Ne tik ekspertai, bet ir Marijampolės gyventojai bei svečiai sako: „J. Basanavičiaus aikštė yra miesto širdis“. Tai viena iš aikščių, kurioje susipina istorija, kultūra ir bendruomenės gyvenimas.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad XVIII-XIX amžiuje aikštė atliko turgaus funkciją - čia šurmuliavo prekybininkai, ūkininkai, amatininkai, atvykdavo žmonių iš aplinkinių kaimų. „Turgaus dienos virsdavo įvairiais socialiniais renginiais“, - sako architektė Gintarė Urbonė. Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus vyresniojo muziejininko Tomo Kukausko manymu, kiekvieno miesto ir miestelio pagrindinės aikštės paskirtis buvo turgus. „Faktiškai, miestai buvo statomi prekybai ir amatams vystyti“, - pažymi T. Kukauskas. Jis papildo, kad tuometėje Starapolėje (tuomet taip vadintoje Marijampolėje) aikštę pradėta formuoti 1756 metais ir turgus čia veikė apie 200 metų. Pasak T. Kukausko, per II Pasaulinį karą miesto aikštė buvo du kartus bombarduota, be to, dalis pastatų nugriauta sovietmečiu, todėl senųjų statinių beveik neišliko.
Pokyčiai prasidėjo XX a. 3-ajame dešimtmetyje, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tuo metu buvo nuspręsta turgų perkelti į kitą vietą, o aikštė 1920-1927 metais vadinta Piliečių, vėliau - Jono Basanavičiaus aikšte. Visgi, anot T. Kukausko, turgaus perkėlimas iš aikštės buvo sudėtingas.
1793 metais Marijampolė gavo miesto teises, todėl atsirado poreikis turėti rotušę. „Įdomu, kad miesto rotušę buvo numatyta statyti turgaus aikštės viduryje ir pastate įkurti 10 kromų (parduotuvių). 1815 metais buvo parengtas rotušės planas, pradėta ją statyti, bet dėl politinių priežasčių statybos nutrūko. Muziejininkas prideda, kad rotušė aikštėje buvo pastatyta 1931 metais. Pirmajame aukšte veikė gaisrinė, o antrajame - rotušė. Ji savo funkcijas atliko devynerius metus. „Dažniausiai senosiose aikštėse rotušė stovi šalia. Deja, pas mus ji buvo pastatyta vėlai ir veikė trumpai“, - papildo istorikas.
T. Kukauskas sako, kad abejoja žinomo šalies architekto, urbanistikos istoriko Algimanto Miškinio mintimis, kad miesto aikštės ekonominė nauda buvo spontaniška ir augo per ilgą laikotarpį, taip pat, kad iš pradžių aikštė turėjo būti trikampio formos. „Buvo du Marijampolės įkūrėjai - Prienų seniūnas Markas/Morkus Antonijus Butleris ir jo žmona Pranciška Butlerienė. Jie P. Butlerienės garbei įkūrė ir Frampolės/Frampolio miestelį dabartinėje Liublino vaivadijoje, Lenkijoje. Būtent tame miestelyje buvo statoma keturkampė aikštė, todėl galimai Marijampolės miestas buvo formuojamas kaip Frampolio prototipas“, - mano specialistas.
Iki šių dienų išliko tik miesto rotušė ir dar pora pastatų. Muziejininkas priduria, kad ilgą laiką tuomečio Kapsuko (Marijampolės) miesto centras buvo apleistas ir tik 1970-aisiais prasideda miesto aikštės plėtra. Iki to laiko pastatyta universalinė parduotuvė „Gulbė“, „Sūduvos“ viešbutis (dab. „Mercure Hotel“), „Midaus ragas“, įrengiami pirmieji du fontanai. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje nuspręsta suformuoti pėstiesiems skirtą aikštę - tokią, kokia išliko iki šių dienų. „Galima sakyti, kad suformuojama Laisvės alėjos, esančios Kaune, tipo pėsčiųjų aikštė“, - sako T.
Gintarės Urbonės teigimu, sovietmečiu dėl organizuotų masinių politinių mitingų bei minėjimų pagrindinės miesto aikštės paskirtis įgavo ideologinę prasmę, prarasdama autentišką natūralų šurmulį. „[Aikštė] labiau tapo scena nei gyvu kasdienybės centru“, - sako pašnekovė. T. Kukauskas sako, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo senąjį vardą susigrąžinusi J. Basanavičiaus aikštė 2009 metais buvo rekonstruota, pakeistos plytelės, pastatytas paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“.
Vilkaviškio miesto J. Basanavičiaus aikštė
Pasak G. Urbonės, atgavus Nepriklausomybę bei susigrąžinus istorinius pavadinimus, „aikštė vėl tapo miesto širdimi - ne prekybos, bet bendruomenės, kultūros, atminties erdve, jungiančia praeitį ir dabartį“. T. Kukausko manymu, Marijampolės aikštė formavosi įprastai ir jos funkcijos buvo tipiškos, įskaitant ir sovietmečio laikotarpį. „Be aikštės nebūtų miesto. Ji atliko ne tik ekonominį, bet ir socialinį vaidmenį. Tai yra miesto širdis“, - pažymi T. Kukauskas.
Jono Basanavičiaus aikštė Marijampolėje - tai viena, kurioje susipina istorija, kultūra ir bendruomenės gyvenimas. Aikštė išsiskiria savo išpuoselėta aplinka - ją puošia fontanai, želdynai ir suoliukai, kurie kviečia miestiečius ir svečius atsipūsti ir pasimėgauti ramybe miesto centre. Jono Basanavičiaus aikštė yra pagrindinė vieta, kurioje organizuojami svarbiausi miesto renginiai - šventės, koncertai, minėjimai ir mugės. Čia susirenka įvairaus amžiaus žmonės, norintys dalyvauti miesto gyvenime ir pasisemti kultūrinių įspūdžių. Ši aikštė ne tik traukia miesto bendruomenę, bet ir yra populiari vieta tarp turistų. Joje dažnai prasideda miesto pažinimo kelionės, nes aplink aikštę įsikūrę svarbūs kultūros ir istorijos objektai, restoranai bei kitos lankytinos vietos.
tags: #basanaviciaus #aikste #vaiku #marijampole
