Platesnis daržo planavimas apima ne tik norimų daržovių pasirinkimą, bet ir atidų dėmesį augalų kaimynystei. Pastebėta, kad šalia augančios kultūros gali viena kitai padėti augti, apsaugoti nuo ligų ir atbaidyti kenkėjus, arba, atvirkščiai, gali apsunkinti viena kitos augimą. Tinkamas augalų derinimas yra raktas į gausų derlių ir sveiką daržą. Specializacija - augalininkystė.
Kodėl svarbi sėjomaina?
Dauguma daržovių nemėgsta kelerius metus augti toje pačioje vietoje, todėl sėjomaina yra labai svarbi. Kiekvienos rūšies daržovės toje pačioje vietoje turėtų būti auginamos tik po 3-4 metų. Tačiau nepakanka vien keisti auginamų kultūrų vietomis - labai svarbu žinoti, kokių buvusių augalų įtaka yra palankiausia būsimam derliui. Sėjomaina turi didelę reikšmę daržo sveikatai ir derliui. Štai keletas priežasčių, kodėl ji tokia svarbi:
- Sėjomaina padeda išlaikyti dirvos derlingumą. Įvairūs augalai iš skirtingų dirvos sluoksnių pasiima skirtingų maisto medžiagų. Tos pačios rūšies augalai naudoja tik tam tikras maisto medžiagas, todėl ilgiau auginami toje pačioje vietoje labai nualina žemę. Todėl augalus kiekvienais metais kaitalioti reikia taip, kad dirvožemyje esančios medžiagos būtų išnaudojamos kuo racionaliau.
- Sėjomaina padeda išvengti ligų ir kenkėjų. Tam tikri ligų sukėlėjai ir kenkėjai, prisitaikę prie tos pačios rūšies arba šeimos augalų, gali jiems labai pakenkti. Todėl kasmet toje pačioje lysvėje sodinant vis kitus augalus juos rečiau puola kenkėjai ir ligos.
- Sėjomaina padeda sumažinti piktžolių kiekį. Skirtingos piktžolių rūšys nevienodai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliojant auginamas kultūras galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžoletumą.
Kelerius metus iš eilės vienoje vietoje auginamos tos pačios daržovės nualina dirvą. Joje prisiveisia kenkėjų, daržovių ligų sukėlėjų, padaugėja kai kurių piktžolių. Todėl kiekvienos rūšies daržoves toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3, 4 ir ne greičiau kaip po 2 metų. Be to, įvairūs augalai maisto medžiagų iš dirvos paima nevienodai ir iš skirtingų sluoksnių.
Augalų suderinamumas: geri ir blogi kaimynai
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, tinkamai parinkus daržovėms kaimynus, iš to paties ploto galima tikėtis kur kas gausesnio daržo gėrybių derliaus. Augalų poveikis vieni kitiems vadinamas alelopatija. Ji aiškinama tuo, kad augalai išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios trikdo ar visiškai stabdo kai kurių augalų augimą. Pavyzdžiui, tokiu principu veikia antibiotikai. Pasirodo, daržovės gali viena kitai padėti apsisaugoti nuo kenkėjų. Tinkamai sugrupuotos daržovės (alelopatija) natūraliai apsisaugo nuo kenkėjų, pavyzdžiui, svogūnai atbaido kenkėjus nuo morkų, o ankštiniai maitina kukurūzus.
Daržovių suderinamumo lentelė
| Daržovė | Geri kaimynai | Blogi kaimynai |
|---|---|---|
| Bulvės | Pupelės, pupos, žirniai, kopūstai, burokėliai, špinatai, salotos, česnakai, svogūnai | Pomidorai, paprikos, baklažanai, moliūgai, cukinijos, agurkai |
| Pomidorai | Bazilikai, salotos, špinatai, svogūnai, česnakai, petražolės, morkos, pastarnokai, šparagai, pupelės, ridikai, ridikėliai, salierai, kopūstai, agurkai | Bulvės, paprikos, baklažanai, žirniai, pankoliai |
| Agurkai | Salotos, petražolės, pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, pomidorai, ridikėliai, ridikai, morkos, burokėliai | Bulvės, pomidorai, ridikėliai, ridikai |
| Morkos | Žirniai, salotos, pomidorai, pupelės, ridikėliai, česnakai, svogūnai, porai, prieskoninės daržovės, burokėliai, salierai | Bulvės, burokėliai, krapai |
| Burokėliai | Pupelės, pupos, žirniai, salotos, salierai, agurkai, ridikėliai, ropės, porai, morkos | Bulvės, česnakai, špinatai |
| Kopūstai | Špinatai, salotos, ridikėliai, krapai, salierai, bulvės, burokėliai, ropės, pupelės, žirniai, agurkai, porai, pomidorai, bazilikai, medetkos | Pomidorai, ridikėliai, morkos, braškės |
| Svogūnai ir česnakai | Moliūgai, porai, ropes, morkos, pastarnokus, agurkus, ridikus ir ridikėlius, braškės, žemuogės, pomidorai, vaismedžiai | Žirniai, pupelės, kopūstai, burokėliai |
| Žirniai | Morkos, ridikėliai, ridikai, ropės, agurkai, kukurūzai, burokai, kopūstai, garstyčios, salotos, špinatai | Svogūnai, česnakai, bulvės, pomidorai, pupelės |
| Ridikėliai ir ridikai | Salotos, špinatai, petražolės, krapai, žirniai, pomidorai, kopūstai, morkos, pastarnokai, braškės, burokėliai, pupelės | Agurkai, pomidorai, kopūstai |
Sėjomaina po atskirų daržovių
Sėjomaina po svogūnų ir česnakų
Svogūnai ir česnakai priklauso mažai maisto medžiagų naudojančių augalų grupei, todėl po jų tinka auginti daug maisto medžiagų naudojančias daržoves: kopūstines daržoves, moliūgus, cukinijas, pomidorus, salierus ir pan. Po svogūnų ir česnakų dirvoje neretai būna daug piktžolių, todėl kitais metais čia tinka auginti daržoves, kurios gana greitai suauga taip, kad visai užgožia piktžoles. Tai kopūstai, bulvės, burokėliai ir kt. O štai jau po jų dirva būna nepiktžolėta ir tinkama anksti sėjamoms ir ilgai dygstančioms daržovėms: morkoms, petražolėms ir pan.
Po svogūnų labai tiktų sodinti braškes. Tačiau braškės paprastai puikiai auga ir gausiai dera tame dirvožemyje, kur augo svogūnai. Dirva po svogūnų taip pat labai patinka gūžiniams kopūstams, ropiniams kopūstams (kaliaropėms), pekininiams bastučiams ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms. Jei kitais metais buvusioje svogūnų lysvėje planuojama auginti bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržoves (kopūstus, ropes, ridikus ir pan.), nuėmus svogūnų derlių vertėtų pasėti rugių arba avižų (sideratinių augalų).
Kitais metais po svogūnų galima sodinti ir pomidorus, paprikas, baklažanus. Kadangi svogūnų derlius nuimamas anksčiau nei daugelio kitų daržovių, iškart po jų to paties sezono derliui dar galima pasėti salotų, špinatų, krapų, ridikėlių. Jei tokio poreikio nėra, po svogūnų geriausia pasėti garstyčių (sideratinių augalų) dirvai pagerinti.
Po česnakų ypač gerai auga ankštinės kultūros. Joms reikalinga panašaus derlingumo ir rūgštingumo dirva, tad česnakai palieka ankštinėms kultūroms palankią terpę. Labai gerai buvusioje česnakų vietoje jausis ir braškės: krūmeliai bus sveiki, uogos gausiai derės. Beje, braškės mėgsta ne tik dirvą po česnakų - joms patinka ir česnakų kaimynystė. Po česnakų tinka sodinti pomidorus, kopūstus, burokėlius. Gerai po česnakų auga morkos bei moliūgai. Neblogai buvusioje česnakų vietoje auga agurkai, cukinijos, ankstyvosios bulvės. Nuėmus česnakus čia puikiausiai iškart galima pasėti vienmečių prieskoninių žolelių. Žinoma, idealus variantas - sideratiniai augalai (garstyčios, avižos).
Netinka kitais metais česnakų vietoje vėl auginti česnakus ar svogūnus.
Sėjomaina po bulvių
Bulvės - viena populiariausių daržovių Lietuvoje, tačiau patyrę daržininkai žino, kad ši kultūra itin greitai alina dirvožemį. Todėl po bulvių būtina laikytis sėjomainos taisyklių, kurios padeda atkurti dirvos derlingumą. Astrologai ir sodininkystės ekspertai sutinka, kad bulvės palieka žemę nusilpusią, todėl jai reikia atsigauti bent kelis sezonus. Pasirinkus tinkamas kultūras, galima greitai sugrąžinti dirvožemiui maistingąsias medžiagas ir užkirsti kelią ligoms.
Augalai, tinkami po bulvių:
- Ankštiniai augalai: Vienas patikimiausių pasirinkimų po bulvių yra ankštiniai augalai - pupelės, žirniai, sojos ar avinžirniai. Jie geba praturtinti dirvą azotu ir atkurti jos struktūrą.
- Kopūstinės daržovės: Puikiai tinka ir įvairios kopūstinės daržovės - baltagūžiai, žiediniai ar brokoliai. Šie augalai neperima bulvių ligų, todėl sodinant juos po pasėlių rotacijos rizika susidurti su fitoftora ar kitomis bėdomis yra minimali.
- Šakniavaisiai: Po bulvių gerai auga ir šakniavaisiai - morkos, burokėliai, ropes. Jie mėgsta atlaisvintą dirvą, o bulvės būtent tokią ir palieka, todėl šaknys vystosi tolygiai.
- Moliūginiai augalai: Dar viena puiki grupė yra moliūginiai augalai - agurkai, cukinijos, moliūgai. Jie greitai panaudoja likusias maistines medžiagas ir kartu padeda dirvožemiui atsigauti.
- Lapinės daržovės ir žalumynai: Jeigu norite lengvai „perkrauti“ dirvą, verta rinktis lapines daržoves ir žalumynus - salotas, špinatus, krapus ar petražoles. Jie greitai sudygsta, nesunkiai auga ir padeda išlaikyti drėgmės balansą dirvoje.
Augalai, netinkami po bulvių:
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji daržininkai - iškart po bulvių tame pačiame plote sodina kitus naktižiedžių šeimos augalus: pomidorus, paprikas ar baklažanus. Visi šie augalai yra jautrūs toms pačioms ligoms, ypač fitoftorai, o taip pat kenkėjams, tokiems kaip nematodai. Taip pat kategoriškai nerekomenduojama iškart vėl sodinti bulvių. Dirvožemis nespėja atsigauti, todėl derlius tampa menkas, o ligos bei kenkėjai kaupiasi dar labiau. Toks sprendimas ne tik mažina našumą, bet ir ilgainiui gali visiškai išsekinti dirvą.
Sėjomainos schema darže
Augalų ligos ir kenkėjai
Svogūnus, česnakus ir porus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai. Tinkamai parinkus kaimynus, galima pasiekti geresnių derliaus rezultatų ir išvengti problemų, susijusių su dirvos nualinimu ir ligomis.
Dažniausios svogūninių šeimos ligos ir kenkėjai
| Liga/Kenkėjas | Aprašymas | Sprendimas |
|---|---|---|
| Kekinis puvinys | Žalingiausia ir labiausiai išplitusi svogūnų liga. Supūva daug ropelių. | Rinkinys augalų priežiūrai PUVINYSKYTOS, BINAL, CEPHYRO greito poveikio varis |
| Svogūnų stemfiliozė (juodasis pelėsis) | Pažeidžia svogūnų lapus, sėklojų žiedkočius, gali žūti ir jauni daigeliai. | CEPHYRO greito poveikio varis, KYTOS |
| Alternariozė | Ant svogūnų, porų ar česnakų laiškų atsiranda smulkios, vandeningos dėmelės, kurios paruduoja. | CEPHYRO greito poveikio varis, KYTOS, Pythium oligandrum |
| Bakteriniai puviniai | Pažeisti audiniai atrodo tarsi stikliniai, svogūnas pūva, tampa gleivėta, dvokiančia mase. | CEPHYRO greito poveikio varis, Copfort, Microdoctor |
| Netikroji miltligė | Ant laiškų pasirodo neryškios gelsvos dėmės. Drėgnu metu jos pasidengia puriomis pilkšvai violetinėmis apnašomis. | Copfort, Mimox Zn, Altosan B/Zn, Alsupre S, KYTOS, CEPHYRO greito poveikio varis |
| Svogūninė kandis | Pažeisti laiškai, ypač jų viršūnės, gelsta ir džiūsta. Laiškuose matomos šviesios išilginės netaisyklingos dėmės - minos. | Nematodai SVOGŪNINIŲ MUSIŲ lervoms, NANO AGRO TOTAL, Selectyc X, Drekkar, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas |
| Svogūninė musė | Pažeisti augalai skursta, neauga, laiškai vysta ir, pradedant viršūne, gelsta. | Nematodai SVOGŪNINIŲ MUSIŲ lervoms, Drekkar, NANO AGRO TOTAL |
| Svogūninė žiedmusė | Pažeisti augalai skursta, laiškų viršūnės vysta ir gelsta. Ropelės būna minkštos, pūva, dvokia. | Selectyc X, Drekkar, NANO AGRO TOTAL, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas |
| Tabakinis tripsas | Ant pažeistų svogūnų laiškų atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurios susilieja, lapai pamažu išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. | Nematodai TRIPSAMS, Tripsų kontrolės rinkinys, Drekkar, AUKSAAKĖ, PLĖŠRI ERKĖ Amblyseius swirskii, Selectyc X, NeemAzal, Žalias sodo muilas AGROclean purškiamas, MAGNET blue, MagiPal, Lipni feromoninė tripsų gaudyklė, Tripsų vabzdžių vilioklis THRIPNOK, NANO AGRO TOTAL, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas |
| Kurkliai | Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis. | KURKLIAI - dirvos priedai nuo kurklių, Nematodai KURKLIAMS |
| Grambuoliai | Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys - nugraužtos. | Feromonas paprastajam grambuoliui, KURKLIAI - dirvos priedai nuo kurklių, Nematodai PRO GRAMBUOLIŲ LERVOMS, Feromonas sodiniui grambuoliukui |
| Dirvinukas | Daržovių daigus ir jaunus augalus pagraužia prie pat dirvos paviršiaus. Šakniavaisiuose išgraužia stambias netaisyklingas ertmes. | Nematodai ruginukui ir dirvinukui |
| Šliužai | Apgraužia lapus, vaisius ir kitas augalų dalis. | (Nėra nurodyta specifinio sprendimo) |
Sėjomaina ir augalų deriniai
Pirmieji jūsų lysvėse turėtų minkštai įsitaisyti visų virusų siaubas - česnakai! Vasariniai česnakai yra daug naudingesni už žieminius, juos valgyti gali net vaikai. Kad vasarinius česnakus reikia sodinti kuo anksčiau, pripažįsta ir agronomai, siūlantys pavasarį nelaukti šilumos, o pasodinti juos iškart, kai tik praeina šalčiai ir pavyksta įeiti į daržą. Mat per vėlai pasodinti vasariniai česnakai lėčiau įsišaknija, užaugina mažesnį derlių.
Česnakai nemėgsta rūgščių dirvų, jiems reikėtų parinkti derlingą, lengvą, purią žemę. Patariama juos auginti tose vietose, kur pernai augo moliūgai, agurkai, kopūstai arba žirniai ir pupelės. Česnakai sėkmingai augs, jei sukišite jų skilteles tarp morkų eilučių. Morkas taip pat rekomenduojama sėti kuo anksčiau, kai kurie daržininkai įsigudrino jas pasėti rudenį. Prapurenę tarpueilius, dabar ten pat galite sukišti ir česnakų skilteles.
Vasarinius česnakus nuo nematodų geriausiai apsaugos medetkos ir trūkažolės. Česnakai gerai auga ir braškių ar žemuogių tarpueiliuose. Daug uogų augintojų česnakams auginti išnaudoja pirmamečius braškynus, taip gaudami dvigubą naudą - česnakai braškes apsaugo nuo pilkojo puvinio.
Kur laidosimės, sula ir toksiški santykiai | #8 AR AŠ LAUKIUOSI?
Česnakai pasižymi fungicidinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Fungicidai, kuriuos išskiria daržovė, slopina patogeninės mikrofloros augimą ir atbaido kenkėjus. Česnakai apsaugo pomidorus nuo amarų, voratinklinių erkių, baltasparnių, taip pat fitoftoros. Savo ruožtu pomidorų krūmai apsaugo česnakus nuo parazitų, o česnakai šalia pomidorų užauga didesni nei įprastai.
Česnakai leidžia atsikratyti amarų, medunešio vabalų, bakteriozės. Česnakai atbaido morkinę musę, amarus ir lapgraužius. Jį galima sodinti šalia morkų ir tarp morkų. Beje, morkos taip pat padeda česnakams augti sveikiems ir didesniems.
Svogūnai yra česnakų „giminaičiai", todėl pasižymi panašiomis savybėmis: jie kvepia, todėl iš lysvių atbaido visokius „blogiukus". Svogūnai ir morkos - puiki pora. Jos saugo viena kitą nuo kenkėjų: morkos atbaido svogūninės muses, o svogūnai - morkines muses. Svogūnai gerai sutaria su agurkais - pirmieji atbaido kenkėjus nuo antrųjų ir kartu nekenkia vieni kitų pasėliams.
Kas nepatinka svogūnams: pupelės, šparagai, griežčiai, žirniai, pupelės. Cukinijos, moliūgai, pomidorai, paprikos ir įvairios kopūstų rūšys atima svogūnų gėrybes.
Daugelis daržininkų būtent taip ir daro: šalia česnakų lysvės pasodina svogūnų. Ir veltui: kadangi jie yra „giminaičiai", turi tas pačias ligas ir kenkėjus.
Ridikėliai ir ridikai. Ridikėliams ir ridikams tinka augti prie daugelio daržovių. Juos galima auginti salotų, špinatų, petražolių, krapų, žirnių, pomidorų, kopūstų, morkų, pastarnokų, braškių draugijoje.
Pomidorai. Pomidorams augti tinka kartu su šiomis daržovėmis: bazilikais, salotomis, špinatais, svogūnais, česnakais, petražolėmis, morkomis, pastarnokais, šparagais, pupelėmis, ridikais, ridikėliais, salierais.
Agurkai. Agurkai gerai auga šalia salotų, petražolių, pupelių, žirnių. Jie taip pat gali augti svogūnų, česnakų, kopūstų, pankolių draugijoje.
Morkos. Morkos yra auginamos su žirniais, salotomis, pomidorais, pupelėmis, ridikėliais.
Bulvės. Bulvės gerai auga špinatų, kopūstų, pupų, pupelių, kukurūzų, burokėlių, česnakų, krienų kaimynystėje.
Kopūstai. Kopūstams yra tinkama špinatų, salotų, ridikėlių, krapų, salierų, bulvių, burokėlių, ropių, pupelių, žirnių, agurkų, porų draugija.
Svogūna ir česnakai. Šalia svogūnų ir česnakų galima auginti moliūgus, porus, ropes, morkas, pastarnokus, agurkus, ridikus ir ridikėlius.
Žirniai. Žirniai draugauja su morkomis, ridikėliais, ridikais, ropėmis, agurkais, kukurūzais, burokais, kopūstais, garstyčiomis.
Ridikėliai ir ridikai. Jų geriau neauginti šalia agurkų, nes šie iš tokių kaimynystėje augančių augalų pasisavina maistines medžiagas.
Pomidorai. Pirmiausia pomidorų nedera auginti šalia giminingų daržovių: bulvių, paprikų, baklažanų. Taip pat ne itin tinka juos auginti su žirniais, pankoliais, agurkais (t.y. Agurkai. Agurkai yra neauginami šalia ridikėlių ir ridikų.
Morkos. Morkos turėtų augti toliau nuo bulvių ir burokėlių.
Bulvės. Kopūstai. Svogūnai ir česnakai. Žirniai. Žirniai nemėgsta šių daržovių draugijos: bulvių, pomidorų, pupelių.
Prieskoninės žolelės - puikūs daržo palydovai. Prieskoninės žolelės, išskiriančios daug lakiųjų medžiagų, - geri daržo augalų palydovės. Jos plačiai naudojamos kulinarijoje ir turi daug vertingų gydomųjų, aromatinių savybių. Daugelis iš jų - dekoratyvios ir gali papuošti kiekvieną sodą, todėl yra neatskiriama kiekvieno daržo dalis. Lakiosios prieskoninių žolelių medžiagos turi teigiamą poveikį šalimais augančioms daržovėms: apsaugo nuo ligų ir kenkėjų, o kai kuriais atvejais net pagerina jų skonį. Pavyzdžiui, kvapieji bazilikai pagerina pomidorų skonį, o krapai - kopūstų.
