Nėštumo metu moterį apninka daugybė rūpesčių, baimių ir klausimų. Kaip nepriaugti nereikalingų kilogramų? Ką daryti, kad atėjus laikui gimdymas būtų lengvesnis? Ar fizinis būsimosios mamytės aktyvumas tikrai nepakenks mažyliui? Šį kartą pakalbėsime apie baseino privalumus - juk plaukiojimas jame ir įvairūs pratimai teigiamai veikia nėštukės organizmą, lavina kvėpavimo sistemą, stiprina širdį ir kraujagysles, užkerta kelią hipoksijai (deguonies badui).
Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą, tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis ežere, baseine ar jūroje?
Baseino privalumai nėštumo metu
Kineziterapija vandenyje - tai unikali galimybė nėščiajai užsiimti mankšta nevarginant savo organizmo, nes vandenyje žmogaus kūnas sveria žymiai mažiau. Po baseino pagerėja savijauta, nuotaika, suaktyvėja medžiagų apykaita.
Įlipusi į vandenį nėščioji pagaliau gali atpalaiduoti raumenis ir stuburą, patirti lengvumą, nesvarumo būseną. Vandenyje sumažėja sąnariams tenkantis krūvis ir strėnų skausmai. Toms mamytėms, kurios nėštumo metu lanko baseiną, vėliau kyla mažiau laktacijos problemų. Gali būti, kad taip nutinka dėl to, jog į širdį ir krūtinės ląstą priteka daugiau kraujo.
Mankšta mažina nugaros skausmus, gerina raumenų tonusą, didina jėgą ir ištvermę. Sportas vandenyje ypač patrauklus vėlesniais nėštumo mėnesiais, kai nėščiosios nebegali gulėti ant pilvo. Kai moteris laukiasi, jos organizmas persitvarko, keičiasi kūno svorio centras, dėl to didesnė apkrova tenka stuburui, kurio skausmai dažnai vargina nėščiąsias.
Vandenyje sumažėja gravitacija, tad kūdikiui tampa lengviau gimdoje užimti tinkamą padėtį. Sportuojant taip pat gerėja placentos kraujotaka ir vaikutis įsčiose gauna daugiau deguonies. Be to, kūdikis jaučia mamos emocijas.
Mankšta baseine lavina moters raumenų jėgą, didina raumenų tonusą, sąnarių paslankumą, stiprina mažojo dubens raumenis, kurie svarbūs gimdymo metu, mažina įtampą nugaros srityje, kojų tinimą ir venų sąstingį, gerina medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų veiklą, gerina nuotaiką, miegą, o tai labai svarbu besivystančiam kūdikiui.
Plaukiojimas lavina tuos krūtinės raumenis, kurie dalyvauja ir gimdymo procese. Tai reiškia, kad gimdymas tampa lengvesnis ir greitesnis. Be to, plaukiojimas padeda atsipalaiduoti, atsikratyti patinimų, varikozės, nugaros ir strėnų skausmų. Vandens slėgis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kraujo cirkuliaciją, neleidžia užsistovėti limfai.
Visoms nėščioms moterims rekomenduojama plaukioti. Nuo šešto nėštumo mėnesio beveik visos būsimos motinos kenčia nugaros, kojų ir raumenų skausmą. Pratimai vandenyje pašalina įtampą stuburo srityje, vienodai atpalaiduoja visus raumenis, todėl per paskutinį nėštumo trimestrą baseinas tiesiog tampa vaistu nuo visų nemalonių pojūčių. Plaukimas sustiprina kūno raumenis, o tai bus labai naudinga gimdymo metu ir padės greičiau atsigauti. Vandens pratimai pagerina kvėpavimo sistemą, sustiprina širdies ir kraujagyslių sieneles, gerina kraujo apytaką, o tai padeda užkirsti kelią kraujo stagnacijai galūnėse ir mažajame dubenyje, sumažina venų varikozės ir hemorojaus tikimybę. Be to, plaukimas skatina geresnį supratimą apie aplinką, kurioje dabar gyvena jūsų vaikas, o taip stiprinamas ryšys su mažuoju žmogeliuku.
Pagrindinis plaukiojimo privalumas yra tas, kad jis tinka visoms, net ir toms, kurios anksčiau niekada nesportavo. Vanduo - ideali aplinka stiprinti ir lavinti raumenis. Kūdikiai, reguliariai lankantys užsiėmimus baseine, yra ramesni, geriau valgo ir giliau miega, greičiau nei neplaukiantys draugai pradeda stovėti ir vaikščioti.
„Vandenyje kūdikėlių plaučiai turi daugiau dirbti, taip didinamas jų tūris ir treniruojami kvėpavimo raumenys. Plukdymas gerina smegenų kraujotaką ir psichomotorinę raidą, kitaip tariant, ateityje vaiko protinė veikla bus efektyvesnė“, - pasakoja „Gemma“ reabilitacijos centro kineziterapeutė Jolanta Urbonienė.
Sportas (raumenų stiprinimas, plaukiojimas) ir mitybos reguliavimas padeda sumažinti insulino poreikį moterims, sergančioms nėščiųjų diabetu.
Teigiama, kad 9 nėštumo mėnesius išbuvę vandenyje kūdikiai ir po gimimo labai gerai jaučiasi vandenyje. Medikai pripažįsta, kad vanduo teigiamai veikia mažylių emocijas. Po vandens procedūrų vaikai būna ramesni, pagerėja jų apetitas. Vanduo grūdina mažylius ir stiprina imuninę sistemą, nes dėl temperatūros kaitos (oro ir vandens skirtumo) didėja organizmo atsparumas ir stiprinamas vaiko imunitetas. Jau seniai pastebėta, kad tokie mažyliai rečiau ir lengviau serga virusinėmis ligomis. Be to, baseinas atpalaiduoja kūdikio nervų sistemą ir ypač rekomenduojamas padidėjusį raumenų tonusą turintiems ir jautresniems vaikams. Vanduo ir pratimai jame tinka ir žemo raumenų tonuso kūdikiams. Nepaisant to, kad kūdikis visai mažiukas, grupinėse treniruotėse jis socializuojasi, mokosi bendrauti ir reaguoti į aplinkinius, be to, stiprinamas ryšys su mama ar tėčiu.
Nėščiųjų mankšta ne tik sustiprina fiziškai, bet ir harmonizuoja bendrą savijautą. Dažnai nėščioms moterims būdinga įtampa, nerimas, kuris susijęs su hormonų kaita, taip pat nemiga, nesugebėjimas atsipalaiduoti.
Pasibaigus karantinui lengviau atsikvėpė ir besilaukiančios moterys - jos džiaugiasi panaikintais gimdymo su artimuoju ribojimais. Kartu į gimdymo namus grįžo ir paskaitos bei nėščiųjų mankštos, tarp jų ir mankšta baseine.
Į tokius užsiėmimus paprastai įtraukiamas vaikščiojimas, plaukiojimo elementai, bėgimas vandenyje ir specialūs pratimai, atliekami naudojant tam tikras priemones (pavyzdžiui, svarmenis ir plaukimo lentas). Šie užsiėmimai padeda nėštukei kontroliuoti svorį, sureguliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo cirkuliaciją.
Rekomendacijos ir atsargumo priemonės
Renkantis baseiną labai svarbu išsiaiškinti, ar ten sudaromos specialios būsimųjų mamyčių grupės. Geriausia pirmenybę teikti baseinams su jūros vandeniu - jis valomas elektrolizės būdu. Rekomenduotina vandens temperatūra baseine neturėtų būti žemesnė nei 29-31 laipsnis.
Prieš tai, kaip pradėsi lankyti baseiną, turėtum užsukti pas savo gydytoją ir su juo pasikonsultuoti. Kad būsimoji mamytė galėtų užsirašyti į baseiną, teks pristatyti instruktoriui ginekologo ir terapeuto pažymą, kurioje bus patvirtinta, kad moteris iš tikrųjų gali lankyti tokius užsiėmimus.
Kineziterapeutė pataria, kad prieš nėštumą nesportavusios moterys nepersistengtų ir nepultų iš karto intensyviai mankštintis: „Užsiėmimų dažnumas turėtų priklausyti nuo būsimos mamos savijautos. Jei moteris papildomai nesportuoja, galima į mankštas baseine eiti 2-3 kartus per savaitę, jei dar lankomi kineziterapijos užsiėmimai salėje, užteks ir 1-2 kartų.“
Nėščioms moterims nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui ar srovėms, nes galite prarasti pusiausvyrą ar būti nunešta gilyn į jūrą. Saugumas: Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis. Saulės poveikis: Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl venkite tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Baseino vandens kokybė: Įsitikinkite, kad baseinas yra gerai prižiūrimas, o vandens kokybė atitinka higienos normas. Chloruotas vanduo paprastai nėra kenksmingas nėščiosioms, tačiau venkite baseinų su per dideliu chemikalų kiekiu. Temperatūra: Karštos vonios ir sūkurinės vonios nerekomenduojamos, nes vandens temperatūra jose dažnai viršija 37-38 °C, o tai gali padidinti kūno temperatūrą ir kelti pavojų vaisiui. Saugumas: Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, kad sumažintumėte kritimo riziką. Taip pat dėvėkite neslystančias šlepetes baseino zonose. Infekcijų prevencija: Visada naudokite švarias plaukimo aprangas, o po maudynių nusiprauskite po dušu, kad pašalintumėte baseine naudojamus chemikalus nuo odos.
Vandens kokybė: Prieš maudantis ežere, svarbu įsitikinti, kad vanduo yra švarus ir saugus. Venkite maudytis stovinčiuose vandenyse ar vietose, kur yra dumblių žydėjimas, nes tai gali padidinti bakterijų ar kitų mikroorganizmų kiekį vandenyje. Temperatūra: Vanduo neturėtų būti per šaltas arba per karštas. Optimali vandens temperatūra yra nuo 20 iki 28 °C. Labai šaltas vanduo gali sukelti raumenų spazmus, o per karštas - padidinti kūno temperatūrą ir pakenkti vaisiui. Saugumas: Rinkitės vietas su lygiais krantais, kad išvengtumėte slydimo ar kritimo. Taip pat venkite stiprios srovės ar gilių vietų, kur galite prarasti pusiausvyrą. Infekcijų rizika: Nors infekcijų tikimybė maudantis ežere nėra didelė, vis dėlto verta atkreipti dėmesį į galimus pavojus, ypač jei vanduo nėra reguliariai tikrinamas. Jei turite atvirų žaizdų ar makšties infekcijų, geriau vengti maudynių natūraliuose vandenyse.
Nėščiosioms nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui ar srovėms, nes galite prarasti pusiausvyrą ar būti nunešta gilyn į jūrą. Saugumas: Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis. Saulės poveikis: Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl venkite tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Jei yra infekcijų rizika: Pavyzdžiui, jei turite makšties infekciją ar neseniai buvo atlikta medicininė procedūra. Jei yra nėštumo komplikacijų: Tokios kaip priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos. Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą: Jei maudantis pradeda mausti pilvą, nugara arba jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite maudynes. Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms: Tai ypač aktualu maudantis jūroje arba ežeruose.
Kad išvengtumėte dehidratacijos, jums reikia išgerti 1 litru daugiau vandens nei prieš nėštumą, nes kitaip gali pasireikšti kojų ar net gimdos raumenų spazmai. Svarbiausia žinoti, kada sustoti: jeigu staiga pajusite diskomfortą krūtinėje, dusulį ar kitus nemalonius pojūčius, turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol šie pojūčiai praeis savaime.
Į baseiną nėštukei būtina su savimi pasiimti ir gumines šlepetes, maudymuką, muilo, guminę kepuraitę, atskirą maišelį šlapiems rūbams, feną (jeigu ten, kur ji eina, jo nėra).
Kada vengti maudynių?
Nors maudymasis paprastai yra saugus, yra atvejų, kai geriau jo vengti: Jei yra infekcijų rizika: Pavyzdžiui, jei turite makšties infekciją ar neseniai buvo atlikta medicininė procedūra. Jei yra nėštumo komplikacijų: Tokios kaip priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos. Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą: Jei maudantis pradeda mausti pilvą, nugara arba jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite maudynes. Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms: Tai ypač aktualu maudantis jūroje arba ežeruose.
