremta J. S. Bacho „Pasijų“ tradicija - rečitatyvus keičia arijos, chorai ir ansambliai, vyriškas balsas atlieka pasakotojo vaidmenį, o chorai - veiksmo dalyvių ir liudininkų. Kompozitorius atskiras oratorijos dalis įrėmino choralais, tik ne grigališkaisiais ar protestantiškaisiais, mat norėjo, kad kūrinys prabiltų ne tik į krikščionis, bet ir į ateistus, agnostikus ir žydus. Choralams, jo manymu, stinga universalumo, tad išeitis buvo rasta išgirdus per radiją tradicinį Amerikos juodaodžių spiričiuelį „Steal away“. Kompozitoriui įstrigo žodžiai „Trimitas skamba mano sieloj“. XIX a. amerikiečių vergų giesmė jam pasirodė galinti išreikšti universalesnę pavergtųjų, engiamųjų žmonių patirtį. Iš viso jis pasirinko 5 spiričiuelius, kuriais įrėmintos kūrinio dalys. Jie svarbūs ne tik struktūros požiūriu, bet ir suteikia kūriniui popmuzikos energetikos.
Oratorija buvo rašoma nuo 1939 iki 1941 m., kai niekas dar negalėjo numatyti, kokia bus Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Tačiau M. Tippettas šiame kūrinyje nuspėja ateitį lyg aiškiaregys. Negana to, baigdami XXI a. antrąjį dešimtmetį, galime tapatintis su M. Tippetto „mūsų laikmečiu“. Kyla nauji diktatoriai, karai netapo istorija, socialiniuose tinkluose išlaisvėjusios ritasi naujos brutalumo, antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos, mizoginijos bangos. Esame lyg tas M. Tippetto kūdikis bauginami naujojo „mūsų laikmečio“ negandų. Istorija mus moko, deja, pamokas pamirštame išmokti.
Rugsėjo 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir rugsėjo 27 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro naujojo sezono pradžios koncerte Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas pacifistinę M. Tippett'o oratoriją „Mūsų laikmečio kūdikis“ atliks rugsėjo 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir rugsėjo 27 d. Vilniaus kongresų rūmuose.
