Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, dar žinomas kaip PAP testas, yra nepaprastai svarbus siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui. Šis tyrimas padeda nustatyti pokyčius gimdos kaklelyje, leidžiant laiku pastebėti ikivėžines būkles ir imtis prevencinių priemonių. Straipsnyje bus aptarta, kaip atliekamas šis tyrimas, ką reikia žinoti norint tinkamai jam pasiruošti ir kaip vertinami jo rezultatai.
Kas yra citologinis tyrimas ir kokia jo svarba?
Citologinis tyrimas bendrąja prasme yra laboratorinis tyrimas, kurio metu tiriamos organizmo ląstelės, paimant audinių nuograndas, tepinėlius ar mėginius į skystą terpę. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, vadinamasis PAP tyrimas, yra itin svarbus, nes padeda nustatyti pokyčius gimdos kaklelyje - taip galima laiku išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Kasmet pasaulyje ši onkologinė liga diagnozuojama maždaug pusei milijono moterų, tuo tarpu Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400-500 pacienčių. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Daivos Keršulytės, mūsų šalyje jau dvidešimt metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria siekiama ištirti moteris nuo 25 iki 59 metų (imtinai), ar nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o jei yra - paskirti gydymą.
Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. atliekamas citologinis tyrimas (kartą per trejus metus), o moterims nuo 35 iki 59 m. - kartą per penkerius metus. Daugelyje pasaulio šalių moterims atliekamas pirminis ŽPV (žmogaus papilomos viruso) tyrimas, nes būtent šis virusas ir sukelia gimdos kaklelio ikivėžines būkles bei vėžį. Tiek citologinį, tiek žmogaus papilomos viruso tyrimą moteriai gali paskirti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir šeimos gydytojas.
Tačiau kiekviena sveika moteris gali savarankiškai nuspręsti, kada nori pasidaryti citologinį tyrimą. Pavyzdžiui, pasikeitus seksualiniams partneriams, gyvenimo būdui, susilpnėjus imunitetui, moteris gali pageidauti atlikti tyrimą dėl ŽPV, mat šis virusas plinta lytiniu būdu. Taip pat ji gali paprašyti paimti onkocitologinį tepinėli.
Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?
Gydytoja pastebi, jog kai kurioms moterims gimdos kaklelio tyrimas kelia baimę, mat galvoja, jog tai skausminga procedūra, būna, kad painioja su biopsija ir pan. Tačiau gydytoja patikino, jog šis citologinis tyrimas nėra skausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio.
Kuo skiriasi atliekamų tyrimų technika?
Citologiniai tyrimai gali būti atliekami naudojant dvi technologijas: senąjį būdą (tepinėlis ant stiklelio) ir naująjį būdą (citologinis tyrimas skystoje terpėje). Šie tyrimai skiriasi technologija, kokybe ir tikslumu. Pastaraisiais metais vis dažniau atliekamas citologinis tyrimas skystoje terpėje, nes ląstelių paruošimas ir ištyrimas yra gerokai kokybiškesnis, be to, gydytojui patologui žymiai lengviau diagnozuoti galimus pakitimus. Mat, atliekant tyrimus skystoje terpėje, net dešimt kartų būna mažiau priemaišų, kurios netinka vertinimui dėl gleivių, kraujo ir kt. Gydytoja pabrėžia, jog citologinis tyrimas skystoje terpėje yra žymiai tikslesnis. Be to, jis labai parankus, jei, tarkim, prireikė atlikti papildomų tyrimų (pvz., dėl ŽPV ar lytiškai plintančių ligų), tokiu atveju užtenka iš tos pačios skystos terpės atlikti šiuos tyrimus.
Norint tinkamai pasiruošti tyrimui, likus 48 valandoms iki jo rekomenduojama vengti lytinių santykių, nenaudoti makšties žvakučių, kremų ar kitų vaistų, taip pat vengti makšties ir gimdos kaklelio prausimo. Taip pat likus 48 valandoms iki tyrimo rekomenduojama vengti makšties ir gimdos kaklelio prausimo.
Kaip vertinti tyrimo rezultatus?
Citologinių tyrimų rezultatus vertina gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. Jei randama ŽPV, bet onkocitologinis tepinėlis yra geras, vis tiek pacientė nepaliekama be priežiūros. ŽPV infekcija negydoma, bet stebima, ar šis virusas nesukels pakitimų gimdos gleivinėje (tai priklauso ir nuo moters imuninės sistemos, gyvenimo būdo ir pan.). Būtina atminti, jog asmenys, turintys ŽPV, yra didesnės gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėje.
Jei randama tam tikrų pakitimų onkocitologiniame tepinėlyje, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui gerokai padidėja, tačiau, anot gydytojos, tai dar ne liga. Tokiu atveju kalbama apie displaziją - būklę, kai gali vystytis gimdos kaklelio vėžys, bet nebūtinai taip ir bus. Pacientei paskiriami tolesni gimdos kaklelio tyrimai, t. y. atliekama kolposkopija (apžiūra mikroskopu), kurios metu stebima, ar yra pakitimų gimdos kaklelyje. Jei aptinkama, sprendžiama, ar reikalinga biopsija - audinio gabalėlio paėmimas iš pakitusių gimdos kaklelio vietų. Nuo to, koks yra pakitimų laipsnis, priklauso ir gydymo taktika. Anksti nustatyti ikivėžiniai pakitimai sėkmingai išgydomi.
Geriausias būdas išvengti ligų - nuoširdus dėmesys sveikatai
Norint išvengti daugelio ligų, gydytoja ginekologė D. Keršulytė ragina visas moteris reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir aktyviai dalyvauti jau minėtoje prevencinėje programoje. Šeimos medicinos centre gydytojai specialistai laiku ir greitai (nereikės laukti eilėje) paskirs visus reikalingus tyrimus, paaiškins jų rezultatus ir suteiks kitą reikalingą konsultaciją tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
Labai liūdna, kad dauguma moterų, ypač iki 35 metų, ignoruoja kvietimus ateiti tikrintis. Nors citologinis tyrimas yra nemokamas, daugelis pacienčių tikina neturinčios laiko arba sako nejaučiančios jokių simptomų. Tačiau norima pabrėžti, jog pajutus pirmuosius požymius, dažniausiai būna per vėlu.
Gimdos kaklelio tyrimas rekomenduojamas visoms lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims nuo 25 metų amžiaus. PAP tepinėlį rekomenduojama daryti kas trejus metus, jei ankstesni rezultatai buvo normalūs. Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei buvo aptikti gimdos kaklelio pakitimai ar reaktyvūs pakitimai gimdos kaklelyje, tyrimą gali tekti kartoti dažniau. Taip pat tyrimą reikėtų atlikti dažniau, jei moteris turi padidėjusią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, pavyzdžiui, dėl šeimos istorijos, ilgalaikio rūkymo ar ŽPV infekcijos.
Lietuvoje vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa siekia sumažinti šios ligos paplitimą, reguliariai atliekant PAP tyrimus moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Šį tyrimą raginamos atlikti visos 25-erių metų sulaukusios moterys bent kartą per tris metus, o 35-erių ir vyresnės, iki 59-erių metų - kartą per 5 metus. Jei PAP testas neinformatyvus (dėl nekokybiškai atlikto tepinėlio ar kitos priežasties), pagal programą testą galima pakartoti dar 1 kartą per tuos pačius metus. Jei PAP testas leidžia pamatyti ikivėžinių pokyčių, kartais, siekiant juos patikslinti, moteriai pagal programą dar atliekama ir gimdos kaklelio biopsija.
Programos tikslas - kuo anksčiau nustatyti gimdos kaklelio pakitimus ir užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Ankstyvas vėžio ir ikivėžinių pakitimų nustatymas yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią rimtoms ligoms. Onkocitologiniai tyrimai leidžia aptikti pakitusias ląsteles dar prieš pasireiškiant simptomams, o tai gali išgelbėti gyvybę. Tai nesudėtingas, greitas ir tikslus tyrimo metodas, rekomenduojamas profilaktiškai arba esant tam tikriems simptomams.
Onkocitologiniai tyrimai - tai laboratoriniai tyrimai, kurių metu mikroskopu vertinamos iš žmogaus kūno paimtos ląstelės, siekiant nustatyti jų struktūros ir branduolio pokyčius. Pagrindinis dėmesys skiriamas galimiems ikivėžiniams ar piktybiniams pakitimams aptikti. Šio tyrimo tikslas - laiku nustatyti ląstelių pokyčius, kurie gali būti susiję su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, uždegiminiais procesais, ikivėžinėmis būklėmis ar jau išsivysčiusiu vėžiu. Pagrindinis onkocitologinių tyrimų privalumas - galimybė nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, dar prieš pasireiškiant klinikiniams simptomams, kai gydymas yra efektyviausias ir mažiau invazinis.
Citologiniai tyrimai yra bendras laboratorinių tyrimų terminas, apimantis visų rūšių ląstelių mikroskopinį vertinimą, siekiant nustatyti jų struktūros, formos, dydžio bei kitus morfologinius pokyčius. Onkocitologiniai tyrimai yra specifinė citologijos sritis, orientuota į ikivėžinių ir piktybinių ląstelių pokyčių aptikimą. Jie naudojami vėžio prevencijai, ankstyvai diagnostikai bei pacientų stebėsenai po gydymo. Svarbu suprasti, kad visi onkocitologiniai tyrimai yra citologiniai, tačiau ne visi citologiniai tyrimai yra onkocitologiniai. Onkocitologiniai tyrimai atliekami tiek profilaktikos, tiek diagnostikos, tiek gydymo stebėsenos tikslais, taip pat kaip gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos dalis. Lietuvoje ši programa paprastai apima moteris nuo 25 iki 59 metų, kurioms tyrimas atliekamas kas trejus metus. Po gydymo - vertinant, ar ligos židiniai buvo visiškai pašalinti, ir stebint, ar liga neatsinaujino.
Svarbu pabrėžti, kad net jei nejaučiate jokių simptomų, onkocitologiniai tyrimai gali atskleisti pakitimus, kurių neįmanoma aptikti kitais metodais. Pats tyrimas yra greitas - procedūra trunka vos kelias minutes. Gydytojas, pavyzdžiui, akušeris-ginekologas, specialiu šepetėliu ar mentele paima ląstelių mėginį iš tiriamos vietos. Mėginys perkeliamas į specialų indą su fiksatoriumi ir siunčiamas į laboratoriją. Po procedūros galima iš karto grįžti prie įprastinės veiklos. Onkocitologinių tyrimų rezultatai pateikiami pagal standartizuotas sistemas. Atsakymas yra svarbus žingsnis priimant tolesnius sprendimus. Normalus atsakymas reiškia, kad pakitimų nerasta, tačiau tai nereiškia, kad tyrimo nereikės kartoti ateityje. Nustačius onkocitologinių tyrimų pakitimus, svarbiausia - nedelsti ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Ankstyvoje stadijoje aptikti ikivėžiniai ląstelių pokyčiai dažnai gali būti visiškai pašalinti, taip užkertant kelią vėžio vystymuisi. Gydymo tikslas - pašalinti pakitimus ir kartu išsaugoti audinių funkciją.
Onkocitologinių tyrimų kaina priklauso nuo medicinos įstaigos, tyrimo tipo ir ar tyrimas atliekamas pagal prevencinę programą. Onkocitologiniai tyrimai Kaune, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose atliekami tiek valstybinėse poliklinikose, tiek privačiose klinikose. Dalyvaujant prevencinėje onkocitologinių tyrimų programoje, užtenka kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks siuntimą tyrimui.
Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti. Profilaktinės patikros metu galima nustatyti ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti moteris nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio. Reguliari profilaktinė patikra yra būtina, norint anksti aptikti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus. Daugumoje išsivysčiusių šalių moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos visą gyvenimą, todėl galima gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, nelaukiant, kol pakitimai progresuos į vėžinius. Profilaktinio patikrinimo dėl gimdos kaklelio vėžio metu paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys („PAP“ tepinėlis) ir atliekamas šių ląstelių citologinis tyrimas. Vėžiniai susirgimai kasmet nusineša daugybę gyvybių ir tik ankstyva diagnostika suteikia galimybę taikyti efektyvų gydymą. Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra itin rekomenduojami visoms moterims, nes tai vienintelis būdas anksti nustatyti pakitimus. Reguliarus patikrinimas gali dovanoti gyvybę, nes ikivėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje yra sėkmingai gydomi, reguliariai tikrinantis ir laiku pastebėjus pakitimus.
Gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis pakitusioms ląstelėms. Jos taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės - jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau. Kartais toks procesas užtrunka net iki 20 metų, tada susergama vėžiu. Dėl specifinės gimdos kaklelio vėžio eigos, labai svarbu laiku užkirsti kelią ligai. Geriausia prevencija yra reguliariai atliekami gimdos kaklelio vėžio tyrimai, kurie leidžia anksti diagnozuoti ląstelių pakitimus. Ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai gydomi užkertant kelią išsivystyti vėžiui.
Citopatologinio makšties ir gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) tyrimo metu gali būti nustatomi pakitimai. Tai pirmasis tyrimas, kurio rezultatams patikslinti gydytojai gali skirti papildomus tyrimus. Jei nustatomi ryškūs pakitimai, taikomas gydymas - tokias pakitusias ikivėžines ląsteles reikia kuo skubiau pašalinti. Gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai: krioterapija, lazeris, elektros kilpa, kūginė biopsija. Gydymo procesas nėra itin sudėtingas, tačiau jis galimas tik tada, kai ląstelių pakitimai pastebimi laiku. Ankstyvos diagnostikos galimybę suteikia gimdos kaklelio vėžio tyrimai.
Laiku nepastebėjus pakitusių ląstelių ir jų nepašalinus, jos galiausiai tampa vėžinėmis, dauginasi ir formuoja darinius, navikus, plečiasi į aplinkinius audinius ir vidaus organus. Tokiais atvejais pagal nustatytą paciento būklę yra taikomas onkologinis gydymas. Laiku neatlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimai gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.
Tyrimą reguliariai atlikti rekomenduojama visoms moterims nuo 21 metų amžiaus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos veiksnius: ankstyvus lytinius santykius (iki 20 m. amžiaus), didelį lytinių partnerių skaičių, lytiniu keliu plintančias ligas, nesubalansuotą mitybą ir nusilpusį imunitetą, žalingus įpročius - rūkymą ir alkoholio vartojimą. Gimdos kaklelio vėžio tyrimai turėtų būti atliekami bent kas kelis metus ar dažniau - tai leidžia anksti pastebėti ląstelių pakitimus. Gimdos kaklelio vėžys gali sukelti tokius simptomus kaip kraujavimas tarp menstruacijų, po ginekologinės apžiūros ar lytinių santykių, tačiau šie simptomai pastebimi tik tada, kai ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje jau yra tapusios vėžinėmis. Pirminių ląstelių pakitimų pajusti neįmanoma, nes jie nesukelia jokių simptomų - vienintelis būdas diagnozuoti pokyčius yra ginekologinė apžiūra, PAP tyrimas, dubens apžiūra, ŽPV genotipų nustatymas, kolposkopija ar biopsija. Vis dėlto PAP tyrimas yra vienas paprasčiausių, o jo rezultatai parodo, ar reikalingas išsamesnis tyrimas.
Gimdos kaklelio vėžio tyrimai leidžia nustatyti ankstyvus ląstelių pakitimus ir pašalinti tokias ląsteles. Taip užkertamas kelias vėžiniams susirgimams, gydymas yra efektyvus ir beveik neskausmingas. Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra puiki prevencinė priemonė, o taip pat ankstyvos diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti ląstelių pakitimus. Net ir nustačius ryškius ląstelių pakitimus ir gydytojui priėmus sprendimą tokias ląsteles pašalinti, gydymas yra greitas ir efektyvus, pacientės greitai gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Laiku neatlikus tyrimų ir nepastebėjus ląstelių pokyčių, gresia vėžiniai susirgimai, kurių gydymas yra ilgas, sudėtingas ir ne visada užtikrina gerus rezultatus.
Reikia pastebėti, kad ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, o skiepai nuo ŽPV sumažina tikimybę susirgti šia liga. Vis dėlto skiepai nuo ŽPV tik sumažina riziką, todėl net ir pasiskiepijusioms pacientėms rekomenduojama ne rečiau kaip kas trejus metus atlikti PAP testą.
Vienas populiariausių būdų nustatyti ikivėžinius ląstelių, esančių gimdos kaklelio gleivinėje, pokyčius yra vadinamasis PAP tyrimas. Šis tyrimas nėra brangus ar skausmingas, todėl jo tikrai neverta bijoti. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti reguliariai, kas kelis metus arba dažniau. Taip pat siūloma ir išsami gimdos kaklelio vėžio ištyrimo programa, į kurią įtrauktas PAP tyrimas, ginekologinė apžiūra, ŽPV genotipų nustatymas su aukštos rizikos genotipų atranka ir kt. Ši programa suteikia išsamius duomenis apie organizmo būklę ir leidžia nustatyti gimdos kaklelio vėžio grėsmę. Ji itin rekomenduojama padidintos rizikos grupėse esančioms pacientėms.
Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra atliekami ir be siuntimo, jiems galite registruotis internetu, pasinaudodami klinikos svetainėje esančia rezervacijos sistema. Ginekologinės apžiūros metu gydytojas gali rekomenduoti atlikti konkrečius tyrimus arba visą gimdos kaklelio priešvėžinę ištyrimo programą. Jei dvejojate, kokį tyrimą pasirinkti, pasitarkite su savo gydytoju, tačiau jei nėra juntami jokie simptomai, dažniausiai rekomenduojama atlikti PAP tyrimą.
PAP tyrimas yra greitas ir neskausmingas. Gydytojas, naudodamas specialų instrumentą, švelniai paima mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Mėginys yra siunčiamas į laboratoriją, kur tiriamas mikroskopiniu būdu - nustatoma ar nėra ląstelių pakitimų. Tyrimas primena įprastą ginekologinę apžiūrą, todėl žinant kaip atliekamas tepinėlio paėmimas, tikrai nėra ko baimintis. Svarbu žinoti, kad tokie gimdos kaklelio vėžio tyrimai kaip PAP reikalauja tam tikro pasiruošimo. Visų pirma, rekomenduojama tyrimo laiką planuoti praėjus maždaug dviems savaitėms po mėnesinių (skaičiuojant nuo pirmosios jų dienos). Dvi paras prieš tyrimą rekomenduojama nenaudoti tamponų, intravaginių preparatų, vengti lytinių santykių ir nenaudoti kosmetinių intymiosios higienos priemonių.
Gimdos kaklelio vėžio tyrimai klinikose atliekami greitai ir patogiai. Tyrimams taikoma išankstinė registracija, todėl pacientai išvengia eilių ir gali greičiau gauti reikalingų tyrimų atsakymus. Gimdos kaklelio vėžio tyrimų atsakymai yra pateikiami per kelias dienas, pacienčių patogumui juos laboratorija išsiunčia nurodytu elektroniniu paštu.
Affidea klinikoje gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra mokami. Tikslias jų kainas rasite šioje svetainėje, pasirinkę kainų skiltį ir padalinį, kuriame planuojate apsilankyti. PAP testo kaina siekia keliolika eurų. Išsamiam ištyrimui rekomenduojama rinktis gimdos kaklelio priešvėžinę ištyrimo programą, į kurią įeina keletas svarbiausių tyrimų, kurie užtikrina tiksliausius ir išsamiausius rezultatus ieškant ankstyvų ląstelių pakitimų.
Gimdos kaklelio tyrimai klinikose yra atliekami pagal išankstinę registraciją. Užsiregistruoti galite interneto svetainėje arba paskambinę telefonu. Registracijos metu turėsite pasirinkti artimiausią klinikos tinklo padalinį, nurodyti pageidaujamą tyrimą ir suteikti reikalingus asmens duomenis.
tags: #onkocitologinis #tyrimas #po #gimdymo
