Kai artėja Užgavėnės, Lietuvos kaimai ir miestai pavirsta tikru teatru po atviru dangumi. Gatvėse pasirodo keisčiausios būtybės - kailiniais apsirengę, ragus ant galvos užsidėję, baisiai šaukiantys ir triukšmą keliantys personažai. Jūsų vaikas gali išsigąsti arba, priešingai, labai susidomėti - kas gi tie keistuoliai? Užgavėnių kaukės nėra atsitiktinės. Kiekvienas personažas turi savo istoriją, savo vaidmenį ir prasmę. Tai ne tiesiog karnavaliniai kostiumai - tai gyva tradicija, kuri perduodama iš kartos į kartą jau šimtmečius.
Užgavėnės - sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Šios šventės paskirtis - išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį bei įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Užgavėnės - tai viena seniausių švenčių, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti. Užgavėnės - žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.
Užgavėnės - išskirtinė metų diena, žiemos palydų šventė. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs. Vasario 13 d. vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Žydais, Giltine ir kt., o svarbiausia - Užgavėnių patiekalais - blynais. Turbūt pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo.
Geriausias būdas supažindinti vaikus su Užgavėnių tradicijomis - kartu kurti kaukes ir kostiumus. Tai ne tik smagi veikla, bet ir puiki proga papasakoti apie lietuvių kultūrą, istoriją ir tradicijas. Pradėkite nuo pasakojimo. Prieš pradėdami kurti, papasakokite vaikui apie personažą, kurį jis pasirinko. Kas jis toks? Ką jis veikia Užgavėnėse? Kodėl jis svarbus? Naudokite tai, ką turite namuose. Nebūtina pirkti brangių medžiagų. Senas kartonas, popieriaus likučiai, audinio skiautelės, sagos, juostelės, gamtinės medžiagos - visa tai puikiai tinka kaukėms kurti. Leiskite vaikui pačiam spręsti. Jūsų vaikas nori, kad velnias būtų mėlynas, o ne raudonas? Kodėl gi ne! Tradicijos svarbios, bet dar svarbiau, kad vaikas jaustųsi kūrybiškas ir laisvas. Kartu eikite į Užgavėnių šventes. Po to, kai kaukė sukurta, būtinai nueikite į viešas Užgavėnių šventes. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių vyksta dideli renginiai su blynais, žaidimais, šokiais ir, žinoma, kaukėtais personažais. Fotografuokite ir fiksuokite. Užgavėnių kaukių kūrimas ir šventimas - tai ne tik linksmybė vienam vakarui. Tai investicija į jūsų vaiko kultūrinį tapatumą ir šeimos atmintį. Lietuvių tradicijos išliko per šimtmečius būtent todėl, kad tėvai jas perdavė savo vaikams - ne per paskaitas ar vadovėlius, bet per bendrą veiklą, per šventę, per juoką ir džiaugsmą.
Šiandien daugelis šeimų ruošia Užgavėnių kaukes kartu su vaikais. Tai puiki proga ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir papasakoti apie lietuvių tradicijas, paaiškinti, kodėl mūsų protėviai taip šventė ir ką reiškia kiekvienas personažas.
Pagrindiniai Užgavėnių personažai ir jų reikšmė
Laumė
Laumė - vienas iš seniausių ir paslaptingiausių lietuvių mitologijos personažų. Ji nėra nei visiškai gera, nei visiškai bloga. Laumės gali padėti žmonėms arba juos išdaigauti, priklausomai nuo nuotaikos. Užgavėnėse laumės kaukė paprastai būna šviesesnė, su gėlių vainikais ar žolynais ant galvos. Vaikas, pasirinkęs laumės personažą, gali nešioti ilgą baltą ar žalsvą drabužį, papuoštą lapais, šakelėmis ar dirbtinėmis gėlėmis. Jei kuriate laumės kaukę namuose, galite panaudoti popierių, kartoną, o papuošimams - viską, ką rasite gamtoje. Rudens lapai, sausi žiedai, šakelės - visa tai puikiai tinka. Laumės veidas kaukėje dažnai būna paslaptingas, su šypsena arba rimta išraiška.
Velnio
Velnio Užgavėnėse - tai tikrai ne tas baisus personažas, kokį vaizduoja krikščioniška tradicija. Lietuvių liaudies kultūroje velnias dažniau būdavo gudrus, bet kvailokas, linkęs į išdaigas, bet ne visiškai piktas. Velnio kaukė paprastai būna tamsi, su ragais, kartais su ilga liežuviu ar iltimis. Vaikams velnio personažas patinka dėl jo energijos ir laisvės - velnias gali šokinėti, triukšmauti, gąsdinti kitus (bet ne per daug!). Kurdami velnio kaukę namuose, galite panaudoti juodą ar raudoną kartoną, pridėti ragus iš susukto popieriaus ar kartono. Kailiai, kailinės striukės ar dirbtinis kailis puikiai tinka velnio kostiumui. Nepamirškite pridėti kokį nors triukšmo kėlimo įrankį - varpelį, barškutį ar net seną puodą su šaukštu.
Ragana
Ragana Užgavėnėse turi ypatingą vaidmenį - ji simbolizuoja žiemą, šaltį, tamsą. Būtent raganą tradiciškai reikia „nugalėti” ir išvaryti, kad ateitų pavasaris. Raganos kaukė dažnai būna su ilgu, kreiva nosimi, su karpa ant smakro, su susivėlusiais plaukais. Ragana gali nešioti šluotą, katilą, maišą su „burtais”. Vaikams raganos personažas leidžia būti šiek tiek bauginančiais, bet kartu ir juokingais. Namuose raganos kaukę sukurti nesudėtinga. Reikės kartono ar popieriaus, juodos ar tamsiai violetinės spalvos. Nosį galima padaryti iš kartono kūgio, plaukus - iš vilnos siūlų ar popieriaus juostelių. Raganos kostiumas gali būti paprastas - juodi drabužiai, galbūt senas skuduras ar skarmalai.
Meška ir ožys
Meška ir ožys - du labai svarbūs Užgavėnių personažai, kurie atstovauja gyvūnų pasaulį ir senovės lietuvių ryšį su gamta. Meška buvo laikoma šventu gyvūnu, turinčiu ypatingą galią. Meškos kaukė ir kostiumas paprastai būna kailiuoti, rudos ar juodos spalvos. Meška juda lėtai, sunkiai, kartais šoka nerangiai, bet linksmai. Vaikams patinka meškos personažas, nes galima vaidinti stiprų, bet geraširdį milžiną. Ožio kaukė turi ragus, kartais barzdelę. Ožys paprastai būna aktyvesnis už meškę, šokinėja, „badosi” ragais (žinoma, žaismingai), triukšmauja. Ožio kostiumas gali būti iš šviesesnių kailių ar dirbtinio kailio. Kurdami šių gyvūnų kaukes, galite panaudoti senus kailinius, dirbtinį kailį, rudą ar pilką kartoną. Ragus ožiui galima padaryti iš susukto kartono ar net tikrų šakelių.
Žydas ir čigonė
Šie personažai atspindi istorinius Lietuvos gyventojus ir jų kultūrines ypatybes. Žydo personažas dažnai būdavo vaizduojamas kaip prekiautojas, turintis maišą su prekėmis, skaičiuojantis pinigus. Cigonės personažas - kaip spalvingai apsirengusi moteris, mėgstanti dainuoti, šokti ir „burti”. Jei jūsų vaikas nori būti prekiautoju ar keliaujančiu muzikantu, galite sukurti spalvingą, linksmą kostiumą su įvairiais aksesuarais - maišu, „prekėmis”, muzikos instrumentais.
Kanapinis ir Morė
Kanapinis - vienas iš centrinių Užgavėnių personažų. Jis simbolizuoja žiemą, šaltį ir visa, kas turi išeiti. Kanapinis paprastai būdavo aprengiamas šiaudais, šienu ar kanapėmis (iš čia ir vardas). Morė - Kanapinio žmona, dažnai vaizduojama kaip stora, triukšminga moteris. Kartu jie sudaro komišką porą, kuri linksmina žiūrovus savo dialogais ir ginčais. Kanapinio kostiumą sukurti galima iš šiaudų, šieno, senų skudurų. Jis turi būti didelis ir apimtis - galima įsikišti pagalvių ar susiglamžyto popieriaus. Morės kostiumui reikės spalvingų, senų drabužių, didelės skarmalų skarų, galbūt pagalvės po suknelė, kad atrodytų „storesnė”.
Užgavėnių papročiai ir žaidimai vaikams
Lašininio ir Kanapinio kova
Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju.
Morės deginimas
Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.
Blynų kepimas
Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs. Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias. Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius.
Tradiciniai patiekalai
Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“. Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.
Žaidimai ir pramogos
Užgavėnių dieną nevalia dirbti. Važinėjimasis po apylinkes. Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių. Voliojimasis sniege, leidimasis rogutėmis nuo kalno. Triukšmavimas, dainavimas. Laistymasis vandeniu. Kaimynų lankymas. „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Virvės traukimas. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių - virvės traukimo.
PBS MOKYMOSI PRIEMONĖS | Užgavėnės | PBS VAIKAI
Būrimai
Užgavėnių dieną merginos atlikdavo įvairius burtus. Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.
Kaukės ir persirengimas
Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Vestuvininkai, elgetos ir t. Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių!
Nebijokite eksperimentuoti, klysti, juoktis iš nesėkmių. Jei raganos nosis išėjo per ilga ir nuolat lūžta - puiku, tai bus juokinga istorija ateičiai. Jei velnio ragai nukrito per šventę - nieko tokio, improvizuokite. Taigi, šiemet prieš Užgavėnes surinkite šeimą, pasiruoškite medžiagas, papasakokite apie tradicinius personažus ir leiskitės į kūrybinę kelionę. Jūsų vaikai ne tik smagiai praleis laiką, bet ir pajus ryšį su savo šalies istorija ir kultūra.
