Socialinių įgūdžių vaikas mokosi šeimoje. Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose. Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. Teigiamos ir neigiamos tėvų vaikystės patirtys perkeliamos į naują šeimą ir taip perduodamos iš kartos į kartą.
Suaugusiųjų pavyzdys yra itin svarbus formuojant vaiko asmenybę ir ugdant jo socialinius įgūdžius. Kai kurie vaikai, pabuvę kitokioje socialinėje aplinkoje, net nenori grįžti į savąją, o būna, kad grįžę namo įgytus įgūdžius bando pritaikyti savo kasdienybėje. Pagrindinis socialinių įgūdžių mokytojas - šeima.
Taisyklės ir pareigos ugdo asmenybę
Socialinė aplinka tai ne tik švarūs drabužiai, tvarkinga buitis, tai apima gerokai daugiau, o bene svarbiausia - bendravimas ir vaiko ugdymas. Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai. Namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės, ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko elgesio, emocijų valdymo.
Deja, socialinių įgūdžių formavimą dažnai tėvai pamina, stengdamiesi įtikti vaikui. Ypač tai išryškėja skyrybas išgyvenančiose šeimose. Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus. Žinoma, vaikas mieliau renkasi augti su tuo iš tėvų, kuris nuolaidžiauja, lepina, nekelia didelių reikalavimų. Tačiau per pareigas ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, formuojasi asmenybė, o toks tėvų elgesys tėra manipuliacija.
Socialinis prisitaikymas tampa iššūkiu
Socialinių įgūdžių stokojantiems vaikams iššūkiu tampa ir socialinis prisitaikymas - gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Nepaprastai svarbūs vaikui elementarūs pokalbiai, domėjimasis jo kasdiene veikla. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti, tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles. Paauglystės laikotarpiu elgesio sunkumai gali stiprėti.
Vaiko gebėjimui prisitaikyti socialinėje erdvėje didelę įtaką daro ne tik bendravimas šeimoje, bet ir bendraamžių grupėje, tai padeda užmegzti ir plėtoti asmeninius santykius, mokytis spręsti konfliktus. Tad, įgūdžių formavimui svarbus ugdymo procesas, popamokinė veikla. Vaikai, lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukiantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius. Įgauna pasitikėjimo savimi, savo jėgomis, adekvačiai priima pastabas ir kritiką, geba dirbti komandoje. Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis. Bendravimas suteikia ir saugumo jausmą.
Asmens higiena taip pat svarbi
Asmens higiena nėra tik prausimasis ar plaukų šukavimas, tai ir drabužių, avalynės priežiūra, higieninio elgesio įgūdžiai ir įpročiai. Vaiko higienos pradmenys formuojasi šeimoje ir čia vėl nepaprastai svarbus tėvų pavyzdys, keliami reikalavimai vaikui. Vaikų, ypač mažiausių, netvarka ir nešvara netrikdo. Deja, neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema - vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi. Asmens higienos įgūdžių stokojantiems vaikams priimtina ir netvarka namuose - netvarkinga, nešvari aplinka, krūvos nešvarių drabužių, maisto likučiai kambariuose. Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu. Vaikai linkę laužyti ribas ir taisykles, o kai jų nėra, tai tam tikrų įgūdžių jie net nepasigenda.
Vaikų įtraukimas į namų ruošos darbus pagal amžių
Vaikų įtraukimas į namų ruošos darbus yra puikus būdas ugdyti jų atsakomybę, savarankiškumą ir darbštumą. Tačiau svarbu užduotis paskirstyti atsižvelgiant į vaikų amžių, kad pareigos būtų tinkamos jų gebėjimams ir sukeltų ne stresą, o motyvaciją.
2-4 metų vaikai
Šiame amžiuje vaikai yra smalsūs ir linkę mėgdžioti tėvus, todėl puikus metas pradėti mokyti juos paprastų ir žaismingų užduočių. Jie gali padėti rinkti ir tvarkingai sudėti savo žaislus, sudėti skalbinius į skalbimo mašiną, nuvalyti dulkes iš lengvai pasiekiamų paviršių ar padėti dengti stalą (pvz., sudėti lėkštes ir stalo įrankius). Svarbu atlikti šias užduotis kartu, parodyti pavyzdį ir paversti jas smagiu žaidimu. Pavyzdžiui, galite surengti „lenktynes“, kas greičiau surinks žaislus.
5-7 metų vaikai
Šiame amžiuje vaikai pradeda suprasti savo atsakomybę ir tampa labiau motyvuoti padėti tėvams. Jie gali išimti indus iš indaplovės arba nunešti nešvarius indus į kriauklę, padėti jums laistyti kambarinius augalus, susitvarkyti savo lovą ir kambario erdvę, bei padėti surūšiuoti skalbinius pagal spalvas. Sukurkite nedidelę užduočių lentelę su lipdukais ar kitais motyvaciniais ženklais, kad vaikas matytų savo progresą ir jaustų pasididžiavimą už atliktus darbus.
8-10 metų vaikai
Šio amžiaus vaikai gali savarankiškai atlikti daugiau sudėtingų užduočių. Jie jau pakankamai atsakingi ir gali atlikti darbus, reikalaujančius šiek tiek daugiau dėmesio. Jie gali jums padėti valyti kambario grindis (siurbti ar plauti), paruošti paprastus patiekalus, pvz., sumuštinius ar salotas, maitinti augintinius ir rūpintis jų vandens dubenėliais ar išmesti šiukšles. Pabrėžkite, kaip jų pagalba prisideda prie šeimos gerovės. Pavyzdžiui, pasakykite: „Kai tu padedi gaminti vakarienę, mes galime praleisti daugiau laiko kartu.“
11-13 metų vaikai
Šio amžiaus vaikai jau gana savarankiški ir gali prisiimti didesnę atsakomybę tiek už save, tiek už bendrus namų darbus. Paaugliai gali padėti jums paruošti patiekalus visai šeimai ar vakarienei, tvarkyti bendras namų erdves, pvz., svetainę, pasirūpinti skalbiniais - tiek skalbimu, tiek rūšiavimu. Taip pat gali padėti jaunesniems broliams ar seserims atlikti jų užduotis. Suteikite vaikui daugiau autonomijos, tačiau pasakykite, kad visada esate pasiruošę padėti, jei jam reikės. Tokiu būdu jis jausis atsakingas, bet nesijaus spaudžiamas.
14-18 metų paaugliai
Paauglystėje vaikai jau gali atlikti beveik visas suaugusiųjų pareigas ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Svarbu suteikti jiems pasitikėjimo ir parodyti, kad jų indėlis yra labai vertingas. Jie gali planuoti ir gaminti vakarienę bent kartą per savaitę, mokytis tvarkyti savo finansus, pvz., tvarkyti kišenpinigius ar padėti apsipirkti, rūpintis namų augintiniais (vedžioti šunį, valyti jų erdves). Žinoma, atlikti nedidelius namų remontus, pvz., pakeisti lemputę ar sutaisyti nedidelius gedimus. Suteikite jiems pasitikėjimo laisvai atlikti užduotis ir priminkite, kad jų atsakomybė yra svarbi ne tik šeimos gerovei, bet ir jų asmeniniam augimui.
Kaip paskatinti vaikus imtis namų ruošos?
- Būkite pavyzdžiu: vaikai dažniausiai mokosi stebėdami tėvus. Jei jie matys jus dirbant su entuziazmu, jie bus labiau motyvuoti padėti.
- Paverskite darbus smagiais: įtraukite muziką, žaidimus ar varžybas, kad užduotys netaptų rutina. Galite surengti „lažybas“, kas greičiau atliks tam tikrą buities darbą. Tačiau svarbu neskatinti konkurencijos tarp vaikų, o orientuotis į bendradarbiavimą.
- Parodykite naudą šeimai: paaiškinkite, kaip jų pagalba prisideda prie bendros šeimos gerovės. Pavyzdžiui, „Jeigu dabar tu sutvarkysi šiuos žaislus, mama išdžius skalbinius, o tėtis nušluostys dulkes, galėsime ilgiau pažaisti stalo žaidimą.“
- Nepamirškite pagyrimų: pastebėkite jų pastangas ir visada padėkokite. Tai skatina jų pasitikėjimą savimi ir norą padėti.
- Nesivelkite į pinigus: Mokėti vaikams už kasdienius namų ruošos darbus dažniausiai nėra rekomenduojama, nes tai gali sukurti iliuziją, kad už visus gerus darbus gyvenime apmokama finansiškai. Vaikai turi suprasti, kad tai jų pareiga. Geriau mokėti už ypatingas, sudėtingas užduotis, kurias paprastai atlieka samdomi darbuotojai, arba skirti jiems vasaros darbus.
- Namuose dirba visi: svarbu, kad vaikai suprastų, jog namų ruoša - tai visos šeimos pareiga. Dalinkitės vaidmenimis arba rotuokite darbus, kad vaikai neprisiimtų visos naštos.
Įtraukdami vaikus į namų pareigas pagal jų amžių, ugdysite jų atsakomybės jausmą, organizuotumą ir darbštumą. Namų ruošos darbai - tai ne tik suaugusiųjų pareiga, bet ir puiki galimybė vaikams ugdytis svarbius gyvenimo įgūdžius. Įtraukdami vaikus į kasdienes užduotis, ne tik palengviname sau buitį, bet ir padedame jiems tapti atsakingesniais, savarankiškesniais ir empatiškesniais žmonėmis.
