Placenta (lot. < gr. plax, kilm. plakos - plokštuma, paviršius), kitaip dar vadinama nuovala, yra moters, aukštesniųjų žinduolių ir kai kurių chordinių gyvūnų patelių organas, per kurį vyksta motinos ir vaisiaus medžiagų apykaita.
Moters ir žinduolių patelių placenta susideda iš vaisiaus dalies ir motinos dalies. Vaisiaus dalis - tai choriono (gemalo dangalo) gaureliai, o motinos dalis - puri gimdos gleivinė, į kurią įsiterpę vaisiaus dalies gaureliai. Abiejose dalyse yra daug kraujagyslių, kurios labai suartėjusios, tarp jų vyksta intensyvus osmosas.
Moters placenta yra diskinė, hemochorioninė (choriono gaureliai, skverbdamiesi į gimdos gleivinę, suardo motinos kraujagyslių sieneles ir kraujas išsilieja į tarpgaurelines ertmes). Ji susidaro nėštumo 3 mėnesio pabaigoje, su vaisiumi jungiasi virkštele. Placenta yra apskrito, kartais kiek ovalaus disko pavidalo; jos skersmuo 15-20 cm, masė 500-600 g.
Placenta gamina vaisiui reikalingus baltymus, hormonus (estrogenus, chorioninį gonadotropiną, placentinį laktogeną) ir turi antigeninių bei imunogeninių savybių. Kūdikiui gimus, po 10-20 minučių placenta atsiskiria ir užgimsta.
Primityviems žinduoliams (oposumams, kengūroms) būdinga tryninė placenta. Jos paviršius lygus, be gaurelių, gemalo ryšys su placenta labai menkas, jaunikliai gimsta neišsivystę. Arkliams, kiaulėms, banginiams būdinga difuzinė placenta (gaureliai tolygiai pasiskirstę po visą choriono paviršių), atrajotojams - daugiaskiltė placenta (gaureliai choriono paviršiuje susitelkę grupėmis), plėšriesiems žinduoliams - žiedinė placenta (plačiu diržu juosia gemalą), vabzdžiaėdžiams, šikšnosparniams, graužikams, beždžionėms - diskinė placenta. Ji disko formos, glaudžiai priauga prie gimdos.
Placenta susiformuoja dažniausiai pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje. Ji svarbi tuo, kad per ją viso nėštumo metu vyksta medžiagų apykaita, placenta jungiasi su vaisiumi per virkštelę. Šis laikinas organas sveria nedaug - apie pusę kilogramo, bet per ją pereina motinos kraujas su maisto medžiagomis ir deguonimi, kad būsimas vaikelis gautų visko, ko jam reikia. Placenta dar gamina hormonus, turi imunogeninių, autogeninių savybių. Taigi - šis organas labai svarbus ir vertingas.
Kūdikiui gimus, maždaug po 10-15 minučių placenta atsiskiria ir užgimsta. Kadangi joje daug aktyvių medžiagų, tad daugeliui turbūt ne naujiena, kad placentos perdirbamos ir panaudojamos farmacijos pramonėje biostimuliatoriams gaminti.
Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.
Placentos funkcijos ir ypatumai
1. Maža, bet galinga. Parašiuto formos placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutinio dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę!
2. Vienas organas, daugybė funkcijų. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visos maistinės medžiagos bei deguonis jam tiekiami iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį.
3. Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.
4. Placenta taip pat yra liauka.
5. Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.
6. Identiški dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras.
7. Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.
8. Vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi.
9. Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
10. Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.
Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.
Placentos pirmeiga: priežastys, simptomai ir diagnostika
Placentos pirmeiga yra būklė, kai placenta yra per žemai gimdoje, dažnai dalinai ar visiškai uždengiant gimdos kaklelį. Ši patologija gali sukelti rimtų komplikacijų tiek nėštumo metu, tiek gimdymo metu, nes gali pasireikšti kraujavimas, vaisiaus deguonies trūkumas ir netgi ankstyvas gimdymas.
Placentos pirmeiga būna apie 0,5 proc. atvejų. Dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje. Prasideda, kai placentos kraštas atsidalina nuo gimdos sienelės. Kraujavimas būna staigus, be skausmo ir, rodos, be priežasties. Iš pradžių jis gali būti nestiprus ir tik kartkartėmis sustiprėjantis. Taip pat gali pasireikšti sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai).
Placentos pirmeiga gali būti susijusi su keliais veiksniais. Pagrindinės priežastys yra: ankstesni cezario pjūviai, daugiavaisiai nėštumai, moters amžius (vyresnis nei 35 metai), ankstesni nėštumo sutrikimai, tokie kaip placentos atšoka, ir gimdos anomalijos. Kai kurių tyrimų duomenimis, placentos pirmeigai taip pat būdingas apvaisinto kiaušinėlio nepilnavertiškumas. Netaisyklinga vaisiaus padėtis taip pat gali būti placentos pirmeigos priežastis.
Placentos pirmeiga diagnozuojama atlikus ultragarsinį tyrimą. Dažniausiai tai įvyksta 16-18 nėštumo savaitę. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (atliekamas pro makštį) yra geriausias būdas patvirtinti arba paneigti placentos pirmeigą. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Ultragarsinio tyrimo duomenys ir kardiotokograma padeda nustatyti nėštumo dydį ir vaisiaus brandumą.
Jei placenta yra žemai, nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, ilgų kelionių, vidurių užkietėjimo, sumažinti fizinį aktyvumą ir gydyti anemiją. Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, atliekami papildomi ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jei diagnozuojama visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika.
Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas, kuris pavojingas abiems. Jei pradėjote kraujuoti, būtina kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos yra liga, susijusi su placentos padėtimi ir funkcija. Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai tiesiogiai nesukelia placentos pirmeigos atsiradimo, sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu yra labai svarbus bendrai motinos ir vaisiaus sveikatai.
Jei placenta yra priekinėje gimdos sienelėje (priekinė placenta), ji gali apsaugoti vaisių, todėl judesiai tampa mažiau pastebimi. Daugeliu atvejų priekinės placentos atveju specifinio gydymo nereikia, o prognozė paprastai yra teigiama.
How food reaches your baby
Daugumai moterų, turinčių priekinę placentą, nereikia jokio specialaus gydymo. Ankstyva diagnozė ir reguliarus stebėjimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendrai prognozei.
Kas jei placenta yra žemai? Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kadangi jų metu gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais. Taip pat rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Jei placenta išlieka žemai antroje nėštumo pusėje, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga, yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Placentos funkcijos apima maistinių medžiagų ir deguonies tiekimą vaisiui, taip pat atliekant medžiagų apykaitos produktų šalinimą. Ji taip pat gamina hormonus, kurie reguliuoja nėštumo eigą ir paruošia moters kūną gimdymui bei žindymui.
Placentos kamieninės ląstelės yra nepaprastai vertingas dalykas, galintis būti panaudotas ateities medicinoje gydant įvairias ligas. Nors procedūra nėra pigi, turint finansines galimybes, verta apsvarstyti galimybę saugoti šias ląsteles.
Apibendrinant, placenta yra gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu. Ji aprūpina augantį vaisių būtinomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip pat pašalina atliekas. Jos tinkama padėtis ir funkcionavimas yra būtini sveikam nėštumo eigai.
