Žagarė - miestas, garsėjantis ne tik savo istorija, bet ir išskirtine vyšnių veisle - žagarvyšnėmis. Šios uogos, turinčios ilgą ir įdomią kilmės istoriją, tapo neatsiejama Žagarės miesto simboliu ir pagrindine festivalio, skirto joms paminėti, ašimi.
Žagarvyšnių kilmės paslaptys ir festivalio tradicijos
Pasakojama legenda, kad žagarvyšnios, kurias vietiniai taip saugo, į šias vietas atkeliavo iš Italijos. Manoma, kad didikų dukros, paragavusios šių uogų, išmetė kauliukus, iš kurių vėliau išaugo dabartiniai žagarvyšnių medeliai. Kita versija teigia, kad žagarvyšnė - ankstyvoji vyšnių veislė, kilusi iš Žagarės dvare augintų vladimirinių vyšnių sėjinukų. Daugiausia jų buvo auginama Šiaurės Lietuvoje apie Žagarę, Skaistgirį, ir net plito nuomonė, kad žagarvyšnes sėkmingai galima auginti tik šiose apylinkėse. Kas lankydavosi Žagarėje, visada susidomėdavo šiomis žemomis, anksti sunokstančiomis vyšniomis ir parsiveždavo jų į savąjį kraštą.
Žagarvyšnės iki pat šių dienų auga beveik kiekvienoje sodyboje ir yra tarsi išskirtinis Žagarės miesto simbolis. Siekiant išsaugoti Žagarės kultūrinį - gamtinį paveldą ir išskirtinumą, 2011 m. Žagarės miesto pakraštyje, Švėtės upės pakrantėje, pasodintas Žagarės vyšnių sodas. Vyšnios žydi gegužės pirmąją ir antrąją savaites, kuomet Žagarės svečiai ir tautiečiai užlipę ant apžvalgos aikštelės žvilgsniu gali „pabraidyti“ žiedų jūroje.
Vienas iš festivalio akcentų - kaliausės. Žagarė nuo seno garsėja kaliausių fabrikėliu, kurį įkūrė Aušra Petrauskienė, Žagarėje vadinama tiesiog Kaliause, ar net Kaliausių karaliene. Ruošdamasi vakarui, kai Vyšnių šventės proga kartu su kaimynais ir kaliausėmis sės prie stalo ragauti žagarvyšnių uogienės arba kitaip vadinamos zaptės, ji kartu su kitais gyventojais puošia miestelį. Miestelyje kone prie kiekvieno namo galima pamatyti kaliausę. Žagariečiams tai savotiškos varžytuvės, kas padarys gražesnę, originalesnę. Tai tapo didžiule tradicija, smagia konkurencija tarp saviškių, tarp kaimynų, kieno gražesnė kaliausė. Žagariečiai skaičiuoja, kad tokių kaliausių, baidančių paukščius nuo jų pamėgtų uogų per vyšnių šventes jų miestelyje galima priskaičiuoti iki 700.
Žagarės vyšnių festivalis 2025: patogumai ir organizacinės detalės
Žagarės vyšnių festivalio 2025 dalyviai turės galimybę apsistoti kempinge. Festivalio kempingas veiks nuo 2025 m. liepos 16 d. (trečiadienis) 15 val. iki 2025 m. liepos 20 d. (sekmadienis) 20.00 val. visai šalia koncertų vietos ant Žvelgaičių ežero kranto. Lankytojų ir festivalio svečių patogumui, vietas kempinge būtina rezervuoti iš anksto el. paštu. Rezervavus vietas už kempingo paslaugas būtina sumokėti iš anksto pavedimu. Vienos vietos (vieta vienai palapinei ir vienai transporto priemonei) kaina 35 eur. Rezervacija patvirtinama ir bilietas atsiunčiamas el. paštu tik gavus apmokėjimą. Atvykus į kempingą darbuotojui būtina parodyti apmokėjimą įrodantį kempingo bilietą.
Lankytojai į kempingą priimami:
- 2025 m. liepos 16 d. (trečiadienis) nuo 15.00 val. iki 22.00 val.
- 2025 m. liepos 18 d. (penktadienį) nuo 10.00 val. iki 22.00 val.
- 2025 m. liepos 19 d. (šeštadienis) nuo 8.00 val. iki 22.00 val.
Išvykimas numatytas 2025 m. liepos 20 d.
Vieną vietą kempinge sudaro vieta palapinei 3 x 2,5 m. Vienos vietos kaina 35 Eur visoms Vyšnių festivalio dienoms.
Už vaikų elgesį ir saugumą atsako tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys, globojantys asmenys. Asmenys, lankantys kempingo svečius, turi laikytis kempingo taisyklių. Nuo 22.00 val. iki 8.00 val. draudžiama naudotis muzikine/garsine aparatūra.
Žagarvyšnių nauda vaikams ir rekomendacijos tėvams
Kada pirmąsias uogas galima duoti kūdikiui? Nereikėtų skubėti ir nuo 6 mėnesių jau duoti ragauti uogų. Anksčiausiai galima duoti paragauti nuo 7-8 mėnesio. Pradėti nuo švelniausių, pavyzdžiui, mėlynių. Tačiau rekomenduojama palaukti iki pirmųjų metų pabaigos, tai yra, uogų duoti nuo 11-12 mėnesio. Pradėti reikėtų nuo 2-3 uogyčių.
Nuo kurių uogų pradėti? Nuo mažiausiai rūgščių. Taisyklė yra tokia - uogos turi būti prinokusios, ne pusiau žalios, ne kietos. Tada ir vitaminų yra, ir vaikui geriau susivirškina. Visos braškės, serbentai, vyšnios yra pakankamai rūgščios, todėl nereikia skubėti. Taip pat ir dėl trešnių bei vyšnių. Nuo jų būtinai reikia nuimti odelę, išimti kauliuką ir tik tada duoti vaikui. Jei pusė vyšnios paragaus 7-8 mėnesių kūdikis, nieko nenutiks, bet tėvai dažnai duoda visą dubenėlį, nuo ko sutrinka virškinimo traktas ir vaikus išberia.
Alerginės reakcijos ir virškinimo sutrikimai yra galimos pasekmės, jei vaikui duodama per daug uogų ar jos nėra pakankamai prinokusios. Gali sutrikti žarnyno veikla. Kaip suprasti, ar produktas nedirgins žarnyno, sakoma taip - ką uždėjus ant žaizdos graužia, to nereikėtų duoti. Jei mes vienu metu suvalgysime daug uogų, reakcija gali pasireikšti iškarto. Vaikas pradės klykti. Bet kartais būna, lašas po lašo ir akmenį pratašo: jei kasdien su ta pačia uoga dirginame žarnyną, vaiko būklė blogėja pamažu, kol pradeda naktį nemiegoti.
Metinukams geriau jau duoti įvairių uogų po nedaug, neduoti tos pačios uogos kasdien, geriau kaitalioti. Ir rinktis kuo labiau prinokusias ir kuo šviežiasnes. Nereikėtų pirkti uogų trims dienoms į priekį. Be to, rekomenduojama rinktis čia užaugintas uogas. Pastebima, kad šiuo metu padaugėjo bėrimų vaikams, ir dažnai tai susiję su braškėmis, kurių lietuviškų dar beveik nėra. Braškės trečius metus iš eilės užima pirmą vietą tarp vaisių ir daržovių, kuriuose yra daugiausiai pesticidų. Taigi pramoninės, gražios braškės gali turėti daugiau žalos nei naudos.
Pesticidai yra cheminis junginys, o vaikams, kurių žarnynas yra pralaidus ir fermentinės sistemos dar naivios, papildomi cheminiai junginiai neduoda nieko gero. Gali pasireikšti nebūtinai ūmus apsinuodijimas, bet viskas kaupiasi. Per gyvenimą mes gauname daug cheminių junginių, ką jie padaro - sunku nustatyti, bet įvairios lėtinės ligos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas gali būti to pasekmė.
Jei tėvai duoda uogų, kitą dieną mato, kad vaikui viskas yra gerai, ar jau galima drąsiai duoti ir dubenėlį uogų? Vaikai mėgsta uogas, nes jos saldžios. Bet rekomenduojama duoti daugiausiai 5 uogas, tai yra, apie 50 gramų metų vaikui. Jei tai, tarkime, gervuogės ar žemuogės pakaks vieno-dviejų šaukštelių. Uogose tikrai daug vitaminų, bet tėvai daro klaidą, manydami, kad per vasarą vaikai uogų prisivalgys „už visus metus“. Neįmanoma to padaryti. Vitaminai organizme neišliks iki žiemos.
Siūloma duoti vaikui pačiam imti uogas su pirštukais, nes tokiu būdu ir vystosi smulkioji motorika, ir, kol paima, kol sukramto, greičiau ateina sotumo jausmas. O jei dar pats eina, pats nusiskina - dar geriau. Jei vaikas nejunta jokių bėdų, nuo metų galima didinti uogų kiekį. Bet reikia žiūrėti: jei davėme truputį daugiau ir pamatėme, kad pabėrė aplink burną, ar žandukai paraudo, be abejo, kiekį reikėtų mažinti.
Uogos retai kada alergizuoja. Bet jose yra tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, histamino, kuris sudirgina ir parūgština organizmą. Kuo didesnis vaikas, tų medžiagų koncentracija kūne gaunasi mažesnė ir dėl to nebeišberia. O ta tikroji autoimuninė liga uogoms, būna retai.
Visko po truputį yra sveikiausia. Tėvai neturėtų duoti vaikams sulčių ar trintų uogų, nes pradėjus traiškyti uogą, vitaminas C reaguoja su deguonimi ir suyra. Taip pat nereikėtų duoti uogienių. Geriau uogas užšaldyti.
Ar tiesa, kad kaulavaisių branduoliai nuodingi? Apsinuodyti gali suvalgiusi arbatinį šaukštelį vyšnių arba slyvų kauliukų branduolių, išgėrusi ne mažiau kaip 250 ml apie vienerius metus ar ilgiau išlaikyto vyšnių ar slyvų kompoto. Gali apsinuodyti, bet tai dar nereiškia, kad būtinai apsinuodys. Geriau staigiai užšaldytos šaldiklyje vyšnios. Vyšnių atitirpinkite 2-3 valgomus šaukštus. Suprantama, ir šaldiklyje vyšnios neturėtų būti laikytos ilgiau kaip vienerius metus.
Kaip reikia draugauti ir bendradarbiauti? Ką pasakė Kakė Makė?
