Menu Close

Naujienos

Nesivystantis nėštumas: supratimas, priežastys ir pasekmės

Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.

Kas yra nesivystantis nėštumas?

Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės. Skaičiuojama, kad 10-25 proc. nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 proc. įvyksta pirmajame trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi. Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl.

Ultragarsinis vaisiaus tyrimas

Galimos priežastys

Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko:

  • Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio.
  • Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
  • Imuninės sistemos sutrikimai.
  • Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
  • Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
  • Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
  • Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nauja priežastis gali būti nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje. Tyrėjai mano, kad toks audinys greičiau „sensta“ ir tai yra persileidimo priežastis. Kamieninių ląstelių į gimdą patenka su krauju iš kaulų čiulpų, vadinasi, jei būtų sustiprinta kamieninių ląstelių gamyba kauluose, būtų galima sustiprinti ir gimdos audinius.

Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti. Gydytoja nuramina: "Nėštumo eigos pati moteris įtakoti negali - nei savo mintimis, nei veiksmais. Ir, žinoma, persileidimo priežastis tikrai nėra ta, kad nėščioji šia žinia pasidalino su kitais žmonėmis. Tokiu atveju moteris gali nieko blogo nejausti, net neįtarti, kad nėštumas nesivysto. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris."

Schema su galimomis persileidimo priežastimis

Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?

Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:

  • nebūdingas kraujavimas,
  • pilvo maudimas,
  • sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).

Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:

  • nėra vaisiaus širdies plakimo,
  • embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites,
  • matomas tik tuščias gemalo maišelis.

Viena „Mamyčių klubo“ narė Silvijana turėjo labai skaudų išgyvenimą - neseniai jai teko patirti, kas tai yra nesivystantis nėštumas. "Labai laukėme savo mažiuko, svajojome pusę metų apie tas dvi juosteles. Kai sulaukėme, buvome patys laimingiausi. Pradžia buvo labai lengva - beveik nepykino, tyrimai (kraujo, šlapimo) buvo puikūs, savijauta taip pat puiki. Apie 12 savaitę prasidėjo kraujingos išskyros ir vyras nuvežė į ligoninę. Prieš savaitę man padarė valymą. Bet nežinau kaip toliau gyventi, ką daryti? Gyvenime nebuvau patyrusi tokio skausmo. Buvo sunku patikėti, kad man taip nutiko, o aš taip tikėjau, kad viskas labai gerai, o ir jaučiausi labai gerai. 10 - 11 savaitę buvau sesijoje, bet irgi jaučiausi puikiai. Nenorėjau, kad man darytų valymo, kol neįsitikinau, kad tikrai vaikelis miręs, sukėliau ant kojų visus ligoninės skyriaus gydytojus, nes tikėjausi, kad atsiras „protingas“, kuris pasakys, kad vaikelis gyvas ir vystosi, bet taip nebuvo..."

Ką daryti po diagnozės?

Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:

  1. Laukiama taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
  2. Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus. Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
  3. Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.

Taip pat žr. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.

Emocinė pusė - kaip padėti sau?

Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Svarbu:

  • Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
  • Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
  • Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
  • Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.

Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą. Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos. Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ir/ar gedėti.

Ar galima pastoti vėl?

Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi. Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai laukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to - pučia pilvą. Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek.

Kai kurie skirtumai tarp savaiminio ir medikamentinio persileidimo
Metodas Trukmė Požymiai
Savaiminis persileidimas Iki savaitės Kraujavimas, krešuliai, audiniai, embrionas
Vaistinis persileidimas 6-8 valandos (nuo vaistų pavartojimo) Greitas arba per kelias savaites pasišalina nesivystantis embrionas

Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.

Moters ir kūdikio atvaizdas

tags: #nesivystantis #neatumas #savaiminis #issivalymas