Kartais naujagimiai gimsta didesni nei įprasta. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais. Pasaulio žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie vieną ar kitą gimusį didžiulį naujagimį. Rekordai darosi vis didesni ir skamba vis grėsmingiau - 8 kg, 9 kg ir net 10 kg. Štai paskutinė žinutė, kurią agentūra AFP išplatino rugsėjo 24 dieną: „Indonezijoje moteris pagimdė berniuką, sveriantį 8,7 kg. 62 cm ūgio naujagimis pasaulio šviesą išvydo po cezario pjūvio operacijos. Vis dėlto šis atvejis nėra pasaulio rekordas. Į Gineso rekordų knygą įtrauktas italiukas, kuris svėrė 10,2 kg. Jis pasaulio šviesą išvydo 1995-aisiais. Dar daugiau svėrė naujagimis, gimęs JAV 1879 metais - 10,8 kg. Tačiau jis išgyveno tik valandą. Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Šis rekordas užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje, naujagimis svėrė 10,5 kg, išgyvenęs vienuolika valandų, jis mirė.
Dideli naujagimiai būna gražūs, rubuiliai, pūstais skruostukais, jie akivaizdžiai skiriasi nuo kitų vaikučių, nes ką tik gimę atrodo taip, lyg būtų jau dviejų ar trijų mėnesių. Pamenu savo pirmąjį gimdymą, kai palatoje gulėjome aštuonios, nors šiais laikais tai sunkiai įsivaizduojama. Buvo dar tas metas, kai kas 3 valandas mažylius maitinti mums visoms atnešdavo seselės. Kiekvienai po mažą supakuotą ryšuliuką. „Na ir didelį pagimdėt, štai prašom jūsų milžiną“, - sakydavo akušerė, o iš supakuoto ryšuliuko žvelgdavo rudos akytės ir pūpsojo dideli žandai. „Taip, didelis, net 5 kilogramai“, - atsakydavo smulki, liesutė mama.
Viena iš didelių naujagimių mamų dalijasi savo patirtimi: „Esu laiminga dviejų vaikučių mama. Vyresniąją dukrytę pagimdžiau būdama 21 metų, o jauniausias mūsų šeimos narys į šį pasaulį atėjo visai neseniai. Mano vaikučiai buvo „maži galiūnai“. Jis į šį pasaulį atėjo sunkiai, violetiniu veiduku, net akytes atmerkė tik antrą savo gyvenimo dieną - taip smarkiai buvo sutinęs jo veidukas. Be to, dvi dienas nieko nevalgė, tik miegojo. Matyt, ilsėjosi po tokios sunkios keliones į šį pasaulį. Kai laukiausi, žinojau, kad kūdikis bus didelis, bet kad toks didelis - nesitikėjau. Tiesa, vaikų tėvelis (mano vyras) irgi gimė didelis, net 4,5 kg svorio. Sulaukus 41-osios nėštumo savaitės, gimdymo veikla neprasidėjo, todėl buvo nuspręsta gimdymą skatinti. Tą dieną atliko tyrimą ultragarsu, ir dar kartą išgirdau, kad pilve nešioju mažą milžiną. Kitą rytą gavau vaistų, sąrėmiai sustiprėjo, ir po pietų jau laikiau sūnelį ant rankų. Pagimdžiau greitai, nors praradau daug kraujo - prasidėjo kraujavimas, o gimda nenorėjo trauktis. Iki šiol stebiuosi, kodėl man nepasiūlė atlikti cezario pjūvio, o taip rizikavo vaikučio ir mano sveikata. Iki šiol prisimenu išbalusį gydytojo veidą.“
Kada naujagimis yra didelis, o kada normalus?
Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja, dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad tai matuojama pagal gestacinį amžių, t.y. pagal tai, kelių savaičių gimsta naujagimis. „Į klausimą, ar naujagimis didelis ar normalus, mes negalime atsakyti vienodai ir vieno dydžio pritaikyti visiems. Naujagimio dydį skaičiuojame pagal procentiles - tam tikro dydžio (savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį. Neišnešiotas naujagimis yra iki 37 savaičių, todėl toks vaikutis niekada nesvers 4 kilogramų. Naujagimio svorio atitikimui nustatyti naudojame lenteles. Vaikučiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas. Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės, jis bus per mažas, jei svers 3 160 g, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Todėl labai svarbu, kokio gestacinio amžiaus yra naujagimis. Lygiai toks pats principas taikomas per dideliems naujagimiams - gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug. Todėl sakome ne „per dideli ar per maži“, bet dideli ar per maži savo gestaciniam amžiui naujagimiai,“ - pasakoja gydytoja J. Buinauskienė.
„Jeigu mūsų šalyje gimtų koks kinietis ar japonas, mes jam šių normų pritaikyti negalėtume, nes jie visi mūsų skaičiavimams būtų per maži. Pateiksiu pavyzdį: Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. Kai kuriose šalyse ir procentilės vertinamos kitaip.
Rizikos ir komplikacijos
Per didelio svorio naujagimis pirmiausia susiduria su paties užgimimo problema. Jam gimti yra sunku, jis gali patirti nemaža gimdymo traumų. Tai ir lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius. Todėl, jeigu moteris yra smulkaus sudėjimo, didelio svorio vaisius yra viena iš cezario pjūvio indikacijų. Nors, pasak gydytojos J. Buinauskienės, ne visada tai yra būtina. Gimdamas per didelio svorio naujagimis gali patirti ir kraujavimą į smegenis.
Pasak gydytojos J. Buinauskienės, pagrindinė per didelio svorio naujagimių problema - tai hipoglikemija - per mažas cukraus kiekis kraujyje. „Būdami gimdoje pas mamą tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, štai tada staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriame cukraus kiekį kraujyje. Naujagimiams taikomos kitos normos negu suaugusiesiems - 2,6 ir daugiau yra normalu. Tačiau problema ta, kad ne visi naujagimiai tai parodys, net jei hipoglikemija ir bus didelė - 1,9 ir mažiau. Tačiau ne visi. Todėl būtina tirti cukraus kiekį, ir, jei reikia - gydyti. Per mažo svorio naujagimiai rizikuoja sirgti hipoglikemija, jiems komplikacijos gali būti dar rimtesnės, nes gresia ir mažaūgiškumas, esencialinė hipertenzija, antro tipo diabetas.
Naujagimių hipoglikemijos valdymas ir gydymas
Didelio naujagimio svorio priežastys
Gydytoja J. Buinauskienė teigia, kad per didelį naujagimių svorį vis dėlto dažniausiai lemia mamos diabetas. „Į nėštumą kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai, būna vienaip, būna kitaip, tačiau mes, medikai, linkę manyti, kad dažniausia per didelio svorio naujagimių priežastis yra diabetas,“ - sako J. Buinauskienė. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, ir tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli.
Antrasis veiksnys, lemiantis didelį naujagimį, gali būti genetinis: jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, nemaža tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Taip pat ir priešinga galimybė - smulkūs tėvai - nedideli vaikai.
„Pasaulyje jau atlikta daug studijų, įrodančių, kad stambių moterų, ne tų, kurios nėštumo metu priauga daug svorio, o tiesiog turi antsvorį, naujagimiai daug dažniau patiria įvairių infekcijų pavojų, susiduria su raidos trūkumais, įvairiais sutrikimais. Todėl normalų svorį išsaugoti svarbu ne vien tik dėl grožio pačiai moteriai. Dar viena didelio naujagimio priežastis - daugkartiniai gimdymai. Teoriškai kiekvienas paskesnis vaikas gimsta vis didesnio svorio.
Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida
Didžiąja dalimi tai lemia tai, kokio dydžio buvo problema ar komplikacija tiek paties gimimo metu, tiek po jo. Jei lūžo tik raktikaulis, jis sugis greitai, jeigu buvo rankos parezė, didžiajai daliai vaikų atsistato visiškai, tačiau daliai gali būti pažeistas nervas, gali visiškai ir neatsistatyti. Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais gyvenimo metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai.
„Kartais tiek mamos, tiek medikai pamato, kad kažkas negerai tik vaikui pasiekus mokyklinį amžių, nes iki šiol jokio išorinio sutrikimo nebuvo. Jeigu po gimimo hipoglikemija buvo nedidelė, naujagimį gerai pamaitinome, ir viskas išsisprendė, tada rimtų pasekmių gali ir nebūti. Jei hipoglikemija buvo stipresnė, laikėsi kelias paras, teko lašinti lašines - vaiko raidai tai gali ir atsiliepti. Dažniausia tai būna susiję su pažinimo sutrikimu, tokie vaikai sunkiau suvokia matematines užduotis, susiduria su klausymo ir suvokimo sunkumais. Apie tokius vaikus sakome, kad jie lyg klausosi, bet nieko negirdi, tarsi nereaguoja. Cukrus yra pagrindinis smegenų maistas, todėl jo trūkumas pirmosiomis dienomis gali turėti pasekmių“, - dalijasi patirtimi gydytoja. Ji priduria, kad yra dar ir ta problema, kad gliukozės kiekis skirtingose šalyse vertinamas nevienodai, todėl ir gydymas taikomas skirtingai.
„Ankstesniais laikais išnešiotiems ir neišnešiotiems naujagimiams gliukozės normos buvo atskiros. Dabar sutariama, kad atskaitos taškas yra 2,6, bet kai kurios šalys vertina, kad 2,2 dar yra normalu. Dabar mes pradedame gydyti nuo 2,6, o kitose šalyse gydo nuo mažiau. Galbūt skirtingoms populiacijoms yra skirtinga gliukozės norma“, - pasakoja gydytoja. J. Buinauskienė.
Informacija apie vaistą MEDROL
Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją. Žr. - jeigu atsirado psichikos sutrikimų (pvz., euforija, nemiga, nuotaikų kaita, asmenybės suvokimo sutrikimų, depresija, haliucinacijų).
Gydymas gliukokortikosteroidais gali paslėpti peptinės opos simptomus, todėl opos prakiurimas ar kraujavimas iš opos gali pasireikšti be žymaus skausmo. Gali sulėtėti vaikų, kurie ilgai kasdien vartoja MEDROL, augimas. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (jų vartojama skausmui malšinti bei uždegimui ir karščiavimui mažinti, pvz. Gliukokortikosteroidai greitai prasiskverbia pro placentą. Gliukokortikosteroidai išsiskiria su motinos pienu. Apie gliukokortikoidų poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Gydymo kortikosteroidais metu gali pasireikšti toks nepageidaujamas poveikis kaip galvos svaigimas, galvos sukimasis, regos sutrikimas ar nuovargis.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Gydytojas Jums parinks tinkamą MEDROL dozę. Pradinė vaisto dozė gali svyruoti nuo 4 mg iki 48 mg metilprednizolono per parą - tai priklauso nuo gydomos ligos. Esant lengviems sutrikimams, pakanka mažos dozės, bet kai kada pradinė dozė gali būti didesnė. Pasiekus pageidaujamą poveikį, reikia nustatyti tinkamą palaikomąją dozę po truputį tam tikrais laiko intervalais mažinant pradinę dozę, kol pasiekiama mažiausia reikiamą gydomąjį poveikį daranti vaisto dozė. Reikia pastoviai stebėti pacientą, jei dozę būtina keisti. Įskaitant situacijas, kai dozę gali prireikti keisti dėl pasikeitusios ligonio būklės, t.y. Tai toks dozavimas, kai kas antrą dieną iš ryto geriama dvigubo dydžio paros dozė.
Gana didelės vienkartinės dozės nesukelia sunkių nepageidaujamų reakcijų. Perdozavus MEDROL, būdingų klinikinių simptomų nebūna. Jei išgeriama per didelė vienkartinė dozė, skiriamas palaikomasis gydymas: gali būti plaunamas skrandis ar skiriama aktyvintos anglies.
| Būsena | Rekomenduojama dozė (mg/parą) |
|---|---|
| Lengvi sutrikimai | Maža dozė |
| Sunkesni sutrikimai | Didelė dozė |
| Palaikomoji dozė | Mažiausia veiksminga dozė |
| Alternatyvus dozavimas | Dviguba paros dozė kas antrą dieną |
- Kušingo sindromas (galimi požymiai yra odos sausumas, didelis kraujospūdis, veido apvalumas, riebalų kaupimasis ant pilvo ir šlaunų), hipofizės veiklos susilpnėjimas (galimi jo požymiai yra silpnumas, kraujospūdžio sumažėjimas, galvos skausmas, augimo sulėtėjimas, virškinimo trakto sutrikimai). Staiga nutraukus ilgalaikį gydymą, gali pasireikšti nutraukimo sindromas (žr. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Ant dėžutės, buteliuko ar lizdinės plokštelės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
- Veiklioji medžiaga yra metilprednizolonas. Tabletės yra baltos, elipsės formos, išgaubtos tabletės su kryžmine vagele vienoje pusėje, o kitoje - „MEDROL 16“.
Informacija apie vaistą Perindopril Teva
Sudėtis: Veiklioji medžiaga yra metilprednizolonas.
Farmacinė forma: Plėvele dengta tabletė.
Terapinės indikacijos: Arterinė hipertenzija, simptominio širdies nepakankamumo gydymas, širdies sutrikimų rizikos mažinimas pacientams, patyrusiems miokardo infarktą ir (arba) revaskuliarizaciją.
Dozavimas ir vartojimo metodas: Vartojama vieną kartą per parą, ryte, prieš valgį. Dozė parenkama individualiai.
Kontraindikacijos: Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai, arba bet kuriam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui, angioneurozinė edema, susijusi su anksčiau taikytu gydymu AKF inhibitoriais, paveldima arba idiopatinė angioneurozinė edema, antro ir trečio nėštumo trimestrai. Negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno, pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2).
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės: Gali sukelti simptominę hipotenziją, ypač pacientams, kurių organizme trūksta skysčių. Būtina atsargiai vartoti pacientams su aortos ar mitraline stenozė, hipertrofine kardiomiopatija. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozė nustatoma atsižvelgiant į kreatinino klirensą. Gali pasireikšti angiodema, įskaitant žarnų angioedemą.
