Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas yra svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą.

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Nėštumo laikotarpis yra suskirstytas į tris trimestrus, kurių kiekvienas turi savo ypatybes ir svarbius pokyčius.

Nėštumo Trimestrai: Nuo Pradžios Iki Gimdymo

Nėštumo kalendorius - tai išsamus įrankis, skirtas sekti savo nėštumą, suprasti, kaip kintai jūsų kūnas ir vystosi vaikelis. Nėštumo kalendorius suskirstytas į tris dalis - trimestrus, šie į savaites, kurių kiekviena pasižymi vis naujais moters organizmo ir vaikelio pokyčiais. Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, tad ši informacija suteikia tik bendrą supratimą apie kūdikio vystymąsi.

I Nėštumo Trimestras (1-13 savaitės)

Tai pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kurie skaičiuojami nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Šiuo laikotarpiu įvyksta daug svarbių pokyčių. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje.

Pirmosiomis savaitėmis paprastai nebūna jokių simptomų. Embriono implantacija gali sukelti nedidelį kraujavimą. Vėlesnėmis pirmojo trimestro savaitėmis, vystantis embrionui, atsiranda ankstyvųjų nėštumo požymių: krūtų jautrumas, menstruacijų stoka, pykinimas ir vėmimas, dažnesnis poreikis šlapintis, nuovargis ir nuotaikos svyravimai.

Įtariant nėštumą, būtina užsiregistruoti pas gydytoją, kuris atliks išsamius tyrimus ir patvirtins nėštumą. Kartais gydytojas taip pat nurodys atlikti keletą papildomų kraujo ir šlapimo tyrimų, kad įvertintų bendrą būsimos mamos sveikatos būklę.

Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.

Krūtų jautrumas, dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu. Nuotaikos pokyčiai, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos praėjus 11-13 nėštumo savaitėms, atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Nuo 12-os nėštumo savaitės gimdos dugnas čiuopiamas per priekinę pilvo sieną. Nuo šios savaitės vaisiaus vystymosi rizika ženkliai mažėja.

II Nėštumo Trimestras (14-27 savaitės)

Jis apima kitus tris nėštumo mėnesius, per kuriuos vyksta tolesni pokyčiai tiek būsimos mamos, tiek kūdikio organizme. Šiuo nėštumo etapu daugelis moterų patiria patinimą, tačiau pykinimas palaipsniui išnyksta. Besivystantis vaikas tampa vis judresnis ir pradeda reaguoti į įvairius išorinio pasaulio dirgiklius. Penktąjį nėštumo mėnesį jau galima nustatyti vaisiaus lytį. Antrojo nėštumo trimestro pabaigoje vaisius jau gali sverti beveik kilogramą ir būti didesnis nei 35 cm.

Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas, vėmimas, stiprus nuovargis ir krūtų jautrumas ima mažėti, tačiau moteris ima kankinti kiti simptomai. Vieni dažniausių - vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Siekiant sumažinti simptomus, stenkitės sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis.

Šeštasis nėštumo mėnuo - tai laikotarpis nuo 23 iki 27 nėštumo savaitės. Šiuo metu mažylis sparčiai auga, kiekvieną savaitę jausite vis stiprėjančius vaisiaus judesius. Juos gali pajausti ir būsimas tėtis, uždėjęs rankas ant jūsų pilvo. Vaisiaus judesių jutimas labai ramina. Gimda jau pasiekia bambą, pilvas toliau apvalėja. Nuo nėštumo pradžios galite būti priaugus 4 - 6 kg. Didžioji dalis priaugto svorio reikalinga besivystančiam mažyliui, tačiau piktnaudžiavimas saldumynais gali padidinti svorio augimą, kurio bus sunku atsikratyti, kai gims vaikelis.

Padidėjusi gimda ištempia raiščius ir raumenis pilvo plote, todėl kai kurias moteris kamuoja pilvo skausmai. Dėl pilvo ir krūtų odos tempimo galite jausti niežėjimą, o ypač jei Jūsų oda sausa. Kai kurioms būsimoms mamytėms padidėja akių jautrumas šviesai. Šį mėnesį galite pastebėti atsiradusias strijas. Šiuo laikotarpiu ypatingų vizitų pas gydytoją dažniausiai nenumatoma.

Antrojo nėštumo trimestro metu būtina atlikti papildomus bendruosius ir vaizdinius tyrimus. Paskutinės antrojo nėštumo trimestro savaitės yra tinkamas metas pagalvoti apie naujagimio kraitelį ir kambario paruošimą. Iki numatyto gimdymo termino dar liko pakankamai laiko smulkiems remonto darbams atlikti, baldams užsakyti ir visiems būtiniems kūdikio reikmenims įsigyti.

III Nėštumo Trimestras (28-40 savaitės)

Tai yra, paskutiniai trys nėštumo mėnesiai. Daugeliui moterų šiuo etapu atsiranda naujų nusiskundimų, susijusių su besivystančiu, didesniu ir sunkesniu vaisiumi: rėmuo, dusulys, kulkšnių patinimas, miego sutrikimai, poreikis dažnai šlapintis.

Aštuntą nėštumo mėnesį atliekami papildomi šlapimo ir kraujo tyrimai, įskaitant pavojingų infekcinių ligų aptikimą ar atmetimą. Devintąjį mėnesį kūdikio svoris pasieks maždaug 3-4 kilogramus ir moters organizmas pradės ruoštis gimdymui. Tokie simptomai kaip: dažnesni paruošiamieji sąrėmiai, intensyvios makšties išskyros, diskomfortas pilvo apačioje, gali rodyti, kad netrukus prasidės gimdymas.

Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Nėštumo Termino Nustatymo Metodika

Nėštumo termino nustatymas yra vienas svarbiausių momentų nėštumo priežiūroje. Tai leidžia įvertinti vaisiaus išnešiojimą, numatyti gimdymo datą ir parinkti tinkamą nėštumo bei gimdymo taktiką. Nors dauguma būsimų tėvų nekantriai laukia „tos dienos“, svarbu suprasti, kad tik nedidelė dalis kūdikių gimsta tiksliai nustatytą dieną.

Naegele Formulė: Klasikinis Metodas

Ši formulė yra plačiausiai naudojama gimdymo termino skaičiavimui, jei žinoma pirmoji paskutinių mėnesinių diena. Pagal Naegele formulę: Pirma paskutinių mėnesinių diena minus 3 mėnesiai plius 7 dienos (kai ciklas trunka 28 dienas).

Jei menstruacijų ciklas reguliarus, bet ne 28 dienos, skaičiavimas koreguojamas: Jei ciklas 26 dienos: iš paskutinių mėnesinių pirmos dienos atimame 3 mėn. ir pridedame 5 dienas. Jei ciklas 32 dienos: iš paskutinių mėnesinių pirmos dienos atimame 3 mėn.

Gimdymo Terminas, Kai Žinoma Pastojimo Data

Jei žinoma tiksli pastojimo data, galima naudoti kitą formulę: Žinoma pastojimo diena minus 3 mėnesiai minus 7 dienos.

Gimdymo Termino Nustatymas Ultragarsu

Apie 15-20% moterų nežino tikslios paskutinių mėnesinių datos, o 10% moterų mėnesinės yra nereguliarios. Be to, nėštumas gali prasidėti nustojus vartoti hormoninius kontraceptikus. Tokiais atvejais nėštumo laikas patikslinamas ultragarsiniu tyrimu.

Ulthagarsinio tyrimo rekomendacijos: Jei mėnesinių ciklas nereguliarus arba ultragarsinis tyrimas, atliktas tarp 9+0 ir 13+6 nėštumo savaitės, parodė skirtumą didesnį nei 7 dienos nuo paskutiniųjų reguliarių mėnesinių datos, nėštumo laikas nustatomas pagal ultragarsinio tyrimo duomenis. Jei mėnesinių ciklas nereguliarus ir ultragarsinis tyrimas nebuvo atliktas iki 13+6 nėštumo savaitės, bet buvo atliktas nuo 14 iki 25 nėštumo savaitės, tuomet, esant skirtumui ≤10 d., nėštumo laikas nustatomas pagal paskutinių mėnesinių datą, jei skirtumas >10 d. - nėštumo laikas nustatomas pagal ultragarsinio tyrimo duomenis. Jei ultragarsinis tyrimas neatliktas 6+0−24+6 savaitę: nėštumo laikas nustatomas pagal paskutinių mėnesinių data. Jei paskutinių mėnesinių data nežinoma ir (ar) mėnesinių ciklas nereguliarus, nėštumo laikas nustatomas pagal ultragarsinio tyrimo 6+0−24+6 savaitės duomenis.

Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą.

Vaisiaus Judesių Skaičiavimas ir Stebėjimas

Vaisiaus judesių jutimas labai ramina ir yra svarbus vaisiaus būklės rodiklis. Nuo 18-20 nėštumo savaitės pradedami jausti vaisiaus judesiai panašūs į vos juntamą plekštelėjimą. Iki 30-osios nėštumo savaitės pakanka kasdien atkreipti dėmesį, ar jaučiate vaikelio judesius. Nei judesių kiekis, nei jų pobūdis šiuo laikotarpiu neparodo vaisiaus būklės.

Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min. Dienos metu vaisiaus judesių daugėja, o pikas dažniausiai būna vakare. Vaisiaus judesių daugėja iki 32 nėštumo savaitės, vėliau išlieka panašus skaičius.

Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. Tada nėščioji lengviau pajaus, jei judesių pobūdis pakis. Judesiai būna labai įvairūs: vaisius spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Tyrimai rodo, kad nėščiosios junta nuo 37 iki 88 proc. judesių.

Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.

Kiti Svarbūs Nėštumo Stebėsenos Metodai

Be vaisiaus judesių stebėjimo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, padedantys užtikrinti mamos ir vaiko sveikatą.

Vaisiaus Širdies Auskultacija

Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms. Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 širdies susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija vadinamas dažnesnis nei 150 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minučių. Bradikardija - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes.

Akušerinė Echoskopija

Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Jam kontraindikacijų nėra. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti.

Kardiotokografija (KTG)

Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas. Indikacijos kardiotokografijai nėštumo laikotarpiu: įtariama vaisiaus hipoksija; sulėtėjęs vaisiaus augimas; pernešiojimas; hipertenzinės nėščiųjų būklės; gresiantis priešlaikinis gimdymas; vaisiaus vandenų patologija; daugiavaisis nėštumas; diabetas; Rh izoimunizacija.

Amniocentezė

Amniocentezė - vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Komplikacijų rizika: 0,5-1,0 proc. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai.

Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą - gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto.

Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje.

Nėščiųjų priežiūros reikalavimus nusako Lietuvoje adaptuotos tarptautinio bendradarbiavimo programos, metodikos, algoritmai, Lietuvos sveikatos politika, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kt. Antenatalinės priežiūros metodikoje nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių.

Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas, nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo vaidmuo. Motinos sveikatos raštingumo ugdytojo vaidmenį gali atlikti akušerė, tačiau tam tikslui nėra metodikos, nėra bendro standarto, nėščiųjų mokymai bei kita švietėjiška veikla neprivaloma ir nefinansuojama.

tags: #nestumo #trimestrai #metodika #nesciuju #sveikatos #prieziura

• Granatų savybės nėščiosioms
• Pagalba nėštumo metu: augimo šuoliai
• Otito priežastys nėštumo metu
• Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje ir mokykloje
• Sužinokite daugiau apie saugius keturainius vaikams