Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių. Nuo pat pastojimo akimirkos jūsų kūnas pradeda keistis, ruošdamasis naujos gyvybės išnešiojimui. Šie pokyčiai gali pasireikšti įvairiais, kartais netikėtais požymiais. Nors išoriškai šie pokyčiai, bent jau iš pradžių, nematomi, skirtumus galite pradėti jausti vos po kelių savaičių. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Tačiau atminkite, kad kiekviena moteris yra kitokia, ir nėštumo simptomai gali skirtis. Ne visoms moterims pasireiškia tokie patys nėštumo simptomai, net tai pačiai moteriai simptomai per vieną nėštumą gali skirtis nuo simptomų, pasireiškiančių per kitą nėštumą.
Be to, ankstyvi nėštumo simptomai dažnai yra panašūs į savijautą prieš pat menstruacijas ir jų metu, todėl šie simptomai ne visada atpažįstami. Vienintelis būdas įsitikinti, jog esate nėščia, yra namų nėštumo testas arba tyrimas, kurį paskiria gydytojas. Sužinokite daugiau apie galimus požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Dažniausi ir netradiciniai nėštumo požymiai
1. Vėluojančios mėnesinės
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Jų gali nebūti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
2. Implantacinis kraujavimas ir spazmai
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta. Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Šie spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs.
3. Krūtų pokyčiai
Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Speneliai taip pat gali tapti didesni, tamsesni ir ryškesni. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole. Krūtų pokyčius gali sukelti ir kitos priežastės. Tačiau jei šie pokyčiai yra ankstyvi nėštumo simptomai, reikia žinoti, kad prireiks kelių savaičių, kol priprasite prie naujų hormonų kiekių organizme. Tačiau šiam laikui praėjus krūtų skausmas turėtų palengvėti.
4. Nuovargis
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Kodėl? Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono, vadinamo progesteronu, kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis. Palengvinti nuovargį gali maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų ir geležies.
5. Pykinimas ir vėmimas
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Tiksli rytinio šleikštulio priežastis nežinoma, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte.
6. Pasikeitęs skonio ir kvapo pojūtis
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Taip pat kai kurios nėščios moterys jaučia potraukį tam tikriems maisto produktams arba negali jų pakęsti. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su hormonų pokyčiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net mintis apie anksčiau buvusį mėgstamą patiekalą gali moteriai sukelti vėmimą. Gali būti, kad pykinimas, potraukis ar pasibjaurėjimas tam tikru maistui gali tęstis per visą nėštumo laikotarpį. Laimei, daugeliui moterų šie simptomai maždaug 13-14-ą nėštumo savaitę susilpnėja.
7. Dažnesnis šlapinimasis
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Nors šį simptomą gali sukelti šlapimo takų infekcija, diabetas ar perteklinis šlapimo išskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, nėštumo atveju taip nutinka dėl pakitusio hormonų kiekio.
8. Padidėjęs emocingumas ir nuotaikų kaita
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti staigūs nuotaikų pokyčiai - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių, kurių anksčiau nesureikšmindavote. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
9. Kiti pastebimi pokyčiai
Kiti pastebimi kūno pokyčiai, kaip kad išskyrų pokyčiai, jų pagausėjimas gali būti labai ankstyvas simptomas (jei nesate nėščia, jos paprastai visiškai pranyksta prieš prasidėjant mėnesinėms). Nėštumo metu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu. Kad sumažintumėte problemą, gerkite daug vandens, mankštinkitės ir valgykite daug skaidulų turintį maistą. Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas. Galvos svaigimas ir alpimas. Šie reiškiniai gali būti susiję su kraujagyslių išsiplėtimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Psichologinis nėštumas
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą. Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo. Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas: stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą; staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui; aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų; sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
tags: #netradiciniai #nestumo #pozymiai
