Trumpos istorijos apie daugelį Lietuvos sparnuočių leis juos pažinti ir pamilti mažuosius giesmininkus.
„Paukštelių laiškas vaikučiams“ - tai edukacinė knyga, skirta vaikams nuo 4 metų.
Nuo vasario 5 dienos „Bitučių“, „Saulutės“, „Pasakėlės“ bei „Linelių“ grupių ugdytiniai kartu su mokytojomis vykdė trumpalaikį projektą, kurio tikslas - supažindinti vaikus su Lietuvoje žiemojančiais paukščiais, ugdyti meilę gamtai, skatinti saugoti paukščius.
Visą šį laiką ugdytiniai kartu su mokytojomis kalbėjosi apie žiemojančius paukščius, kūrė įvairiausius kūrybinius darbelius, priešmokyklinukai lankėsi Lietuvos zoologijos sode, lesino į įstaigos kiemą atskrendančius paukštelius.
Iš visų kūrybinių darbų įstaigos laiptinės erdvėse buvo surengtos parodėlės.
Pasakojimai iš gamtos
Eina Marytė su indeliu pieno parsinešti. - Ką, ar pienučio nori? - klausia Marytė. Iš lizdelio išlėkė paukštelė. - Ko paukštelė taip čirškia? - Paukštelė draudė, kad lizdelio nejudintumėt, ir prašė, kad palest atneštumėt.
Petriukas labai mėgo paišyti; paišydavo visur, kur prieidamas: ant popieriaus, ant stalo. Atsistojo prie tvoros ir ėmė paišyti.
Julytė buvo gavus dovanų gražų kiškelį. Taip gražiai padirbtas, kaip gyvas. Kartą, palikus kiškį ant kiemo, pati nubėgo vandens atsigerti. Bėgo per kiemą šuniukai Ručkis ir Dručkis. Pamatę kiškelį, tuojau prigulė prie žemės, kiek pašliaužė; paskui kaip šoks priekiškelio: vienas pačiupo už kojelės, kitas už auselės ir ėmė tampyti. Kiek buvo verksmo, kiek aimanavimo!
Kačiukas išėjo pro vartus pasivaikščioti. - O pasakyk, ar tave kirps? - O mus kerpa. Pirma išmaudo, o paskui kerpa. - Man maudytis nepatinka. Kirpti nesiduosiu. - Nėkiek. - Sudiev, kačiuk!
- Aš vyresnis, aš pirmas laksiu! - Ne, aš pirmas! - kniaukia Aštriadantis. Krėslas parvirto, puodynėlė sudužo, pienas pasiliejo. Tik už durų šuniukas sulujo.
- Čir-vir, čir-vir, - liūdnai šnekučiuojasi žvirbleliai, sutūpę ant tvoros; - nelengva žiemą gyventi: aplinkui tik sniegas ir sniegas, javai iškulti, grūdai uždaryti. - Žmogus važiuoja! - O, ką vežasi? - atsiliepė senis. - Rogėse maišas guli! - Iš maišo grūdai byra! - Tai bus balius, tai bus balius! - Šaukit balsiau, - tarė senis žvirblis - kad ir kiti žvirbliai girdėtų.
Jonukas užsimanė keliauti į tolimą šalį. Įsidėjo į krepšelį duonos, mėsos, du obuolius ir išėjo pro vartus. Ėjo, ėjo ir priėjo upelį. Kas daryti? - Ko taip greit sugrįžai? - Tai tas upelis.
Žvirblelis-šnekutis palesęs lėkdavo į upelį atsigert. - Kas girdėt ore, žvirbleli? Šilta, saulelė šviečia, smagu smiltyse pasikuisti - atsakydavo žvirblelis. - Vandenyje geriau, čia vėsu, malonu plaukinėt, - girdavosi žuvytė.
- Nenoriu! - Ir aš nenoriu! - Atiduok, tai mano! - Kas į vandenį įkrito, tai mano!
Elenytei Kūčios vakarą parėdė eglutę. Elenytė labai džiaugėsi. Iš ryto Elenytė atsikėlė labai linksma. - Tetušiuk! - Kągi jie veiks su eglute? - Na, paukšteliai, kviečiu prie eglutės!
Kybojo savo tinkle išalkęs voras ir suko galvą: "kaip čia gavus ko užvalgyti? - Ar nenorėtum sveikas pasisupt mano tinklelyje? - Ačiu, - atsakė uodas: - aš turiu du gerus sparnelius ir galiu ant jų suptis, kiek tik noriu. O pailsėti į žolę nusileisiu.
Žiema artinasi, visus kelius ir laukus sniegas pridengs: mums paukščiukams sunku bus maisto rasti, turėsim badą kęsti. Taigi noriu parašyti visiems vaikams, kad trupinėlius rinktų ir mums paukščiukams barstytų.
Kregždelė buvo susilipdžius po pastoge lizdelį. Kartą išlėkė ji maisto pasiieškoti. - Kogi, kaimyne, įsikraustei į mano lizdą? - klausia kregždelė. Tuoj atlėkė kelios kregždelės ir visos drauge bandė žvirblį išvaryt. Sulėkė kregždelių visas pulkas. Paskraidė, pasikalbėjo ir nulėkė prie kūdros. - Palaukit, paleiskit! - sušuko. - Išvijom, išvijom! - Tuoj, tuoj pasieksiu lizdelį ir išsiimsiu paukščiukus! Jau siekė ranka lizdelio, kur cypė išsigandę paukšteliai, tik triokšt!
- Žinoma mane, - sako arklys. - Aš jam plūgą ir akėčias traukiu, malkų iš miško parvelku, jį patį į miestą vėžinu. - Ne, šeimininkas mane labiau myli! - Ne, mane!
Naminiai gyvūnai vaikams lietuviškai su garsais
tags: #pauksteliu #laiskas #vaikuciams
