Magnio trūkumas yra būklė, kai organizme trūksta magnio, kuris yra esminis mineralas, dalyvaujantis daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, reikalingų energijos apykaitai, kraujo spaudimo kontrolei, raumenų ir nervų sistemos veiklai. Magnio trūkumas dažnai sukelia simptomus, panašius į kitus negalavimus, todėl jo atpažinimas gali būti sudėtingas. Šis mineralas yra itin svarbus visam organizmui, todėl net nedidelis disbalansas gali paveikti savijautą. Toliau straipsnyje aptariami dažniausi magnio trūkumo požymiai, priežastys, dėl kurių jis pasireiškia, ir metodai, kaip atkurti magnio kiekį organizme ir palaikyti optimalų sveikatos lygį.
Magnis yra vienas iš esminių mineralų, būtinų organizmo sveikatai ir funkcionavimui. Jis yra antras pagal gausumą mineralas mūsų kūne. Viena iš pagrindinių magnio funkcijų yra dalyvavimas raumenų susitraukimo procesuose. Be jo raumenys negalėtų normaliai funkcionuoti. Be to, magnis padeda reguliuoti kraujo spaudimą, palaiko normalų cukraus lygį kraujyje. Jis yra svarbus antioksidantas, kovojantis su laisvaisiais radikalais organizme. Mineralas taip pat yra būtinas kaulų sveikatai, nes dalyvauja kaulų mineralizacijoje ir padeda palaikyti normalią kaulų struktūrą ir stiprumą. Kitas svarbus magnio vaidmuo yra angliavandenių ir baltymų metabolizmo reguliavimas. Jis padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, o tai yra svarbu diabeto prevencijai ir gydymui.
Mūsų kūno pagrindinio antioksidanto, glutathiono gamybai (sintezei) būtinas magnis. Deja, daugelis žmonių to nežino ir milijonai kenčia nuo kasdienio magnio deficito apie tai net nenutuokdami.
Magnis yra svarbus mikroelementas žmogaus sveikatai. Jis dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių organizmo procesų, pavyzdžiui, palaiko širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą. Magnio trūkumas neigiamai veikia darbingumą ir gyvenimo kokybę. Magnis, veikdamas kartu su kalciu, gali padidinti kaulinio audinio mineralinį tankį. Normalizuodami magnio kiekį organizme galite atsikratyti tokių problemų kaip nemiga, stresas ir depresija. Be to, magnis kovoja su nuovargiu bei gali apsaugoti nuo galvos skausmo. Svarbiausia magnio funkcija laikoma jo gebėjimas slopinti centrinės nervų sistemos sužadinimo procesus ir sumažinti organizmo jautrumą agresyviam išorės poveikiui. Magnis padeda palaikyti gerą emocinę būseną, palaiko nervų sistemos veiklą dienos metu ir ramų miegą naktį, nes dalyvauja endorfinų sintezėje. Turi antioksidacinį poveikį neuronams. Šis mineralas praktiškai nesikaupia organizme ir yra labai greitai suvartojamas, ypač patiriant stresą. Taigi, kuo ilgiau patiriamas stresas, tuo didesnis magnio trūkumas atsiranda. Šis mikroelementas laikomas itin svarbiu, nes dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose:
- Aktyvina fermentų gamybą
- Stabilizuoja medžiagų apykaitos procesus audiniuose
- Gerina kraujagyslių tonusą
- Reguliuoja normalų raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, mažina raumenų įtampą
- Formuoja danties emalį ir kaulinį audinį
- Stabilizuoja ląstelių membranas
- Dalyvauja melatonino sintezėje
- Naikina enterovirusus ir patogeninius mikroorganizmus.
Jei komponento organizme nepakanka, žmogus tampa imlus įvairioms ligoms.
Pagrindiniai magnio trūkumo simptomai
Pirmieji magnio trūkumo simptomai dažniausiai susiję su raumenų ir nervų sistemos veikla. Pasak ods.od.nih.gov, jis gali pasireikšti raumenų trūkčiojimais, mėšlungiais, silpnumu, dirglumu, jutimo sutrikimais, taip pat, nuolatiniu nuovargiu, kuris nesusijęs su poilsiu.
Magnio trūkumas sutrikdo nervų sistemos pusiausvyrą, o organizmui tampa sunkiau reguliuoti emocijas. Pastebimas padidėjęs nerimas, miego sutrikimai, prasta koncentracija. Kai kuriais atvejais pasireiškia raumenų spazmai, traukuliai ar nevalingi judesiai.
Magnio trūkumas vaikams gali pasireikšti neramumu arba hiperaktyvumu. Suaugusiesiems gali pasireikšti lėtiniu energijos trūkumu ar sumažėjusiu atsparumu stresui. Šie simptomai dažnai atsiranda palaipsniui, todėl žmogui svarbu įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir atpažinti požymius, kurie rodo, kad organizme trūksta magnio.
Padidėjęs dirglumas ir nervingumas. Jei tampate irzlus dėl menkiausios priežasties, tai pirmasis signalas patikrinti magnio kiekį organizme. Būtent šis elementas palaiko nervų sistemos darbą. Esant magnio trūkumui, gali pasireikšti nerimo sutrikimai, staigūs nuotaikų svyravimai, dirglumas bei panikos priepuoliai.
Raumenų skausmai ir mėšlungis. Magnis yra atsakingas už raumenų funkciją, turi įtakos jų atsipalaidavimui ir susitraukimui. Jei organizme trūksta šio elemento, atsiranda sunkumas kojose, gali kankinti mėšlungis.
Nemiga. Trūkstant magnio, organizme kaupiasi streso hormonas, o tada kyla problemų užmigti dėl nuolatinio nerimo ar susijaudinimo jausmo. Gali kankinti dažnas prabudimas nakties metu.
Aukštas kraujospūdis. Dėl magnio trūkumo kenčia širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Pacientai jaučia greitą širdies plakimą, aritmijos priepuolius ar net skausmą širdies srityje.
Raumenų spazmai. Magnio trūkumas gali sukelti nevalingą trūkčiojimą, tiką ir drebulį. Taip pat gali pasireikšti blauzdos raumenų mėšlungis, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas.
Padidėjęs nuovargis, apatija. Kai trūksta magnio, organizmas gamina mažiau ATP molekulių - pagrindinio energijos šaltinio. Todėl visą dieną galite jaustis silpni ir pavargę, o įprasta protinė ir fizinė veikla ima reikalauti daugiau pastangų.
Virškinimo trakto sutrikimai. Esant magnio trūkumui organizme gali pasireikšti pykinimas, pilvo pūtimas bei vidurių užkietėjimas.
Problemos su plaukais ir nagais. Nors magnis skeleto formavimui yra kiek mažiau svarbus, nei kalcis, tačiau jo trūkumas gali paveikti nagų, plaukų, kaulų ir sąnarių būklę. Trūkumas gali sukelti sąnarių skausmą, o nagai gali tapti silpni ir trapūs.
Magnio trūkumas sutrikdo žarnyno raumenų darbą ir slopina peristaltiką, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas ir stagnacija, vedantys prie pilvo pūtimo bei žarnyno spazmų. Magnis dalyvauja reguliuojant neurotransmiterius ir melatonino sintezę, todėl jo nebuvimas sukelia miego sutrikimus (sunkumai užmigti ir prastesnė miego kokybė). Ilgalaikis magnio stygius gali trukdyti vitamino B12 ir vitamino D pasisavinimui, kadangi magnis būtinas vitamino D aktyvinimui ir virškinimo fermentų veiklai. Kai vitamino B12 trūksta dėl malabsorbcijos ar virškinimo problemų, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir žarnyno diskomfortas.
Išsivysčiusio magnio trūkumo požymiai
Sunkus magnio trūkumas gali sukelti rimtų neurologinių ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų. Nervų funkcijos sutrikimas pasireiškia traukuliais, haliucinacijomis, painiava, o magnio trūkumas gali sutrikdyti širdies ritmą, kuris pasireiškia prieširdžių virpėjimu, skilveline tachikardija ar kitais aritmijos tipais, kurie kelia pavojų gyvybei.
Magnis taip pat svarbus kaulų sistemai, kadangi magnio trūkumas didina osteoporozės ir kaulų lūžių riziką. Be to, gali sukelti tetaniją, kuri pasireiškia nevalingais raumenų spazmais, silpnumu ir koordinacijos sutrikimais.
Endokrininiai ir metaboliniai pokyčiai apima kalcio disbalansą, atsparumą insulinui, rūgščių ir šarmų pusiausvyros pažeidimus, tokie pokyčiai yra dar vienas signalas, kad magnio kiekį būtina atkurti. Šie simptomai dažnai atsiranda kartu su kitais sisteminiais sutrikimais, todėl tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
Magnio trūkumo priežastys
Magnio trūkumą dažniausiai lemia netinkama mityba, sveikatos būklės ir tam tikrų vaistų vartojimas. Daugeliui žmonių trūksta magnio dėl per mažo jo kiekio maisto produktuose, ypač racionas su perdirbtais produktais, be lapinių daržovių, riešutų, pilno grūdo maisto stokoja magnio.
Diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai, antibiotikai gali sutrikdyti magnio įsisavinimą arba padidinti jo išsiskyrimą. Tokiais atvejais magnis organizme išbalansuojamas greičiau nei pastebimi simptomai.
Lėtinės ligos taip pat gali sukelti magnio trūkumą, tarp tokių ligų yra 2 tipo diabetas, virškinimo sutrikimai, alkoholizmas, inkstų ligos. Šios būklės trukdo organizmui pasisavinti ar išlaikyti magnį, todėl ilgainiui tampa sunku palaikyti stabilų magnio kiekį organizme.
Anksčiau skleista žinutė, kad magnio trūkumas yra ganėtinai retas atvejis, tačiau jis yra didesnė problema, nei kai kurie daktarai mano. Štai priežastys, kodėl: Užterštas dirvožemis, genetiškai modifikuoti produktai ir chemikalai maiste sukūrė tragišką receptą. Kadangi mineralai yra sunaikinti ar kitokiu būdu pašalinti ir natūraliai neberandami dirvožemyje, magnio kiekis dabartiniame maiste tragiškai sumažėjo. Virškinimo sutrikimai, tokie kaip žarnyno pralaidumas (maistas be riebalų ir cholesterolio sugriauna žarnyno gleivinės nepralaidumą ir tai leidžia toksinams iš žarnyno patekti į kraują), gali sukelti mineralų malabsorbciją, įskaitant magnį. Šiais laikais yra šimtai milijonų žmonių, kurių organizmai nepasisavina maistingųjų medžiagų. Taip pat, mums senstant, mineralų pasisavinimas mažėja, todėl jų trūkumo tikimybė sparčiai auga. Chroniškų ligų ir medikamentų vartojimo lygis yra kaip niekada aukštas. Daugelis chroniškų susirgimų yra asocijuojami su nepakankamu magnio bei kitų mineralų pasisavinimu. Medikamentai pažeidžia žarnyną, kuris yra atsakingas už magnio pasisavinimą iš to, ką valgome. Tai priklauso nuo rizikos faktorių ir esamų simptomų (žiūrėti apačioje). Maždaug 80% žmonių turi magnio nepakankamumą, todėl šansai, kad ir jūs jį turite, yra ganėtinai dideli. Įsiminkite: jūsų kraujotakoje yra tik vienas procentas magnio, todėl dažnas atvejis, kad esančio magnio nepakankamumo paprastas kraujo tyrimas neaptiks.
Magnio trūkumas atsiranda dėl daugelio priežasčių, susijusių su gyvenimo būdu, sveikata ir mityba. Tarp jų:
- Ūmus ir lėtinis stresas
- Intensyvus fizinis aktyvumas (jėgos treniruotės, sunkus darbas)
- Nėštumas ir žindymas
- Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais
- Mažai magnio turinčio maisto vartojimas
- Virškinamojo trakto ligos
- Endokrininiai sutrikimai
- Širdies ir kraujagyslių patologijos (lėtinis širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga)
- Vaistų (hormoninių kontraceptikų, gliukokortikoidų, citostatikų, diuretikų, širdį veikiančių glikozidų) vartojimas
Mitybos ir įsisavinimo problemos
Apie magnio trūkumą svarbu kalbėti ne tik ligų kontekste, bet ir vertinant šiuolaikinę mitybą. Rafinuoti maisto produktai praranda iki 80 % magnio, o intensyvus perdirbimas ir sumažėjęs dirvožemio derlingumas lemia mažesnį magnio kiekį net sveikuose produktuose.
Magnio trūkumą gali sukelti:
- Krono liga ar celiakija pažeidžia žarnyno gleivinę, per kurią pasisavinamas magnis.
- Kalcio, cinko ar geležies perteklius konkuruoja dėl įsisavinimo kanalų ir gali sumažinti magnio absorbciją.
- Cukrus, kofeinas ir fosfatai spartina magnio šalinimą su šlapimu.
Ribotas magnio pasisavinimas ir jo trūkumas apsunkina stabilaus magnio kiekio palaikymą organizme, net jei jo vartojama pakankamai.
Vaistų sukelta magnio trūkumo rizika
Kai kurie vaistai veikia magnio apykaitą. Pavyzdžiui, pasak medx.it.com, tiazidiniai ir kilpiniai diuretikai sumažina TRPM6 ekspresiją ir trikdo inkstų gebėjimą išlaikyti magnį. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas kelia didelę grėsmę vyresnio amžiaus žmonėms.
Antimikrobiniai vaistai taip pat gali turėti šalutinį poveikį:
- Aminoglikozidai mažina reabsorbciją ir gali sukelti hiperaldosteronizmą.
- Chinolonai ir tetraciklinai trikdo magnio įsisavinimą, todėl šių vaistų vartojimą reikia derinti kartu su maistu arba atskirai nuo magnio papildų.
- Amfotericinas B sukelia nefrotoksiškumą ir didina magnio klirensą.
- Foskarnetas veikia kaip magnio chelatorius, kuris dar labiau mažina jo kiekį organizme.
Dializuojami pacientai patiria sunkumų palaikant magnio kiekį organizme, todėl šiems pacientams būtina nuolatinė būklės stebėsena ir reikalingas magnio kiekio reguliavimas.
Ligos, trukdančios magnio pasisavinimui
Fiziologiniai sutrikimai sukelia magnio trūkumą, kurie trikdo jo absorbciją, skatina per didelį išsiskyrimą ir keičia pasiskirstymą organizme.
Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, trikdantys magnio balansą:
- Uždegiminės žarnyno ligos, krono liga ir celiakija pažeidžia žarnyno gleivinę, atsakingą už magnio įsisavinimą.
- Lėtinis viduriavimas pagreitina žarnyno tranzitą, mažina magnio atsargas.
- Inkstų funkcijos sutrikimai (lėtinės inkstų ligos ir diabetinė nefropatija) mažina inkstų gebėjimą sulaikyti magnį.
- Endokrininiai sutrikimai skatina padidintą magnio išsiskyrimą su šlapimu.
- Vyresnis amžius mažina žarnyno absorbcijos efektyvumą ir didina inkstų klirensą.
Rizikos grupės, kurioms gresia magnio trūkumas
2 tipo diabetas, celiakija ir lėtinės inkstų ligos didina magnio trūkumo riziką, kadangi šios būklės trikdo magnio įsisavinimą arba didina jo netekimą.
Riziką dar labiau padidina šie gyvenimo būdo veiksniai:
- Nuolatinis stresas,
- gausus alkoholio vartojimas,
- mityba, kurioje trūksta magnio turtingų produktų (pvz., riešutų, lapinių daržovių).
Žmonės vartojantys vaistus, tokius kaip diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ir antibiotikai, turi padidėjusį pažeidžiamumą, nes šie preparatai trikdo magnio pusiausvyrą organizme.
Pažeidžiamos medicininės būklės
Tam tikros ligos pažeidžia magnio pusiausvyrą organizme, todėl kai kurios pacientų grupės turi žymiai didesnę magnio trūkumo riziką. Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Virškinimo sutrikimai, celiakija, Krono liga ir lėtinis viduriavimas silpnina magnio absorbciją arba didina jo netekimą su išmatomis. Malabsorbcija dažna pacientams po klubinės žarnos rezekcijos.
- Inkstų sutrikimai, lėtinė inkstų liga, diabetinė nefropatija ir nefrozinis sindromas mažina inkstų gebėjimą reguliuoti magnio šalinimą.
- Endokrininiai sutrikimai, 2 tipo diabetas, hiperaldosteronizmas ir hipotirozė keičia magnio apykaitą per hormoninius mechanizmus ir skatina jo netekimą arba slopina jo pasisavinimą.
Sergant šiomis būklėmis svarbu reguliariai stebėti magnio lygį, koreguoti mitybą, prireikus vartoti papildus. Net geriamasis vanduo gali reikšmingai prisidėti prie kasdienio magnio kiekio.
Gyvenimo būdo veiksniai, skatinantys magnio trūkumą
Kai kurie įpročiai, net esant pakankamam magnio suvartojimui gali pažeisti magnio pusiausvyrą:
- Reguliariai vartojamas alkoholis spartina magnio išsiskyrimą su šlapimu ir mažina jo pasisavinimą žarnyne.
- Vakarietiška mityba, nes perdirbti produktai netenka iki 90 % magnio, o intensyvi žemdirbystė dar labiau sumažina šio mineralo kiekį maiste.
- Fizinis krūvis didina magnio netekimą su prakaitu, o nepapildžius atsargų, jos greitai išsenka.
- Stresas ir miego stoka spartina magnio šalinimą.
- Kofeinas, rūkymas ir narkotinės medžiagos trikdo magnio įsisavinimą ir didina jo išsiskyrimą.
Šie žalingi veiksniai dažnai veikia kartu, todėl jų koregavimas yra esminis žingsnis siekiant palaikyti tinkamą magnio kiekį.
Magnio trūkumo nustatymas
Pasak ods.od.nih.gov, magnio kiekio nustatymas sudėtingas, nes mažiau nei 1 % magnio cirkuliuoja kraujyje, kol tuo tarpu likusi dalis yra ląstelėse. Dėl to standartiniai serumo tyrimai dažnai neaptinka subklinikinio magnio trūkumo, kadangi, tyrimo rezultatai gali patekti į normos ribas (0,85 - 1,05 mmol/l), net esant trūkumui.
Tikslesni vertinimo metodai:
- Kraujo tyrimas. Serumo magnio kiekio nustatymas, dažnai derinamas su kalio ir kalcio tyrimais.
- 24 val. šlapimo tyrimas rodo magnio trūkumą, jei <0,5 mmol/d, taip pat, galimą inkstų funkcijos nepakankamumą, jei >1 mmol/d.
- Magnio tolerancijos testas nustato organizmo gebėjimą sulaikyti magnį po parenterinio vartojimo. Sulaikymas ≥51 % rodo trūkumą, ypač rizikos grupių pacientams.
Pagrindiniai tyrimai, kurie gali padėti nustatyti magnio trūkumą, apima kraujo tyrimą, kuriame nustatomas magnio lygis organizme, ir šlapimo tyrimą, kuriuo galima nustatyti magnio koncentraciją šlapime. EKG (elektrokardiograma) taip pat gali būti atliekama, jei įtariamas magnio trūkumas, nes magnis yra svarbus širdies funkcijai. Svarbu pažymėti, kad magnio trūkumą gali nustatyti tik gydytojas.
Magnio trūkumo gydymas ir prevencija
Dideliam magnio trūkumui skiriamas intraveninis magnio sulfatas (2 - 4 g). Vidutinio sunkumo atvejais taikomos pertraukto į veną leidimo schemos arba geriami papildai.
Pagrindiniai prevencijos ir palaikymo būdai:
- Maistas, kadangi riešutai, sėklos, lapiniai žalumynai, ankštinės daržovės yra magnio šaltiniai.
- Papildai. Klicinatas, citratas arba malatas rekomenduojami kaip geriau pasisavinami magnio papildų junginiai.
- Vartojimo laikas, kadangi papildų vartojimas ryte padeda medžiagų apykaitai, o vartojimas vakare pagerina miegą.
Gydytojai turi reguliariai vertinti elektrolitų lygį ir koreguoti vaistų vartojimą, kadangi diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ar antibiotikai reikalauja ypatingo dėmesio dėl poveikio magnio balansui. Vitaminas D pagerina magnio pasisavinimą, o pakankamas geriamojo vandens kiekis palaiko bendrą mineralų balansą.
Jei Jums buvo paskirti magnio papildai, laikykitės gydytojo nurodymų, kad išvengtumėte hipermagnezemijos, kuri taip pat gali būti pavojinga.
Intraveninė terapija: tai itin greitas ir efektyvus būdas atstatyti magnio kiekį organizme. Kvalifikuotų gydytojų paskirtos lašelinės greitai palengvina magnio trūkumo simptomus ir pagerina bendrą sveikatą. Intraveninė terapija tinkama tiek lengvo ir vidutinio, tiek sunkaus magnio trūkumo atvejais. Intraveninis gydymas tinkamas ir tiems, kurie negali įsisavinti magnio iš maisto. Intraveninė terapija leidžia tiesiogiai tiekti organizmui reikalingą magnį, praleidžiant virškinimo sistemą, tad dėl savo efektyvumo puikiai tinka žmonėms, turintiems absorbcijos sutrikimų arba stiprų magnio trūkumą.
Magnio papildai: magnio papildai yra vienas iš populiariausių būdų kompensuoti magnio trūkumą organizme. Jie yra plačiai prieinami vaistinėse ir gali būti rekomenduojami gydytojo. Svarbu tiksliai laikytis nustatytos dozės ir neviršyti leidžiamos dienos normos.
Daug magnio turintys maisto produktai: sveika ir subalansuota mityba yra itin svarbi norint išvengti magnio trūkumo. Į savo racioną įtraukite daugiau įvairių maisto produktų, kuriuose yra gausu magnio. Puikūs magnio šaltiniai yra riešutai, sėklos, žalios lapinės daržovės, grūdai, bananai, žuvis ir juodasis šokoladas.
Veiksnių, kurie skatina magnio netekimą, atsisakymas: sumažinkite alkoholio bei kofeino vartojimą ir, jei įmanoma, venkite vaistų, kurie gali padidinti magnio išsiskyrimą organizme. Jei turite lėtinių ligų, tokių kaip celiakija ar inkstų ligos, gydykite jas pagal gydytojo nurodymus, kad pagerėtų magnio įsisavinimas organizme.
Sveikas gyvenimo būdas: aktyvus gyvenimo būdas gali padėti pagerinti magnio absorbciją organizme. Magnio trūkumas organizme gali turėti įvairių neigiamų pasekmių organizmui, todėl svarbu į jį reaguoti ir ieškoti būdų jį kompensuoti. Būtent tai padės išvengti ar sumažinti simptomus ir pagerinti jūsų bendrą sveikatą.
Jei jaučiate magnio trūkumo simptomus, kreipkitės į gydytojų komandą. Vaikai ir paaugliai, kurių organizmas dar auga ir vystosi, gali turėti didesnį magnio poreikį, todėl jie yra potencialiai pažeidžiami. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat gali turėti didesnę magnio trūkumo riziką dėl kelių veiksnių. Senstant, virškinimo sistemos funkcija gali sutrikti, o tai gali trukdyti magnio įsisavinimui organizme. Nėštumo metu moterims taip pat padidėja magnio poreikis, o jo trūkumas gali turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek vaisiui. Tačiau svarbu pabrėžti, kad magnio trūkumo rizika gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, ypač jei jie turi mitybos apribojimų, lėtinių ligų ar kitų veiksnių, kurie trukdo magnio įsisavinimui organizme.
Menstruacijos: menstruacijos gali prisidėti prie magnio trūkumo moterims. Per menstruacijos organizmas gali prarasti daugiau magnio. Nėštumas ir žindymas: nėštumas ir žindymas yra laikotarpiai, kai organizmas reikalauja daugiau maistinių medžiagų, įskaitant magnį. Dietos ir mitybos įpročiai: kartais moterys gali turėti tam tikrų dietinių įpročių, kurie sumažina magnio suvartojimą. Hormoniniai svyravimai: hormoniniai svyravimai, tokie kaip PMS (priešmenstruacinis sindromas) ar menopauzė, gali turėti įtakos magnio lygiui organizme. Dėl šių priežasčių moterys gali būti jautresnės magnio trūkumui ir turėtų atidžiai stebėti savo magnio suvartojimą. Nors moterys gali būti labiau linkusios į magnio trūkumą, vyrams taip pat gali kilti magnio trūkumo rizika, ypač jei jų mityba yra nepakankama. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvienas organizmas yra unikalus, ir magnio trūkumo simptomai ir rizikos veiksniai gali skirtis.
Vis dėlto prieš pradedant ar atnaujinant magnio vartojimo kursą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Tik jis gali nustatyti, koks yra tinkamas magnio vartojimo režimas ir kokias dozes reikia vartoti, atsižvelgiant į individualius poreikius ir galimus sveikatos apribojimus.
Vasarą magnis ypač reikalingas širdininkams. Pasireiškus magnio trūkumo simptomams, nereikėtų jų ignoruoti. Ypač žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Karščių metu žmonės, kurių širdis silpnesnė, gali pajusti silpnumą, greitesnį širdies plakimą, širdies „permušimus“. Natūralu, kad sutrikusi širdies veikla baugina, todėl svarbu įvertinti, ar to priežastis nėra būtent magnio trūkumas. Jis siejamas su didesne rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, yra pavojingas aukštą kraujo spaudimą turintiems žmonėms, nes jį dar labiau didina.
Magnio stoka gali sukelti ir daugiau sveikatos sutrikimų. Manoma, kad magnio stygius gali būti tokių ligų kaip cukrinis diabetas, osteoporozė, onkologinių susirgimų ir virškinamojo trakto ligų priežastis. Kai magnio trūksta vaikams, gali sulėtėti jų augimas, jiems sunkiau sutelkti dėmesį.
Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą. Vienu svarbiausių moterų gyvenimo periodu - nėštumo metu - moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Tuo metu išauga poreikis daugeliui vitaminų ir mineralų, nes jų reikia jau ne tik mamai, bet vaisiui. Magnis itin svarbus sklandžiam nėštumui užtikrinti. Vertinama, kad nėštumo metu su šlapimu magnio iš nėščiosios organizmo pasišalina iki 25 proc. daugiau, o vasarą, kai pagausėja prakaitavimas - ir dar daugiau. Magnis besilaukiančiai mamai yra vienas svarbiausių mikroelementų. Daugeliui mamyčių puikiai pažįstamas nemalonus jausmas, kai susitraukinėja gimda, kojas traukia mėšlungis, ypač naktimis. Šie simptomai gali būti išreikšti stipriau dėl magnio trūkumo. O ilgiau trunkantis magnio stygius gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, kūdikis gali gimti mažesnio svorio, moterį gali kamuoti nėščiųjų hipertenzija, galvos skausmai.
Nėštumo metu magnio poreikis moteriai gali išaugti iki 500 mg per parą, išskirtiniais atvejais šio mineralo skiriama ir daugiau. Reikia nepamiršti, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis visas naudingąsias medžiagas gauna su mamos pienu, todėl ir žindančiai mamai magnio reikia daugiau.
Vasaros meniu, kad gautume magnio
Magniu, kaip ir kitais mikroelementais, praturtinti organizmą galime sveikai maitindamiesi. Todėl vasarą, kai magnio netenkame sparčiau, į kasdienį racioną reikėtų įtraukti daugiau šio mineralo turtingų produktų:
- Riešutų ir sėklų (moliūgų sėklos, migdolai, anakardžiai, graikiniai riešutai);
- Žalių lapinių daržovių (špinatai, kale, lapinės salotos);
- Žuvies (menkė, tunas, plekšnė);
- Pupelių ir lęšių;
- Visadalių grūdų (rudieji ryžiai, grikiai, bolivinės balandos, viso grūdo makaronai);
- Avokadų;
- Džiovintų vaisių (figos, abrikosai, slyvos, datulės, razinos);
- Juodojo šokolado.
Moterims rekomenduojama magnio paros norma yra apie 360 mg, vyrams - apie 420 mg. Kai gausiau prakaituojama, vartojant šlapimą varančius vaistus, aktyviai sportuojant, sergant tam tikromis ligomis, taip pat paaugliams, besilaukiančioms ir žindančioms mamoms, vyresniems žmonėms magnio poreikis didesnis.
Kad moteris ar vyras gautų visą magnio paros normą, turėtų suvalgyti bent 400 g sojų pupelių ar lęšių, ar 500 g špinatų, ar pusantros plytelės juodojo šokolado, ar 100 g riešutų. Todėl vasarą pravartu įsivertinti, ar su kasdiene mityba magnio gauname pakankamai ir ar nereikia jo vartoti papildomai.
Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad magnio poveikį sustiprina B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, todėl rekomenduojama kartu vartoti ir šios grupės vitaminus.
Kodėl magnis būtinas sveikatai | Kaip išvengti ligų
Magnio trūkumas: DUK
Ar magnio trūkumas gali lemti svorio augimą ar sunkumus metant svorį?
Didžiausia nauda pastebima pacientams, turintiems atsparumą insulinui, sveikiems asmenims nauda yra mažesnė, kadangi mažas magnio kiekis susijęs su atsparumu insulinui, energijos ir riebalų apykaitos sutrikimais. Nutukusių asmenų magnio kiekis dažnai mažesnis, o papildai gali sumažinti KMI tiems, kuriems nustatyti metaboliniai sutrikimai.
Per kiek laiko magnio papildai pagerina trūkumo simptomus?
Lengvas trūkumas dažniausiai pagerėja per 1 - 3 mėnesius. Vidutinio sunkumo / sunkus trūkumas pagerėja per 3 - 6 mėnesius. Pirmieji teigiami pokyčiai pasireiškia po kelių savaičių (mažesnis raumenų mėšlungis ir geresnis miegas). IV papildai (kai Mg < 0,4 mmol/l) veikia per 7 dienas, o geriamieji papildai veikia po maždaug 6 savaičių. Tačiau, lėtiniam magnio trūkumui pašalinti gali prireikti iki 2 - 3 metų.
Ar yra genetinių veiksnių, turinčių įtakos magnio įsisavinimui?
Taip, magnio įsisavinimui įtakos turi keli genetiniai veiksniai. TRPM6 geno rs11144134 T alelis sumažina magnio kiekį serume iki 20 %. CASR geno rs17251221 G alelis padidina inkstų reabsorbciją. ATP2B1, DCDC5, HOXD9, LUZP2 ir SHROOM3 mutacijos taip pat turi įtakos magnio apykaitai. Paveldimi sutrikimai (HSH ar Gitelmano sindromas), tiesiogiai veikia magnio homeostazę.
Ar magnio trūkumas gali paūminti autoimunines ligas?
Nepakankamas magnio kiekis skatina IL-6, IL-17 ir TNF-α gamybą ir slopina reguliuojančiųjų T ląstelių aktyvumą. Tai padidina išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito ir sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumą. Papildai padeda sumažinti uždegimo žymenis ir oksidacinį stresą, palengvindami simptomus.
Ar magnis sąveikauja su vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais?
Taip, magnis mažina tetraciklinų ir fluorochinolonų absorbciją, todėl jie turi būti vartojami atskirai (2 - 6 valandų intervalu). Jis taip pat silpnina bisfosfonatų ir gabapentino poveikį (20 - 40 %). Protonų siurblio inhibitoriai ir diuretikai mažina magnio kiekį, todėl pacientams su inkstų ligomis, reikia reguliarios stebėsenos. Tačiau, visais atvejais būtina gydytojo konsultacija dėl tinkamo vaistų ir magnio derinimo.
