Lietuvoje vyksta svarbi ir ilgai laukta vaikų globos institucijų pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir mylinčioje šeimos aplinkoje. Šiuo metu baigiamas institucinės globos pertvarkos etapas, kurio metu uždaromi paskutiniai dideli vaikų globos namai, o jų auklėtiniai keliasi į šeimynas, šeimos namus ar gyvena pas globėjus.
Istorinis kontekstas ir pertvarkos pradžia
Vaikų globos institucijos, kuriose auginami našlaičiai ir beglobiai vaikai, turi ilgą istoriją. Pirmosios tokios įstaigos Europoje pradėtos kurti dar XVII-XVIII amžiuose. Lietuvoje pirmoji vaikų ugdymo įstaiga - kūdikių prieglauda - buvo įkurta 1786 m. Trakų vaivados žmonos Jadvygos Oginskienės iniciatyva. Vėliau, XIX amžiuje, atsirado daugiau vaikų globos įstaigų Kaune, Gruzdžiuose, o XIX amžiaus pabaigoje įvairios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Tačiau tik 2015 m. prasidėjo visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis siekis - sumažinti institucinės globos priklausomybę ir skatinti bendruomenines bei šeimos paslaugas.
Nuo 2014 m., kai prasidėjo institucinės globos pertvarka, Lietuvoje buvo uždaromi vaikų globos namai. 2014 m. dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Šiandien, gruodžio pabaigoje, uždaryti paskutiniai vaikų globos namai Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose. Tai žymi svarbų etapą siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų šeimos aplinkoje.
Perėjimas prie šeimos globos
Pertvarkos metu didelis dėmesys buvo skiriamas šeimų stiprinimui ir kompleksinių paslaugų teikimui. Įgyvendinant pertvarką, vaikų globos institucijų pertvarkos metu, didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugos teikiamos ne tik krizę išgyvenančioms šeimoms, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Nuo 2018 m. Lietuvoje veikia globos centrai, kurių šiuo metu yra 66. Taip pat atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai. Aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, o dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. Vidutiniškai šeiminiuose namuose gyvena po šešis vaikus, o tai, pasak specialistų, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui nei dideli vaikų globos namai.
Šeiminių namų svarba
Šeiminiai namai suteikia vaikams galimybę augti mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę. Čia vaikams skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, jie gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Tai prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir atsakingos vaikų priežiūros užtikrinimo.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m. - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Globėjų vaidmuo ir iššūkiai
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu. Siekiant palengvinti globėjų paiešką ir palaikyti juos, Lietuvoje veikia globos centrus vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“.
Ši iniciatyva ne tik organizuoja įvairius renginius, kaip antai metinę globos centrų konferenciją „Sėkmingos globos link“, bet ir pristato menines parodas, skatinančias visuomenės dėmesį vaikų globos temai. Viena tokių parodų - fotografo Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“, kurioje eksponuojamos globojančių šeimų kasdienybės fotografijos. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje.
Vaikų globos namai perpildyti, o gyvenimas šeimose neskatinamas
Vykdant institucinės globos pertvarką, siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje. Tam priimti Civilinio kodekso pakeitimai, kurie numato, kad vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Taip pat vystomos jaunuolių palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugos, padedančios tiems, kurie ruošiasi palikti ar neseniai paliko socialinės globos įstaigas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 177 šeiminių namų, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. Iš jų - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Vaikų globos namų uždarymas ir perėjimas prie šeimos globos modelio yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir teisingą jų vystymąsi.
