Naujas tyrimas, publikuotas žurnale Science, atliktas Australijos Monasho universiteto mokslininkų, analizavusių duomenis apie reprodukciją net 81 gyvūnų rūšyse, įskaitant žmones. Rezultatai parodė, kad viso nėštumo metu moters organizmas sunaudoja apie 50 tūkst. dietinių kalorijų, ir tai yra 10 kartų daugiau, nei manyta, remiantis ankstesniais skaičiavimais. Pasak vieno iš tyrimo autorių, biologo dr. Samuelio Gintherio, ilgą laiką buvo skaičiuojama tik energija, kurią suvartoja gimda, tačiau nėštumas apima viso kūno pokyčius: „Jei tyrėjai įvertintų visą energiją, tenkančią ne tik kūdikiui, bet ir moters organizmui nėštumo metu, paaiškėtų tikroji energijos investicija į gyvybės kūrimą.“
Energijos panaudojimas nėštumo metu
Didžioji dalis - net 96 proc. visos sunaudojamos energijos - skirta ne pačiam vaisiui, o motinos organizmui: didėjančiai kraujotakai, medžiagų apykaitai, placentos veiklai, papildomiems audiniams, šilumos gamybai ir būsimos žindymo funkcijos pasiruošimui. Kūdikio kūne galiausiai „atsiduria“ tik apie 4 proc. visų nėštumo metu sunaudotų kalorijų.
Dar viena įdomi detalė: žinduoliai, turintys placentas, pvz., žmonės, patiria vienus didžiausių „netiesioginių nėštumo kaštų“. O tai gali būti viena priežasčių, kodėl žmonės savo vaikais rūpinasi taip ilgai - investicija prasideda dar gerokai prieš jų gimimą. Tyrime taip pat nagrinėta, kiek energijos sunaudojama žindymui. Rezultatas stebina: energijos, reikalingos pienui pagaminti, yra daugiau nei pats pienas turi kalorijų. Įvertinus tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpį, paaiškėjo, kad kūdikis iš viso „panaudoja“ tik apie 1/20 visos moters energijos investicijos - kitaip tariant, 95 proc. visų motinos pastangų lieka nematomos.
Ar nėščiosios turėtų valgyti daugiau?
Pasak tyrėjų, vidutiniškai kūdikio besilaukianti moteris kasdien sunaudoja apie 183 kalorijomis daugiau nei moteris, kuri nėra nėščia. Tai nėra daug. NYU Langone ligoninės gydytoja Meleen Chuang pažymi, kad nėščiosioms svarbu ne kalorijų skaičius, o jų kokybė: I trimestras - apie 1800 kcal per dieną; II trimestras - papildomai 340 kcal; III trimestras - papildomai 450 kcal. Žindymo metu, pasak Amerikos akušerių ir ginekologų kolegijos (ACOG), papildomai reikėtų suvartoti apie 450-500 kcal per dieną, daugiausiai iš visaverčių produktų - vaisių, daržovių, grūdų ir baltymų šaltinių.
Miegas, judėjimas ir daržovės - būtini
Norint palaikyti sveiką nėštumą, svarbu ne tik valgyti pakankamai ir subalansuotai, bet ir ilsėtis. Pasak gydytojų, trumpas pasivaikščiojimas vakare padeda pasiruošti kokybiškam miegui. Verta vengti pogulių dienos metu ir laikytis reguliaraus miego grafiko. Be to, nėštumo metu svarbu: vartoti vitaminus, gerti pakankamai vandens, rinktis įvairų, spalvingą ir kuo natūralesnį maistą, išlikti fiziškai aktyvioms pagal galimybes.
Ar motinystė spartina senėjimą?
Ankstesnių tyrimų duomenimis, nėštumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio rūšių riziką. O naujas tyrimas parodė, kad kūdikio išnešiojimas gali spartinti ląstelių senėjimą. Tiesa, mokslininkai susilaikė nuo išvados, kad nėštumas kelia grėsmę sveikatai ir ilgaamžiškumui. Leidinyje „Human Reproduction“ išpublikuotame tyrime rašoma, kad gimdžiusių moterų ląstelės patyrė senėjimą, kuris prilygtų 11 metų. Tiesa, George'o Masono universiteto Virdžinijos valstijoje, JAV, tyrėja Anna Pollack pabrėžė - tai jokiu būdu nereiškia, kad mirsite 11 metų anksčiau nei vaikų negimdžiusios moterys. Tyrėjos vadovaujama mokslininkų grupė tyrinėjo telomeras, kurios yra chromosomų galuose esančios DNR dalys. Ne vieno tyrimo duomenimis, trumpesnės telomeros siejamos su prastesne sveikata ir trumpesniu gyvenimu.
Naujo tyrimo rezultatai rodo - kuo daugiau vaikų moteris pagimdo, tuo spartesnis ląstelių senėjimas (tai dar vadinama gyvenimo istorijos teorija (angl. life history theory; LHT)). Šie duomenys prieštarauja 2016 m. tyrimui, kuriame dalyvavo 75 moterys. Naujas tyrimas parodė, kad kuo daugiau vaikų moterys gimdė, tuo ilgesnės buvo jų telomeros. A. Pollack komanda išanalizavo 2000 moterų sveikatos duomenis. Tyrėjai pasitelkė tik 1999-2002 m. sveikatos duomenis ir būtent šio laikotarpio telomerų ilgį. „Pamatėme, kad penkis ar daugiau vaikų pagimdžiusių moterų telomeros buvo trumpesnės, lyginant su negimdžiusių moterų telomerois ar su tų moterų, kurios turėjo vieną, du, tris ar keturis vaikus, telomerų ilgiu“, - teigė A. Pollack interviu „Newsweek“. Pasak A. Pollack, jos tyrėjai nesiaiškino, ar gimdymo pobūdis (natūralus ar Cezario pjūvis) turėjo įtakos telomerų ilgiui. Galbūt kai kam gali atrodyti, kad šio tyrimo duomenimis norima parodyti, jog dėl gimdymų prastėja moterų sveikata, tačiau tyrimo autoriai pabrėžia - jų duomenis reikia vertinti atsargiai ir susilaikyti nuo skubotų išvadų. Norint geriau suprasti gautus rezultatus, reikalingi išsamesni tyrimai.
A. Pollack pabrėžė - gali būti, kad vaikus gimdžiusių moterų telomeros jau buvo trumpesnės. „Vaikus gimdžiusios moterys nemiršta anksčiau už tas, kurios neturi vaikų, dažnų senėjant ištinkančių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio, Alzheimerio ligos) rizika joms irgi nepadidėja“, - teigė Kolorado universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, akušerijos ir ginekologijos profesorė daktarė Nanette Santoro. Pasak jos, aptariamo tyrimo duomenys veikiausiai rodo, kad mes per mažai žinome apie tai, kas yra telomerų ilgis, kad galėtume daryti išvadas.
Kokie kiti su senėjimu susiję veiksniai svarbūs?
Marilando universiteto dėstytojas, mokslų daktaras, genetikas, epidemiologas Braxtonas Mitchellas mano, kad ilgaamžiškumas susijęs su daugeliu veiksnių. Jis pacitavo vieną iš naujesnių tyrimų, rodantį, kad žmonių amžiui svarbūs genai, tačiau įtakos turi ir kiti veiksniai. „Iš tiesų telomeros nesutrumpėja dėl vaikų gimdymo, be to, vaikų auginimas teikia kitokių privalumų, kurie atsveria sunkumus“, - sakė jis. Reprodukcinės endokrinologijos specialistė daktarė Serena Chen teigė, kad tyrimo duomenys jos nenustebino, nes kūdikio išnešiojimas kelia moters organizmui stresą, tai - vienas sudėtingiausių dalykų moterims. Pasak jos, telomeros trumpėja nuo rūkymo, nutukimo ir galiausiai dėl amžiaus. Nemažai moterų po nėštumo suprastėja sveikata, nes nebesumažėja nėštumo metu padidėjęs svoris. Pridėjus miego trūkumą, darosi aišku, kodėl daugeliui susilpnėja sveikata. S. Chen pabrėžė - moterys turėtų rūpintis savo sveikata, užsibrėžti tam tikrų tikslų po gimdymo ir jų siekti. „Norėčiau tikėti, kad bent dalinai pačios esame atsakingos; o jei rūpinsimės psichine ir fizine sveikata po gimdymo, turėsime ilgesnes telomeras. O šį tyrimą turėtų papildyti išsamesni tyrimai“, - teigė ji.
Nėštumo trukmės skaičiavimas ir gimdymo terminas
1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe. Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino.
Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas.
Pasiruošimas gimdymui ir svarbūs dokumentai
Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais.
Naujausi tyrimai apie moters organizmo pokyčius nėštumo metu
Vienas naujausių tyrimų, atliktas Weizmanno mokslo instituto Rehovote (Izraelis), pateikia precedento neturintį vaizdą, kaip kas savaitę keičiasi motinos organizmas, kad kompensuotų neįtikėtiną jam tenkantį krūvį, ir kiek laiko jam reikia atsigauti po gimdymo. Nors nėštumas yra svarbus, jis nepakankamai ištirtas, teigia mokslininkai. Ankstesniuose tyrimuose buvo stebima, kaip keičiasi maždaug 20 kraujo žymenų - tokių kaip druskos ir geležies - kiekis, dešimtims moterų nėštumo metu ir iki maždaug 6 savaičių po gimdymo. Šie eksperimentai paprastai atliekami su nedideliu skaičiumi pacienčių, o mėginiai imami tik kartą per kiekvieną trimestrą arba vieną kartą po gimdymo. Siekiant gauti išsamesnį vaizdą, tyrėjai išanalizavo kraujo mėginius, anksčiau paimtus iš daugiau kaip 160 000 Izraelio moterų, kartu turėjusių daugiau kaip 300 000 nėštumų. Šis metodas leidžia gauti naudingų įžvalgų apie tai, kaip apskritai keičiasi organizmas nėštumo metu populiacijos lygmeniu.
Tyrėjai nustatė 76 kraujo žymenų - pavyzdžiui, baltymų, riebalų ir druskų, kurie rodo kepenų, inkstų, kraujo, raumenų, kaulų ir imuninės sistemos veiklą - pokyčius. Jie nustatė, kad kiekvienas iš šių žymenų nėštumo metu labai skyrėsi nuo prieš pastojimą buvusio lygio, o po to palaipsniui grįžo į prieš nėštumą buvusį lygį arba šoktelėjo į priešingą pusę, kol vėl nusistovėjo iki prieš nėštumą buvusio bazinio lygio. Mokslininkai nustatė, kad 36 žymenys, įskaitant su kraujo krešėjimu susijusius, atsistatė per mėnesį po gimdymo, o 31 žymeniui atsistatyti prireikė daugiau nei 10 savaičių. Kai kuriems kepenų ir imuninės sistemos pokyčiams sugrįžti į prieš nėštumą buvusį lygį prireikė maždaug 5 mėnesių, o keliems inkstų rodikliams prireikė maždaug pusės metų. Kai kuriems kaulų ir raumenų žymenims prireikė dar daugiau laiko. Be to, keletas kitų žymenų net ir praėjus daugiau nei metams po gimdymo taip ir nesugrįžo į pradinį lygį. „Šiek tiek senamadiškas požiūris, kad praėjus šešioms ar aštuonioms savaitėms po nėštumo visi visiškai grįžta į normalią būseną, yra akivaizdžiai klaidingas“, - sako Ch. Leesas. Pavyzdžiui, geležies kiekis dar ilgai po gimdymo išliko žemas. „Tikėtina, kad po gimdymo moterys bus anemiškos [turės mažai geležies] dėl kraujavimo ir dėl to, kad besivystantis vaisius iš jų organizmo paima daug geležies atsargų, - sako Ch. Leesas. - Įprastai manome, kad geležies atsargos atsistato per 6-12 mėnesių, tačiau šis tyrimas rodo, kad tai gali užtrukti dar ilgiau.“ Tuo tarpu baltymo, vadinamo CRP, lygis išliko aukštas.
Kitoje analizėje komanda nagrinėjo skirtumus tarp moterų, kurios sirgo preeklampsija - nėštumo metu pasireiškiančia būkle, kai aukštas kraujospūdis gali sukelti galvos skausmus, regėjimo sutrikimus ir skausmą žemiau šonkaulių - ir tų, kurios nesirgo preeklampsija. Tai atskleidė, kad prieš pastojimą moterims, kurioms išsivystė preeklampsija, buvo padidėjęs kraujo ląstelių fragmentų, vadinamų trombocitais, ir baltymo, vadinamo ALT, kiekis. Jei tolesni tyrimai parodys, kad šie prieš pastojimą esantys žymenys iš tiesų rodo preeklampsijos riziką, jie potencialiai galėtų būti naudojami didelės rizikos atvejams nustatyti. „Tada būtų galima moterims pasiūlyti būdų, kaip pagerinti sveikatą prieš nėštumą, t. y. sportuoti ir patarti, kaip elgtis, kad rizika sumažėtų“, - sako Ch.
tags: #nestumas #google #mokslincius
