Neišnešioto kūdikio matmenys: svarbiausi faktai ir sveikatos kelias

Neišnešiotas naujagimis - tai ankstukas, gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės ir sveriantis 500 g ar daugiau. Higienos centro duomenimis, Lietuvoje iš tūkstančio gimstančių naujagimių šeši yra neišnešioti. Tuo tarpu pasaulyje kasmet gimsta apie 13 mln. neišnešiotų naujagimių, tai yra, kas dešimtas pasaulyje gimstantis naujagimis yra neišnešiotas. Europoje kasmet gimsta apie 5-6 proc. neišnešiotų naujagimių, o JAV - apie 12 proc. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo intensyvesnės ir didesnės pagalbos jam reikia.

Maždaug vienas iš dešimties kūdikių gimsta neišnešiotas - kiekvienais metais visame pasaulyje gimsta 15 milijonų neišnešiotų kūdikių. Gimę neišnešioti, vaikai praleidžia šį labai svarbų augimo ir vystymosi gimdoje etapą. Tokiems kūdikiams kyla didesnė sveikatos komplikacijų rizika tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Priešlaikinio gimdymo patirtys ir iššūkiai

„Mano dukra gimė 26-tą savaitę ir svėrė 960 g. Tą dieną pas ginekologę atvykau planuotam kontroliniam apsilankymui, tačiau iškart buvau išsiųsta į ligoninę. Dukrelė gimė per dvi valandas. Tai buvo absoliutus šokas, o vėliau prasidėjo laukimas - per pirmąsias valandas buvo neaišku, ar ji išgyvens. Tarp mirties ir gyvybės kabėjome dar apie tris savaites. Būdavo ir pagerėjimų, ir pablogėjimų. Ji gulėjo inkubatoriuje, apraizgyta daugybe laidų, prijungta prie kvėpavimo aparato. Situacija buvo neadekvati tam, kaip mes įsivaizdavome vaiko gimimą. Iki tol žinojau, kad kūdikiai gimsta putlūs, gražūs ir glaudžiami prie krūtinės, o aš pirmą kartą dukrą prie savęs galėjau priglausti tik po trijų savaičių“, - pasakojo asociacijos prezidentė Asta Radzevičienė.

Kita panašaus likimo mama apie savo išgyvenimus, kuriuos jai teko patirti gimus dukrai, kalba dar su ašaromis akyse. Jos dukrelė tik neseniai atšventė pirmąjį gimtadienį. „Kadangi esu iš mažo miestelio, man viskas prasidėjo nuo to, kad mane prižiūrinti ginekologė pranešė, jog mano situacija beviltiška - esą kur bevažiuočiau, kūdikio neišsaugosiu, o ir kam reikalingi tokie vaikai... Mat galima tikėtis visokiausių komplikacijų. Tačiau kai ji pasvarstė, kad yra vietų, kur bando auginti neišnešiotus kūdikius, paprašiau siuntimo į Kauno klinikas. Kaune mane ramino, nes atvykau visa apsiašarojusi, tačiau iškart pasakė, kad tikrai nėra gerai, išaiškino, kad iki 26 savaičių gimę vaikai turi daugiau problemų, dažniau serga sunkiomis ligomis, ir perklausė, ar aš tikrai noriu bandyti šį vaiką išsaugoti. Kai atsakiau teigiamai, mane paguldė. Teoriškai dukra gimė 25 savaičių, bet gydytojai sakė, kad pagal išsivystymą yra vos 23 ar 24 savaičių. Svėrė vos 600 g. Prieš gimdymą dvi savaites praleidau ligoninėje lovos režimu. Man buvo leidžiami vaistai kūdikio plaučių brandinimui, tačiau jie nespėjo suveikti. Tos savaitės man buvo vienos sunkiausių. Kaip ir daugelis mamų, aš neturėjau jokios informacijos, maniau, kad aš viena tokia, kad kitoms taip nenutinka, todėl save ruošiau blogiausiam scenarijui. Atvirai sakant, maniau, kad vaikas negyvens. Mintyse jau net piešiau vaizdą, kaip jį palaidosime, kokį karstelį pirksime. Nežinojau, kad Lietuvoje taip pažengusi medicina šioje srityje, kaip to vis dar nežino didelė dalis moterų“, - pasakojo Lina Benetienė.

Mama įsitikinusi: neturime teisės atimti iš jų galimybės pamėginti gyventi. Kai dukra gimė, moteris, paruošusi save, kad vaikas vargiai išgyvens, dar kurį laiką bandė neprisirišti. „Tikrąjį vaizdą pamačiau praėjus 2 valandoms po gimdymo, kai vyras mane nuvežė pas dukrą. Tai buvo vienas skaudžiausių momentų gyvenime - man buvo totalus šokas. Aš verkiau, uždavinėjau klausimus Dievui ir nebuvau tikra, kad sugebėsiu pakelti tą naštą, kurią jis man uždėjo, tačiau galiausiai suvokiau, kad sunkiausia šioje situacijoje ne man, o jai. Aš esu tik antrame plane. Pirmą mėnesį dukra buvo maitinama kas 2 valandas. Aš traukiau kiekvieną savo pieno lašą ir nešiau. Pirma mano porcija buvo 0,3 g. Vėliau užteko jį trauktis kas tris valandas. Kartą teko matyti, kaip jai ėmė kraują. Visame jos kūnelyje buvo vos 70 ml kraujo, tad švirkštu, kuris buvo vos ne didesnis už vaiką, reikėjo paimti kuo mažiau. Atrodė baisiai. Po truputį susigyvenau su mintimi, kad viskas bus taip, kaip turi būti. Žinoma, pagalvodavau, kad jei bus blogai, geriau, kad viskas baigtųsi greičiau ir dukrelė kuo mažiau kankintųsi. Tačiau po 2 mėnesių gydytoja pasakė: „Ji parodė, kad nori gyventi. Dabar klausimas - kokį gyvenimą gyvens, kokia bus to gyvenimo kokybė“, - prisiminė pašnekovė.

Mergytės kabinimasis į gyvenimą nebuvo paprastas. Po kraujagyslės užspaudimo operacijos žaizda supūliavo, o tai nutinka retai. Gan ilgai ji kvėpavo tik aparato pagalba. Nors po poros savaičių ji pati vamzdelį išsirovė ir pradėjo kvėpuoti padedama tik pagalbinės priemonės, netrukus įsimetė infekcija ir vėl reikėjo prijungti aparatą. Iš viso reanimacijoje kūdikis praleido tris mėnesius, o namo grįžo dar po mėnesio, prieš tai vėl apsilankęs reanimacijoje ir prasirgęs plaučių uždegimu.

Po kelių savaičių, kai kūdikis nesvėrė nė 900 g, buvo atlikta kraujagyslės, kuri pati neužsivėrė, operacija. Kadangi prie kraujagyslės reikėjo prieiti iš šono, teko laužyti šonkaulius. Per tris pirmuosius mėnesiui mergaitei iš viso teko patirti tris operacijas. Paskutinė buvo pati lengviausia - kirkšnies išvaržos.

„Aplinkiniai nežinojo, kaip su mumis elgtis - sveikinti ar apsiverkti, jiems buvo įdomu, kaip mums sekasi, bet nedrįso klausti. Todėl bendravimui su artimaisiais sugalvojome elektroninio dienoraščio formą. Mes patys kasdien kažką parašydavome, įdėdavome nuotraukų, filmavome gražiausias mūsų gyvenimo akimirkas. Mano emocijos per tuos tris mėnesius, praleistus ligoninėje, svyruodavo nuo didžiulio džiaugsmo iki gilaus liūdesio. Kasdien laukdavau kūdikio svėrimo, vildavausi, kad jis priaugs 10 ar bent 5 gramus. Jei nepriaugdavo - nuotaika iškart krisdavo, bet negalėjau parodyti savo emocijų, nes kūdikis viską jaučia“, - prisiminė moteris.

„Kai tik grįžome, pradėjome kineziterapijos procedūras - masažus, mankštas, nes gydytojai man pasakė - viskas priklausys nuo to, kiek su ja dirbsime. Dabar mergaitė jau atsistoja įsikibusi, kažką šneka burbuliuodama ir labai daug šypsosi. Ji prasirgo keletu viršutinių kvėpavimo takų ligų, tačiau tai labai neišgąsdino - ji jau ne pirmas mano vaikas, tad buvau su jomis susidūrusi. Aišku, išlieka visokios galimybės, dar nežinome, kaip jai seksis bendrauti su bendraamžiais, bet dabar jau tikimės geriausio. Žinodama, kad tokių vaikų yra ne tiek mažai, nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi. Egzistuoja daugybė moterų, kurios šventai tiki medikais ir pasinaudoja jų patarimu nutraukti nėštumą. Tačiau juk gyvename ne miške ir esame ne žvėrys. Taip, šie vaikai gali turėti daugiau sveikatos problemų, bet jie visi unikalūs. Mes neturime teisės atimti iš jų galimybės pamėginti gyventi. Ne mums ir ne medikams spręsti, ar jie turi teisę kovoti. O ir patys gydytojai sako, kad daug kas priklauso nuo pačių vaikų. Būna, kad daroma viskas, kas įmanoma, tačiau kūdikis neišgyvena. O prie kito kabinasi viskas iš eilės, bet jis nori išlikti“, - svarstė pašnekovė.

Nėščios moterys taip pat nemokomos, kaip elgtis, jei nutiktų tokia bėda, todėl jos būna visiškai nepasiruošusios psichologiškai. O juk pasaulinės tendencijos rodo, kad priešlaikinių gimdymų daugėja. Mes irgi nebuvo pasiruošę, nes žinojome, kad kūdikis nešiojamas 40 savaičių.

Apie 3 savaites šeima nežinojo, ar dukra išgyvens. Tarp mirties ir gyvybės kabėjome dar apie tris savaites. Būdavo ir pagerėjimų, ir pablogėjimų. Ji gulėjo inkubatoriuje, apraizgyta daugybe laidų, prijungta prie kvėpavimo aparato. Situacija buvo neadekvati tam, kaip mes įsivaizdavome vaiko gimimą. Iki tol žinojau, kad kūdikiai gimsta putlūs, gražūs ir glaudžiami prie krūtinės, o aš pirmą kartą dukrą prie savęs galėjau priglausti tik po trijų savaičių.

Statistika ir išgyvenamumo rodikliai

Lietuvoje iš tūkstančio gimstančių naujagimių šeši yra neišnešioti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 29 028 naujagimiai, iš jų 1615 - neišnešioti. Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 57 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), - nuo 48 proc. iki 94 proc.

Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių.

Neišnešiotų kūdikių sveikatos problemos

Neišnešiotiems kūdikiams gresia daugybė pavojingų ligų: pirmiausiai apakimas, nes gali būti atšokusi tinklainė, širdies ir stuburo ydos, raidos sutrikimai, celebrinis paralyžius ir pan. Taigi kiekvienai mamai tenka išgyventi akistatą su šiomis baimėmis. Žinoma, šie vaikai jautrūs tiek emociškai, tiek fiziškai. Kadangi dažnai jie gimsta su neišsivysčiusiais plaučiais, juos dažnai kamuoja viršutinių kvėpavimo takų ligos. Tenka daug atidžiau sekti jų sveikatą.

Pagalba neišnešiotų naujagimių šeimoms

Šiuo metu Astos dukrai ketveri, ji jau turi jaunesnę sesę. Regis, moteris galėtų atsikvėpti ir pamiršti šį skaudų gyvenimo etapą, tačiau ji nusprendė padėti kitoms mamoms, atsidūrusioms panašioje situacijoje dabar. „Dar gulėdama ligoninėje domėjausi, ar yra psichologinė pagalba tokioms mamoms. Bet pastebėjau, kad pačios mamos nelabai linkusios prisileisti psichologą, kuris nėra išgyvenęs panašios situacijos. Psichologas negali suteikti tokio palaikymo, kaip kita mama. Visgi man prireikė ketverių metų, kol išsigydžiau žaizdas ir galėjau grįžti prie praeities. Pradėjome organizuoti tėvų paramos grupes - einame į ligonines, rodome mamoms vaikų nuotraukas, pasakojame savo istorijas, kad jos į palatą grįžtu jau su visai kitomis mintimis, kad patikėtų, jog vaikas gali išaugti normalus, kaip visi kiti.

Mes visada pasiruošę jums padėti! Mes stengiamės atmintinėse pateikti jums aktualią informaciją apie visas galimybes, priklausančias vaikus su raidos sutrikimais auginančioms šeimoms. Kilo klausimų? O gal turite susijusios patirties?

Po dukters gimimo pasikeitė ir visų mūsų požiūris į sveikatą - tam teikiame daugiau dėmesio. Iš pradžių norisi vaiką nuo visko saugoti, bet kai jis pradeda eiti į darželį, supranti, kad nuo visko neapsaugosi. Žinoma, kai išgirsti darželyje, kad kažkas kosti, iškart į tai atkreipi didesnį dėmesį.

Jos manymu, visuomenėje egzistuoja nuostata, kad neišnešioti vaikai šiek tiek atsilikę, todėl tėvai vengia informuoti apie šį faktą auklėtojus ar mokytojus, nors pastarieji tikrai turėtų tai žinoti, kad atkreiptų į juos didesnį dėmesį.

Neisnesiotukai. Lietuvoje kasmet gimsta apie 2000 naujagimių.

Fiziniai matmenys ir vystymasis

Mažo gimimo svorio naujagimis - tai statistinė diagnozė, kai naujagimio svoris yra žemiau 10 procentilės vertės, remiantis standartinėmis ūgio ir svorio lentelėmis. Apskaičiuota, kad Lietuvoje gimsta apie 4 proc. tokių naujagimių. Išnešiotoms 40 savaičių mergaitės svoris turėtų būti ne mažesnis nei 3 000 g, o ūgis - ne mažesnis nei 50 cm. Išnešioto 40 savaičių berniuko svoris turėtų būti ne mažesnis nei 3110 g, o ūgis - ne mažesnis nei 50 cm. Lentelės pateikiamos specializuotoje literatūroje, skirtoje gydytojams.

Vienas svarbiausių dalykų, ką reiktų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį - ankstukai nesugeba palaikyti tinkamos kūno temperatūros, taigi jiems itin svarbi aplinka su reguliuojama temperatūra.

Vaisiaus augimo sulėtėjimo priežastys ir diagnostika

Sulėtėjęs simetrinio pobūdžio vaisiaus augimas būna dėl veiksnių, susijusių su vaisiumi, tada proporcingai atsilieka visi matmenys, pagal kuriuos nustatomas vaisiaus svoris. Dėl motinos veiksnių vaisiaus augimas paprastai sulėtėja vėliau, po 24 nėštumo savaitės, ir būna nesimetrinio pobūdžio. Pagrindinė priežastis - placentos funkcijos nepakankamumas. Pavyzdžiui, rūkančių motinų, ypač trečiuoju nėštumo trimestru, išnešioti naujagimiai būna 450 g mažesni nei nerūkančių.

Jei ultragarso įrangoje automatiškai neskaičiuojamas vaisiaus svoris, galima vertinti ir kitais būdais. Įtarus sulėtėjusį vaisiaus augimą, reikia įvertinti, ar nėra vaisiaus sklaidos defektų, genetinės patologijos požymių.

Realaus veiksmingo gydymo nėra! Galima rekomenduoti papildus su suderintu baltymų ir kalorijų kiekiu. Svarbu gydyti motinos komplikacijas, pavyzdžiui, koreguoti kraujospūdį vaistais. Kartais skiriama antikoaguliantų, siekiant pagerinti placentos kraujotaką. Patariama mesti rūkyti, vengti sunkaus darbo, daugiau gulėti.

Jeigu moteris priaugo daugiau svorio, negu rekomenduojama, tai dar nereiškia, kad naujagimis bus normalaus, o ne mažo gimimo svorio.

Hipotrofiško naujagimio priežiūra

Jeigu nėštumo metu buvo diagnozuotas vaisiaus augimo atsilikimas, tai tokio gimdymo metu būtinai turi dalyvauti gydytojas neonatologas ir iškart apžiūrėti ką tik gimusį naujagimį, įvertinti jo būklę. Sprendžiama, ar naujagimis gali likti su motina, ar jam reikia papildomos priežiūros naujagimių skyriuje (inkubatorius, lašinės ir kt.). Kelias dienas stebimas naujagimio svorio kitimas.

Kai su vyru nusprendėme susilaukti pirmagimio, iškart pastojau. Jaučiausi kaip ant sparnų. Tąkart dirbau kavinėje barmene ir mokiausi Klaipėdos universitete trečiame kurse. Dėstytojai, sužinoję apie mano nėštumą, tuoj pat nusprendė, kad turiu išeiti akademinių atostogų. Visą nėštumą lankiausi Palangos poliklinikoje, kaip ir priklauso, man buvo atliktas tyrimas ultragarsu. Sužinojau, kad viskas gerai, vaikas vystosi puikiai, mano svoris auga gerai (priaugau net 17 kg). Kadangi gydytoja buvo jau brandaus amžiaus, įkalbinėjo daugiau nebeatlikti tyrimų ultragarsu, tikino, kad jie kenkia, aš jos ir paklausiau. Labai ilgai dvejojau - gimdyti susitarus su gydytoja ar važiuoti į ligoninę prasidėjus gimdymui. Pasitarusi su tėvais ir vyru nusprendžiau tartis su konkrečia gydytoja dėl gimdymo. Šiaip ne taip atsidūriau gimdykloje, kur man atliko gimdos kaklelio masažą ir prakirpo vandenmaišį. Paguldė dukrytę ant svarstyklių, ogi 2 360 g ir 46 cm. Labai mažas svoris! Po tokių žodžių puoliau į paniką, dukrą išsinešė į reanimacijos skyrių, vyrui liepė važiuoti namo. Mane perkėlė į pogimdyminį skyrių, gulėjau ten vienui viena ir galvojau - kas mano vaikui? Šiaip ne taip sulaukiau ryto, tada atvažiavo vyras. Nuėjome abu į reanimaciją. Pamatę dukrytę pradėjome verkti. Tuojau pat norėjau pasikalbėti su gydytoja, kas yra mano dukrai. Deja, gydytojos nebuvo, liepė ateiti rytoj po vizitacijos. Ėmiau dar labiau verkti. Sesutė bandė nuraminti: „Jūsų naujagimė tiesiog hipotrofiška“. Sušukau - kąąąąąąąąąąąąąąą? Mane su dukrele paguldė į neišnešiotų naujagimių skyrių. Sesutė ją atnešusi pasakė: „Jūsų dukra yra padrebanti, tad kai rengsite, neleiskit jai įsidrebėti“. Vėl nustėrau - ką tai reškia „padrebanti“? Namo mus išleido po 2 savaičių, dukrytė tada svėrė 2 600 g, diagnozė - hipotrofiškas naujagimis, reikia stebėti. Kas mėnesį vežiojau dukrytę pas neurologus, ortopedus, pasamdžiau masažistę, nes man vis skambėjo ausyse gydytojos ištarti žodžiai: „Be priežasties vaikai tokio mažo svorio negimsta“. Dabar Elijai 2 metai, ji ne tik kad niekada neatsiliko nuo savo bendraamžių, bet kai kuriuos net ir pralenkė. Elijos atmintis nepaprastai gera, ji kalba net dviem kalbomis, yra labai aktyvi ir drąsi. Taip ir nesužinojome, kodėl Elija gimė tokio mažo svorio. Kai dukrytė gimė, gydytojai klausinėjo ir apie mūsų su vyru gimimo svorius, tikino, kad tėvai nedideli, todėl ir vaikai gali būti genetiškai nedidelio svorio.

Kūdikio galvos apimties matavimas

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.