Indija - valstybė pietų Azijoje, antra pasaulyje pagal gyventojų skaičių (1.34 mlrd.). Indija suskirstyta į 29 valstijas ir 7 sąjungines teritorijas. Nors kiekviena valstija turi savo atskirą savivaldos pareigūną, visą valstybę valdo prezidentas Pranab Mukherjee, o valdymo tipas: suvereninė socialistinė demokratija. Respublika vadovaujasi pagrindiniu valstybės įstatymu - Indijos konstitucija. Indijos Respublika nepriklausomybę atgavo po antrojo pasaulinio karo, valstybė atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės ir pasiskelbė Respublika 1947 m. rugpjūčio 15d. Nuo to laiko Indijos valstybinėmis kalbomis laikomos hindi, kuria kalba 41% visų gyventojų ir anglų kalba. Kadangi Indija suskirstyta į atskirus teritorinius vienetus, kiekviena valstija turi savo vietinę kalbą: Bengalų 8.1%, Telugų 7.2%, Marathi 7%, Tamilų 5.9%, Urdų 5%, Gurajati 4.5%, Kannada 3.7%, Malajamų 3.2%, Orija 3.2%, Punjabi 2.8%, Assamese 1.3%, Maithili 1.2%, kitos 5.9%. Pagrindinis reikalavimas mokėti oficialiai pripažintas valstybines kalbas, tačiau vietinės kalbos vartojimas kasdienėje aplinkoje nėra ribojamas ir kiekvienos valstijos gyventojas savo šeimoje kalba vietine kalba. Nuo senovės Indijos pagrindine religija laikomas hinduizmas. Dėl tautų maišymosi ir kolonizacijos Indijoje paplitusios ir kitos religijos: Islamas 14%, Krikščionybė 2.3%, Sikhizmas 1.7%, Budizmas 0.7%, Joanizmas 0.4% (kitos religijos 0.7%). Didžiausiomis vertybėmis, kurioms įtaką daro religiniai apsektai, laikoma šeima, vieningumas ir kultūros bei tradicijų išsaugojimas. Šios idėjos plačiai skelbiamos ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose. Indijos Respublika ribojojasi su Pakistanu, Afganistanu, Bengladešu, Mianmaru, Kinijos Šinkiago provincija, Tibetu, Nepalu, Butanu. Didžiausias miestas - Naujasis Delis - taip pat yra ir valstybės sostinė. Pagrindinės tekančios upės: Indas, Gangas, Brahmaputra. Indijai būdingos permainingos oro sąlygos. Žiemos metu valstybės šiaurėje iškrenta sniegas, būdingi žvarbūs vėjai. Pavasario metu būdingi lietūs, pietryčių masonai, o vasarą sausros. Indijos Respublikos ekonomika sparčiai vystosi, tačiau šalies gyventojai klimsta skurde. Valstybėje matyti stiprus atotrūkis tarp pasiturinčiųjų ir žemesniosios klasės. Daugiau nei pusė gyventojų dieną turi išgyventi turėdami tik 5 dolerius. Vidutinei klasei priklauso tik 0,3 proc. visų gyventojų, pasiturinčiai klasei - 0.1 proc, tačiau net 54 proc. viso Indijos turto valdo turtingieji. Su 9,2 % BVP augimu per metus, Indija patenka tarp sparčiausiai besivystančių valstybių pasaulyje, todėl dabar ji jau viena stambiausių informacinių technologijų gamintoja. Taip pat ji užsiima ir finansų, mokslinių tyrinėjimų sferų bei technologijų aptarnavimu.
Indijos švietimo sistemos raida
Iki Didžiosios Britanijos kolonizacijos berniukai buvo mokomi brahmanų skaityti ir rašyti, taip pat musulmonų mokyklose ir medresėse. 6 amžiuje prieš Kristų įkurtos Takšašilos, 4-5 amžiuje - Nalandos ir Vikramsilos budistų mokyklos laikomos aukštojo mokslo užuomazgomis. 1918 buvo priimtas privalomo mokslo įstatymas; praktiškai neįgyvendintas (1931 apie 90 % gyventojų buvo neraštingi). 1950 konstitucija numatė iki 1960 (vėliau pratęsta iki 1985) įvesti privalomą nemokamą mokslą 6-14 metų vaikams. 1986 priimtas įstatymas dėl privalomo nemokamo pradinio mokslo 6-11 metų vaikams, 1995 - 6-14 metų vaikams neatsižvelgiant į kastą ir lytį.
Priėmus progresyvius teisės aktus, tokius kaip Teisės į švietimą įstatymas, Indija nuėjo ilgą kelią užtikrindama visuotinį pradinį išsilavinimą visiems šalies vaikams. Tačiau iššūkių vis dar gausu ir jie neapsiriboja vien mokyklos nelankančių vaikų problema. Remiantis naujausiais duomenimis, daugiau nei 50 proc. „Mano nuomone, turime išlaikyti moksleivių susidomėjimą žiniomis, jei norime grąžinti juos į mokyklą. Mano mokymas, susietas su žaidimo metodais, buvo ypač naudingas siekiant šio tikslo“, - sako mokytojas. 2015 m. Istorijų pasakojimas yra veiksminga priemonė mokyti vaikus apie svarbius dalykus šiandien. „Kadangi daugelis vaikų praleido pamokas žaisdami su savo draugais, nusprendėme sukurti jiems geresnę aplinką žaisti mokykloje. Be to, mokydami mes naudojamės technologijomis, vykdome radijo užsiėmimus, kurie dar labiau paskatino mokinius reguliariai lankytis mokykloje. 2019 m. Humana People to People India mokytojų rengimo programai NeTT sukako 10 metų. Programą iki šiol baigė daugiau nei 10 000 mokytojų, iš kurių daugelis šiandien, kaip ir Adžajus, padeda vaikams gauti kokybišką išsilavinimą vyriausybinėse ir privačiose mokyklose visoje Indijoje.
Indijos ikimokyklinio ugdymo sistema
Veikia ikimokyklinės įstaigos 3-6 metų vaikams. Tradiciškai Indijoje maži vaikai visada buvo prižiūrimi mamų ir giminaičių. Šios idėjos plačiai skelbiamos ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose.
Indijos darželių rūšys
Veikia valstybinės ir privačios mokyklos.
Ikimokyklinio ugdymo svarba Indijoje
Kadangi Indija suskirstyta į atskirus teritorinius vienetus, kiekviena valstija turi savo vietinę kalbą. Pagrindinis reikalavimas mokėti oficialiai pripažintas valstybines kalbas, tačiau vietinės kalbos vartojimas kasdienėje aplinkoje nėra ribojamas ir kiekvienos valstijos gyventojas savo šeimoje kalba vietine kalba. Nuo senovės Indijos pagrindine religija laikomas hinduizmas. Dėl tautų maišymosi ir kolonizacijos Indijoje paplitusios ir kitos religijos. Didžiausiomis vertybėmis, kurioms įtaką daro religiniai apsektai, laikoma šeima, vieningumas ir kultūros bei tradicijų išsaugojimas.
Pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas
Pradinis mokslas apima penkiametę žemesnę (6-11 metų vaikams) ir trimetę aukštesnę (tarpinę mokyklą; 11-14 metų vaikams) pakopas. Baigusieji pradinę mokyklą gali mokytis dvimetėje (14-16 metų jaunuoliai; suteikiama profesinė kvalifikacija) arba keturmetėje (aukštesnioji vidurinė mokykla; 14-18 metų jaunuoliams) bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Veikia dvimetės (16-18 metų jaunuoliams) profesinės mokyklos, į kurias priimami baigusieji dvimetę vidurinę mokyklą. Vidurinis mokslas daugelyje vidurinių mokyklų mokamas. Dėstoma anglų, bengalų, gudžaratų, hindi, pandžabų, urdu ir kitomis kalbomis.
2001/02 buvo 664 040 žemesnės pakopos pradinių mokyklų (113,9 mln. mokinių, 1,53 mln. mokytojų), 219 630 tarpinių mokyklų (44,8 mln.; 831 000), bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų (30,5 mln.; 2,15 mln.). 1999 žemesnės pakopos pradines mokyklas lankė 43,5 %, tarpines mokyklas - 40,3 %, bendrojo lavinimo vidurines mokyklas - 36,6 % mokyklinio amžiaus vaikų.
Aukštasis ir aukštesnysis išsilavinimas
Veikia 4 tipų aukštosios mokyklos: valstybiniai, privatūs, mokslų ir technologijų universitetai bei koledžai. 2000 buvo 214 universitetų (iš jų 12 mokslų ir technologijų, 33 žemės ūkio, 5 moterų), 9703 koledžai; visose aukštosiose mokyklose 2002 buvo 6,75 mln. studentų, 321 000 dėstytojų.
Priėmimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos mokymo įstaigos. Pirmiausia universitetai atsižvelgia į veiklos rodiklius. Mokymai trunka nuo mėnesio iki trejų metų, absolventai gauna profesinio išsilavinimo dokumentą. Tuo pačiu metu kolegijos Indijoje nėra labai populiarios tiek tarp užsienio studentų, tiek tarp piliečių. Indijos universitetuose veikia europinė kreditų sistema, pažymiai vertinami 10 balų sistemoje. Studijų sąlygos priklauso nuo krypties 3 metai gamtos mokslų, humanitarinių mokslų, socialinių mokslų ir verslo programoms 4 metai technologijų, inžinerijos, žemės ūkio ir farmacijos programoms 5 metai medicinos, teisės ir architektūros programoms.
Švietimo problemos
Švietimo problemos Indijoje. Švietimas kaimuose Kai kuriais atvejais finansavimo trūkumas kompensuoja Indijos kaimo švietimo įstaigų pelną. Švietimo problemos.
tags: #ikimokyklinio #ir #priemokykliniougdymo #organizavimasir #patirtis #indijoje
