Diskusijos ir balsavimai Seime dėl įstatymų, susijusių su vaikų teisėmis, yra svarbus visuomenės gerovės rodiklis. Pastaruoju metu ypač didelį dėmesį sukėlė diskusijos dėl fizinių bausmių vaikams draudimo ir kitų vaiko teisių apsaugos aspektų. Šioje apžvalgoje pateikiami balsavimo rezultatai ir kontekstas, susijęs su svarbiausiais teisės aktais.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai
Vienas iš svarbiausių teisės aktų, nagrinėjamų Seime, yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jo pakeitimai dažnai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.
2017 m. sausį Seime neatsirado nė vieno parlamentaro, kuris balsuotų prieš ar susilaikytų balsuojant dėl fizines bausmes, bet kokį smurtą ir vaikų nepriežiūrą draudžiančio įstatymo. 2017-aisiais už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą balsavo 29 konservatoriai.
Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Pažvelgėme, kaip dabartinės kadencijos konservatoriai parlamentarai dėl fizinių bausmių draudimo balsavo ankstesnėse kadencijose - bent jau du pastaruosius kartus, kai šis klausimas buvo svarstomas Seime.
Istoriniai balsavimai dėl fizinių bausmių vaikams
2013 m. ir 2010 m. Seimui buvo teikiamos beveik identiškos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Pagal jas norėta įvesti smurto prieš vaiką ir fizinės bausmės sąvokas ir tai uždrausti. „Smurtas prieš vaiką - visos seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formos, sukeliančiančios pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizinės bausmės. Fizinė bausmė - bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti. Bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas“, - buvo rašoma tiek 2010-ųjų, tiek 2013-ųjų projektuose.
Kita vertus, tąkart projekte buvo numatyta, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir bet kokį kitą smurtą. Nebuvo numatyta ir tai, kad vaikai turėtų būti paimti iš smurtaujančių tėvų.
Projekte rašyta, kad tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Numatyta, kad smurtą patyręs vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
2010 m. balsavimo rezultatai
2010 m. pataisos buvo atmestos paskutinėje - priėmimo stadijoje. Tuomet, po karštų diskusijų apie tai, kad uždraudus fizines bausmes bus kišamasi į šeimų gyvenimą, už įstatymą balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 8, o pusšimtis susilaikė. Daugiausia tuomet valdančiąja buvusios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių pasirinko būtent susilaikyti. Galima sakyti, kad jų balsai ir nulėmė tai, kad įstatymas nebuvo priimtas.
2013 m. balsavimo rezultatai
2013-aisiais, vos pusmetį dirbant naujos kadencijos Seimui, projektą bandė teikti „tvarkietė“ O.Valiukevičiūtė pakartotinai. Pateikimo stadijoje jam buvo pritarta, tačiau toliau nepasistūmėta - įstatymo pataisos užstrigo komitetuose ir į Seimo salę negrįžo iki buvo išrinktas naujas Seimas. Pateikimo stadijoje balsuojant dėl draudimo smurtauti prieš vaikus ir taikyti jiems fizines bausmes, konservatoriai ir vėl pasirinko susilaikyti. Tik Emanuelis Zingeris ir Rokas Žilinskas balsavo už tai, kad vaikai nebūtų mušami, Arvydas Vidžiūnas vienintelis balsavo prieš pataisas, o dauguma - 22 - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nariai balsuodami susilaikė.
Tuo metu Seimo narys konservatorius Paulius Saudargas pasisakė, kad „nereikia perlenkti šioje vietoje“ ir vadino pataisas intervencija į šeimą. „Aš, kaip krikščionis demokratas, visų pirma esu už subsidiarumo principą. Jeigu mes abejojame šeima, vadinasi, mes abejojame pačiu žmogumi ir mes abejojame savo visuomenės pagrindu. Šeima yra visuomenės ląstelė, jeigu šeima negali apsispręsti, vadinasi, mes tiesiog netikime žmogumi kaip protinga būtybe. Aš ir mano kolegos jokiu būdu nesame už smurtą šeimoje. Esame tik už tai, kad valstybė įsikištų tada, kai šeima nesusitvarko. Taip, jeigu šeima geria, jeigu neprižiūri savo vaikų, jų neauklėja, tai, žinoma, valstybė turi įsikišti. Tačiau kištis tokiais teisiniais metodais į vaikų auklėjimą ir kaip kolega gerbiamasis komiteto pirmininkas iš tribūnos sulygina vaiko auklėjimą su pedofilija, tai, atsiprašau, jau yra iškreiptas požiūris ir apskritai nesąmonė, todėl aš esu prieš šitą intervenciją į šeimą“, - Seimo salėje kalbėjo P.Saudargas.
Pasisakė ir R.Dagys. Jis taip pat kalbėjo, kad pataisos - tai intervencija į šeimą. „Bet koks, net ir žodinis pasakymas gali būti traktuojamas kaip smurtas, jeigu tai nėra apibrėžta“, - aiškino jis, ragindamas pataisoms nepritarti.
Gyvenimo įgūdžių programa ir lytiškumo ugdymas
Praėjusios savaitės antradienį Seimas atmetė opozicinių frakcijų siūlymą išbraukti lytiškumo ugdymo temą iš plačiai nuskambėjusios Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) ir vietoje to jį įtraukti į etikos arba tikybos pamokas paliekant tėvams pasirinkimą. „Laisvietė“ Ieva Pakarklytė apskritai stebėjosi, kaip seimūnai rimtais veidais tokį kompromisinį variantą svarstė, o A. Veryga patarė tėvams plačiau pasidomėti, kas gi tiems vaikams šioje paslaptingoje pamokoje iš tiesų dėstoma ir kieno gi pavardės puikuojasi rekomenduojamos literatūros sąrašuose.
Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, susilaikė - 23, prieš buvo 43 parlamentarai.
Balsavimo rezultatai dėl Gyvenimo įgūdžių programos
- UŽ balsavo šie opozicijos atstovai: Valius Ąžuolas, Zigmantas Balčytis, Rima Baškienė, Tomas Bičiūnas, Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Algirdas Butkevičius, Algimantas Dumbrava, Viktoras Fiodorovas, Dainius Gaižauskas, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Domas Griškevičius, Jonas Jarutis, Liudas Jonaitis, Eugenijus Jovaiša, Dainius Kepenis, Gintautas Kindurys, Asta Kubilienė, Linas Kukuraitis, Deividas Labanavičius, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Andrius Palionis, Beata Pietkiewicz, Jonas Pinskus, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas, Artūras Skardžius, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Giedrius Surplys, Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas, Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Tomas Tomilinas, Stasys Tumėnas, Juozas Varžgalys, Aurelijus Veryga, Antanas Vinkus, Remigijus Žemaitaitis, konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, liberalai Juozas Baublys, Jonas Varkalys bei „laisvietis“ Artūras Žukauskas.
- PRIEŠ balsavo konservatoriai: Andrius Navickas, Justas Džiugelis, Žygimantas Pavilionis, Agnė Bilotaitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Algis Strelčiūnas, Liuda Pociūnienė, Emanuelis Zingeris, Jurgita Šiugždinienė, Jurgita Sejonienė, Arvydas Pocius, Linas Slušnys, Irena Haase, Sergejus Jovaiša, Monika Navickienė, Kęstutis Navickas, Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis, Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė, Vytautas Kernagis, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, „laisviečiai“ Kasparas Adomaitis, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Aušrinė Armonaitė, Vytautas Mitalas, Marius Matijošaitis, Ewelina Dobrowolska, Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Simonas Gentvilas, Eugenijus Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Viktoras Pranckietis, opozicijai priklausantys „darbietis“ Valdemaras Valkiūnas, socialdemokratai Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė.
Tuo tarpu Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė stebėjosi, kaip apskritai parlamentarai ėmė svarstyti tokio pobūdžio siūlymą. „Sunku patikėti, bet tokį pasiūlymą vakar rimtais veidais seimūnai ir seimūnės svarstė posėdžių salėje. Ir visai nedaug trūko, kad projektui būtų pritarta“, - teigė ji. Politikė pridūrė, kad GĮP privalo būti neiškraipyta ir vykti „pilna apimtimi“. „Turime galvoti apie vaiko interesus ir suteikti reikalingą informaciją atitinkamai pagal vaiko/paauglio amžių“, - įsitikinusi I. Pakarklytė.
„Laisvietė“ stebėjosi opozicijos inicijuotu siūlymu dėl GĮP. Visgi, tėvai linkę daug ką praleisti pro akis, o šį dalyką dėstantys mokytojai - tam nėra kompetentingi. „Ten visko tiek, kad realiai norint toms temoms pasiruošti turbūt reikėtų baigti atskirą aukštąjį mokslą ir įgyti tokio dalyko mokytojo kvalifikaciją. Temos labai sudėtingos, daug svarbių detalių. Nesvarbu ar kalbam apie civilinę saugą, ar emocinę sveikatą, ar kitus svarbius dalykus. Mokytojų tam niekas nerengė. Taškas. Dėstyti jau reikia dabar, o tai jau savaime yra profanacija“, - rašė A. Veryga. Politikas pridūrė, kad viename iš vaikams rekomenduojamų literatūros šaltinių yra aptariamas ir biologinės lyties apibrėžimas, kuriame slypi ir dar vienas naujadaras, kaip antai - teisinė lytis. Pasak šio apibrėžimo, biologinė lytis tėra… „vienas iš keleto su asmens lytine tapatybe susijusių dedamųjų aspektų“. Taipogi svarbios literatūros sąraše puikuojasi ir konservatoriaus Lino Slušnio inicialai ir knyga, pavadinimu „Ką gali mokytojai“.
Kiti svarbūs teisės aktai
Be Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Seimas svarstė ir kitus teisės aktus, turinčius įtakos vaikų gerovei ir šeimos politikai. Tarp jų:
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) (Nr. XIIIP-354(2)) [Priėmimas] dėl 33 straipsnio 3 dalies D. Šakalienės pataisos
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (Nr. XIIIP-355(2)) [Priėmimas] dėl įstatymo priėmimo
- Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.254(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-356(2)) [Priėmimas] dėl įstatymo priėmimo
- Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-358(2)) [Priėmimas] dėl įstatymo priėmimo
- Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 18, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-359(2)) [Priėmimas] dėl įstatymo priėmimo
- Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) (Nr. XIIP-4321(3)) [Priėmimas] dėl įstatymo priėmimo
tags: #balsavimo #rezultatai #vaiku #teisiu
