Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos širdies veiklai. Todėl, esant tam tikriems nusiskundimams ar rizikos veiksniams, gali prireikti atlikti Holterio tyrimą, kuris padeda įvertinti širdies ritmą ir aptikti galimus sutrikimus.
Širdies permušimai: kas tai?
Širdies permušimai, dar žinomi kaip ekstrasistolės, yra antriniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda anksčiau nei turėtų. Tai gali sukelti jausmą, kad širdis praleidžia dūžį arba kad ji „šoka”. Priešlaikiniai širdies susitraukimai, arba ekstrasistolės, atsiranda tada, kai širdyje aktyvuojasi tam tikras taškas, išbalansuojantis normalų ritmą. Pacientai šį pojūtį apibūdina įvairiai: vieni sako, kad jaučia tarsi krūtinėje „kažkas persiverčia“, kiti apibūdina tai kaip „gerkle nuslinkusį kąsnį“, dar kiti teigia tiesiog pajutę greitesnį širdies plakimą ar stabtelėjimą. Širdies permušimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ritmo sutrikimų formų, keliančių nerimą žmonėms visame pasaulyje.
Juos gali nulemti įvairūs veiksniai, tokie kaip pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos ar alkoholio vartojimas. Paprastai širdis plaka ritmingai, ir žmogus savo širdies plakimo nejaučia, nebent jis paspartėja ar sustiprėja. Svarbu žinoti, kad nei pats žmogus, nei gydytojas, išklausęs paciento nusiskundimų, negali tiksliai nustatyti širdies permušimų priežasties - tam reikia atlikti papildomus tyrimus.
Širdies permušimų diagnostika
Pradinis būtinas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma - tai elektrinės širdies veiklos atvaizdavimas, atspindys. Širdyje yra mazgas, generuojantis elektrinius impulsus. Jie pasklinda po visą širdį, ją sužadina ir sukelia širdies susitraukimus. Tai įprastinis, nesudėtingas, nebrangus ir labai paplitęs tyrimas, įtrauktas į bet kurią kardiologo konsultaciją. Kadangi širdies ritmas EKG užrašymo metu tiriamas labai trumpai (15-30 sekundžių), permušimai ne visada užfiksuojami. Jei jų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas - pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG.
Holterio monitoravimas: kas tai?
Holterio paros monitoravimas - tai širdies ritmo tyrimas, kai elektrokardiograma širdies veikla yra fiksuojama visą parą. Parai (t.y. 24 valandoms) pacientui ant krūtinės yra priklijuojami elektrodai, kurie plonais laideliais yra prijungti prie nedidelio, širdies ritmą fiksuojančio aparato, ant juosmens tvirtinamo elastiniu diržu. Visą parą fiksuojant širdies veiklą DAUG didesnė tikimybė užregistruoti sutrikimus negu vienkartinės kardiogramos metu, kuri atliekama per keletą minučių. Holterio tyrimas - tai ilgalaikis širdies kardiogramos registravimas, padedantis gydytojui kardiologui aptikti paslėptus ritmo ir širdies kraujo tiekimo sutrikimus, pasireiškiančius įprasto fizinio krūvio, emocinių išgyvenimų metu, taip pat miegant. Holterio tyrimas ypatingai svarbus išeminės širdies ligos diagnostikai.
Kaip atliekamas Holterio tyrimas?
Pacientui krūtinės srityje užklijuojami elektrodai, ant juosmens specialiu elastiniu diržu pritvirtinamas mažas prietaisas fiksuojantis širdies ritmą. Su šia įranga pacientas gali užsiimti įprastine veikla, dirbti kasdienius darbus, sportuoti. Paprastai tyrimas vykdomas 24 valandas. Praėjus numatytam laikui įranga nuimama, o gydytojas gauna išsamią informaciją apie jūsų širdies veiklą įprastoje aplinkoje. Svarbu žinoti, kad tyrimas netrukdo užsiimti įprasta veikla - net patariama daugiau judėti. Tačiau praustis (maudytis po dušu ar vonioje), deja, negalėsite. Monitoravimo metu tenka miegoti arba ant šono, arba ant nugaros. Praėjus nustatytam laikui atvykstama į kliniką ir aparatas yra nuimamas.
Holterio monitoravimas nėštumo metu
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. EKG nėra privalomas tyrimas nėštumo metu. EKG gali būti registruojama, jeigu nėščioji turi kokių nors nusiskundimų dėl širdies veiklos. Pavyzdžiui, skundžiasi padažnintu ar netvarkingu širdies plakimu, jeigu ją vargina neįprastai intensyvus dusulys arba jeigu gydytojas išklausė širdies ūžesį. Kilus įtarimams dėl nėščiosios širdies darbo, ji turi būti siunčiama gydytojo kardiologo konsultacijai. Taip, Holterio monitoravimas yra saugus nėštumo metu, nes nenaudoja spinduliuotės ir neveikia vaisiaus. Holterio monitoravimas (Holterio tyrimas) yra širdies ritmo tyrimas, skirtas fiksuoti širdies ritmo ir veiklos pokyčius per paros ar daugiau valandų laikotarpį. Holterio monitoravimas atliekamas nedideliu, patogiu įrenginiu (holterio monitoriumi), kuris yra pritvirtinamas prie paciento kūno. Šis įrenginys nuolat registruoja širdies ritmą, o gauti duomenys yra saugomi įrenginyje. Holterio monitoravimas yra neinvazinis, saugus ir neskausmingas būdas gauti informaciją apie paciento širdies sveikatą. Šis tyrimas vertingas siekiant nustatyti ir įvertinti įvairias širdies ligas ir sutrikimus.
Kiti nėštumo priežiūros aspektai
Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris, kraujospūdis. Po 24 nėštumo savaitės klausomas vaisiaus širdies ritmas ir matuojamas gimdos dugno aukštis, aptariami tyrimų rezultatai. Nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh (D)) faktorius pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav. 24-28 sav. 11+0-13+6 sav. 18+0-20+0 sav. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Nebūtina kasdien skaičiuoti vaisiaus judesius, jei vaisius auga ir vystosi normaliai. Rekomenduojama atlikti vaisiaus išorinį apgręžimą, esant sėdmenų pirmeigai. Tai saugi ir cezario pjūvio operacijos išvengti leidžianti procedūra. Paruošiamieji sąrėmiai. Tai nereguliarūs skirtingo intensyvumo spazminio pobūdžio skausmai pilvo apačioje. Svarbu: Jei nėštumas yra mažos rizikos, nėščiąją gali prižiūrėti akušerė, šeimos gydytojas ar gydytojas akušeris ginekologas.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Ką reiškia tam tikri skaičiai EKG?
Jei norite patys pabandyti išanalizuoti elektrokardiogramą, visų pirma pažvelkite į kairėje pusėje esančius skaičiukus prie angliško žodžio „Rate“. Čia fiksuojamas širdies susitraukimų dažnis. Ramybės būsenoje normalus širdies susitraukimų dažnis turėtų būti nuo 60 iki 90 k/min. Jei jis mažesnis nei 60, tai vadinama bradikardija. Kitaip tariant - tai suretėjęs pulsas. Neretai taip būna dėl vartojamų vaistų. Susirūpinti reikėtų, jei dažnis suretėja mažiau nei 50. Tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija. Jei širdies susitraukimų dažnis didesnis negu 90, mediciniškai tai vadinama tachikardija. Širdies susitraukimų dažnis padidėja dėl įvairių fiziologinių priežasčių - susijaudinus, ar atlikus fizinį darbą. Jei širdies susitraukimų dažnis ramybėje aukštesnis nei 120-150 k/min, tai jau nėra normalu, galėtų būti sutrikęs širdies ritmas. Kardiograma vaidina lemiamą vaidmenį diagnozuojant širdies ritmo ir laidumo sutrikimus.
Širdies ligos, kurias išduoda EKG
Yra trys pagrindinės didelės širdies ligų grupės, kurias galima nustatyti užregistravus elektrokardiogramą: Širdies ritmo sutrikimai. Širdies ritmo sutrikimų yra labai daug ir įvairių. „Vieni iš dažniausiai pasitaikančių yra prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, ekstrasistolija, vadinamieji permušimai. EKG yra pagrindinis tyrimo metodas jiems diagnozuoti. Jei pajautėte, kad jūsų širdis ima plakti netvarkingai, neritmiškai, greičiau nei įprastai, jums galėjo sutrikti ritmas ir būtina kreiptis į kardiologą, kad šis kuo greičiau įvertintų širdies veiklą. Širdies laidumo sutrikimai (blokados). Jos išsivysto tuomet, kai susidaro kliūtis elektrinio impulso sklidimui kažkurioje širdies vietoje. Vienos blokados nepavojingos ir nereikalauja gydymo, o kitos gali kelti pavojų paciento gyvybei. Joms esant pacientai hospitalizuojami į intensyvios terapijos skyrių, kur suteikiama skubi pagalba. Esant pavojingoms blokadoms pacientas gali pajausti silpnumą, galvos svaigimą, pastebėti itin retą pulsą, 40 k/min ar dar mažiau, gali prarasti sąmonę. Koronarinė širdies liga ir miokardo infarktas. EKG labai svarbi diagnozuojant koronarinę širdies ligą, kuriai būdingas labai platus pasireiškimo spektras, nuo stabilios krūtinės anginos iki miokardo infarkto. Esant stabiliai krūtinės anginai pakitimų elektrokardiogramoje gali ir nebūti arba jie būna laikini. Vystantis miokardo infarktui, atsiranda būdingi pakitimai. Gydytojai vertina ST segmento pakilimą ar nusileidimą, T bangos pokyčius. Pagal tai, kuriose EKG derivacijose pakitimai atsiranda, gydytojai gali spręsti, kurioje širdies sienelėje vystosi infarktas. Itin pavojingas yra miokardo infarktas su ST segmento pakilimu. Jis įvyksta užsikimšus širdies raumenį maitinančiai kraujagyslei. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į ligoninę ir nedelsiant pradėti gydymą. Jeigu pacientas nesikreipia laiku ir nesulaukia adekvataus gydymo, pradeda vystytis negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje. Infarkto zonoje formuojantis randui, keičiasi ir paciento EKG. Atsiranda vadinamoji Q banga, kuri EKG išlieka labai ilgai, metų metais. Todėl ir po dešimtmečio gydytojas, įvertinęs tokio paciento EKG, gali pasakyti, kad jis yra persirgęs miokardo infarktą. Visada naudinga į konsultaciją atsinešti ir senesnes EKG, jeigu tokių turite, kad gydytojas galėtų jas palyginti.
