Skiepijimas yra esminė priemonė, kuri apsaugo tiek kiekvieną vaiką, tiek visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų ir jų keliamų pavojų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad skiepijimas yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą. Jis padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams.

Kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų visuomenėje, būtina užtikrinti aukštą skiepijimo apimtį. PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90-95 proc. tikslinės grupės asmenų.

Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų ne tik apsaugo asmenį, bet ir yra svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys. PSO pasauliniame vakcinacijos veiksmų plane primenama, kad skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės bei valdžios pareiga.

Profilaktinio skiepijimo kalendorius Lietuvoje

Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (Skiepų kalendorius) atitinka visas PSO rekomendacijas dėl imunizacijos programų vykdymo ir yra maksimaliai priartintas prie kitose Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės šalyse naudojamų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Pagal Skiepų kalendorių Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų. Šis kalendorius nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, infekcijų paplitimą ir naujų vakcinų atsiradimą rinkoje.

Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys (94-99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, kurioms yra sukurti skiepai. Tačiau nuo 2010 m. mažėjant skiepijimo aprėptims, formuojasi pažeidžiamų asmenų grupės ir kyla reali grėsmė, kad pamirštos užkrečiamosios ligos (tymai, raudonukė, kokliušas, difterija ir kt.) vėl gali sugrįžti.

Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje 2024-2028 metams numatyti siekiami rezultatai - didinti skiepijimo aprėptis ir užtikrinti ne mažesnes kaip 90 proc.

Pasaulinė vaiko teisių diena, lapkričio 20-oji, primena apie svarbiausias vaikų teises, įskaitant teisę į sveikatos apsaugą. Skiepai yra viena iš pagrindinių priemonių užtikrinant šią teisę.

Kolektyvinis imunitetas ir jo svarba

Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema.

Kad neplistų ligos sukėlėjas, kiekviena infekcija turi tam tikrą ribą, kiek visuomenėje turi būti pasiskiepijusių žmonių. Pavyzdžiui, tymų infekcijai ši saugi riba yra 95 proc., difterijai ir kokliušui - 90-92 proc.

Nesiskiepydami rizikuojame ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybėmis. Yra žmonių, kurių organizmas dėl imuninės sistemos negebėjimo atpažinti antigeno nesuformuoja imuniteto. Jie imlūs bet kokiai infekcijai ir jų skiepyti negalima. Tačiau jeigu didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, šiems žmonėms nekils grėsmė susidurti su liga ir jie bus saugūs.

Pagrindinės vakcinomis valdomos ligos ir jų profilaktika

Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius apima skiepus nuo daugelio pavojingų infekcinių ligų. Toliau pateikiama informacija apie kai kurias iš jų:

Tuberkuliozė (TB)

Tuberkuliozė (TB) - tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, perduodama lašeliniu būdu. Tinkamai negydant, išsivysto aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. BCG vakcina, skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje, gali apsaugoti juos nuo itin sunkių TB formų.

Virusinis hepatitas B

Virusinis hepatitas B - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali pereiti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Patikima apsaugos nuo infekcijos priemonė yra vakcinacija. Lietuvoje nuo 1998 m. pradėti skiepyti visi naujagimiai.

Difterija

Difterija - tai viena sunkiausių, ūmių oro lašeliniu būdu plintančių užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu. Veiksminga difterijos profilaktika - vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami 2, 4, 6 ir 18 mėnesių bei 6-7 ir 15-16 metų amžiaus. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.

Stabligė

Stabligė - tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač - į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai.

Kokliušas

Kokliušas - tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Veiksmingiausia kokliušo prevencija - skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus.

Poliomielitas

Poliomielitas - tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Pagrindinė poliomielito kontrolės priemonė - skiepai. Lietuvoje nuo 2007 m. skiepijimo apimtys yra pakankamai aukštos.

Tymai

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina.

Raudonukė

Raudonukė - tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu. (Informacija apie raudonukę yra trumpa, todėl ji nebus išplėtota). Tačiau svarbu paminėti, kad MMR vakcina, skirta nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, yra viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių.

Profilaktinių skiepų kalendorius: kada ir ką skiepyti?

Lietuvoje vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorius apima skiepus nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Pagrindiniai skiepijimo etapai yra šie:

• 0 parų (iki 24 valandų po gimimo): Pirmasis Hepatito B skiepas (HepB).
• 2-3 paros: Tuberkuliozės (BCG) vakcina.
• 2 mėn.: Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (DTaP), B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib), Poliomelito vakcina (IPV), Pneumokokinės infekcijos vakcina (PCV), Rotavirusinės infekcijos vakcina (RV).
• 3 mėn.: B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB).
• 4 mėn.: Sustiprinamosios dozės skiepų - DTaP, Hib, IPV, PCV, RV.
• 5 mėn.: Sustiprinamosios dozės B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB).
• 6 mėn.: Sustiprinamosios dozės trečią kartą HepB, DTaP, Hib, IPV, RV.
• 12-15 mėn.: Sustiprinamosios dozės PCV, MenB, Vėjaraupių vakcina (reikalingi 2 skiepai pilnai vakcinacijai), Erkinio Encefalito vakcina (reikalingi 3 skiepai pilnai vakcinacijai).
• 15-16 mėn.: Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (MMR).
• 18 mėn.: Sustiprinamosios dozės ketvirtą kartą DTaP, Hib, IPV.
• 6-7 metai: Sustiprinamosios dozės penktą kartą DTaP, IPV, MMR.
• 11 metų: Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina (ŽPV).
• 15-16 metų: Sustiprinamosios dozės šeštą kartą Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (Tdap).

Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, sudaromas individualus skiepijimų kalendorius.

Be valstybės kompensuojamų skiepų, yra ir rekomenduojamų papildomų skiepų, kurie nėra įtraukti į valstybinį skiepų kalendorių, tačiau yra svarbūs tam tikroms vaikų grupėms (pvz., nuo rotaviruso, vėjaraupių, erkinio encefalito, hepatito A, ŽPV).

Ekonominė ir socialinė infekcinių ligų našta

Didžiausią ekonominę naštą šaliai sukelia gripas, pneumokokinė infekcija ir hepatitas B. Nors skiepijimo nuo gripo apimtys Lietuvoje vis dar nedidelės, ši liga gali baigtis labai sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi.

Vėjaraupiai, nors dažnai laikomi nesunkia liga, kartais gali sukelti sudėtingas komplikacijas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos vakcinos yra kompensuojamos valstybės, tačiau specialistai ragina tėvus atsakingai vertinti skiepijimo galimybes, net ir tuomet, kai tenka skiepytis savo lėšomis.

Lietuva iš Europos šalių paskutinė įsijungė į tymų protrūkį, tačiau tai - rimta pamoka, iš kurios turėtume pasimokyti. Svarstymai „noriu skiepytis ar nenoriu“ turėtų būti vertinami labai atsakingai.

tags: #nesciuju #skiepijimas #pagal #psao #rekomendacija

• Lavinamasis turinys 2 metų vaikui
• Nevėžio slėnio likimas
• Prevencinė programa darželiams
• Teisinis globos statusas
• Pasiekimai Karolio Vyšniausko