Menu Close

Naujienos

Sveikatos priežiūra naudojantis kompiuteriu: rekomendacijos vaikams ir suaugusiems

Daug sveikatos sutrikimų, susijusių su kompiuteriais, kyla ne dėl kompiuterio „kenksmingumo“, o dėl pagrindinių darbo kompiuteriu taisyklių nežinojimo ir neteisingo darbo vietos įrengimo.

Norint išvengti sveikatos sutrikimų būtina: teisingai organizuoti darbą kompiuteriu, nuolatos stebėti savo laikyseną, taip pat reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus.

Ergonomika ir darbo vietos įrengimas

Netinkamas darbui reikalingų priemonių, tai yra kompiuterio monitoriaus, pelės, klaviatūros, išdėstymas gali išprovokuoti nugaros, kaklo ar pečių skausmą. Naudojimasis telefonu tuo pačiu metu, kai dirbate kompiuteriu, gali dar labiau pabloginti situaciją ir prisidėti prie to, kad pasireikš nugaros, kaklo ar pečių skausmai.

Pelė ir klaviatūra turi būti viename aukštyje, o pelė kuo arčiau klaviatūros. Monitorius statomas 60-80 cm atstumu (per ištiestos rankos ilgį), bet ne arčiau nei 40 cm nuo kūno. Taip pat būtina pasirūpinti tuo, kas monitoriaus viduje. Ekrane matomi simboliai turi būti ne pernelyg smulkūs, gerai matomi ir įskaitomi. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu kambario, kuriame su kompiuteriu žaidžia vaikas, apšvietimu: reikia užtikrinti, kad ekrane neatsirastų atspindžių. Tam tereikia pakreipti monitorių truputį žemyn, kad virš jo esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Monitorius „gadina“ ir laiku nuo jų nenuvalytos dulkės. Ir svarbiausia - dirbti, o ypač vaikui, galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais, jokių mirgančių ekranų!

Ergonomiška darbo vieta prie kompiuterio

Tinkama kūno padėtis ir pertraukos

Atsiminkite, kad reikia keisti kūno pozą. Jei viena, o juo labiau netaisyklinga, poza praleidžiama kelios, o kartais keliolika valandų, natūralu, kad visi sąnariai, stuburas, kaklo raumenys ir apskritai visas kūnas „susirakina“, ir atrakinti jį gali būti labai nelengva. Patarkite vaikui kiek įmanoma dažnai keisti sėdėjimo pozą. Jei vaikas kompiuteriu nuolat žaidžia ant jam nepritaikytos kėdės ar prie jam nepritaikyto stalo, - laikysenos ir stuburo problemos garantuotos. Rūpestingi tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas sėdi taisyklingai, jei ne - laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Vaiko kėdė turėtų turėti juosmens išlinkimą ir atramą rankoms. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos arba pernelyg nuleistos.

Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10-15 minučių pertrauką. Vaikai nejaučia, kada pavargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tai - tėvų rūpestis. Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, vaikas jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu tinkamai sėdėti ir daryti pertraukėles, jų metu atlikti fizinius pratimus.

Dirbant namuose kompiuteriu darbą reikia baigti ne vėliau kaip likus valandai iki miego ir gerai išvėdinti patalpą. Pertraukų metu taip pat patariama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.

Rekomendacijos vaikams

Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15-30 minučių. Laikas, praleistas prie ekrano, gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. 9-12 metų vaikams per dieną patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką.

Tėvai turi griežtai nustatyti laiką, kiek vaikas gali be pertraukos naudotis kompiuteriu. Svarbu kartu su vaiku aptarti ir nustatyti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, ir vietą (pvz. nesinaudoti valgant, svečiuose, mokykloje, išvykų metu ir kt.).

Mokslininkai vadina laiką, kurį vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kito prietaiso su ekranu, ekrano laiku (angl. screen time). Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkų iš Tohoku universiteto tyrimo duomenimis, žiūrint televizorių suaktyvinama tik sąlyginai nedidelė, už regą, sensorimotorinę sistemą, lytinį susijaudinimą, agresiją ir kt. atsakinga smegenų dalis. O smegenų dalys, ypač atsakingos už kalbą, atmintį, emocijas ir jų valdymą, gebėjimą susikaupti „kenčia“, jų tobulėjimas lėtėja. Pastaruoju metu imama kalbėti ir apie ekranų autizmą. Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Maždaug 3-4-erių metų ir vyresni vaikai jau gali suvokti, kas yra rodoma ekrane. Kintantys vaizdai ir garsai jiems nebėra tiesiog atskirų smegenų centrų stimuliacija. Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius.

Svarbu balansas: papildomai sportas arba teatras. Kitiems vaikams gali būti pasiūlyta įvairios papildomos veiklos: piešti, susitikti su draugais, suorganizuoti futbolo rungtynes ar užsirašyti į krepšinio komandą. Vaikams visuomet reikia alternatyvių galimybių: sporto, pomėgių, veiklos su šeima arba žaidimų su draugais. Nuobodulys neturėtu tapti komunikacijos priemonių naudojimo priežastimi.

Laiko limitas prie kompiuterio vaikams

Pratimai akims ir kūnui

Kompiuteriais besinaudojantys asmenys sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti - taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Pirmiausia išmokykite vaiką dirbant kompiuteriu kuo dažniau mirksėti, taip jis drėkins nuo ilgo įtempto žiūrėjimo džiūstančias akis.

Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.

Pratimai akims:

  1. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai.
  2. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.
  3. Sukant žvilgsnį ratu sukti akis 4-5 kartus iš kairės pusės į dešinę ir 4-5 kartus - iš dešinės į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.

Pratimai kūnui:

  1. Atsisėsti ant kėdės - nugarą laikyti tiesiai, į atkaltę nesiremti, kojas tvirtai atremti į grindis. Pakelti rankas. Kaire ranka paimti už dešinės rankos riešo ir lėtai palenkti rankas į šoną.
  2. Atsisėsti ant kėdės krašto ir sudėti rankas už nugaros, ant liemens.
  3. Atsisėsti ant kėdės ir apėmus rankomis pakelti aukštyn vieną kelį, po to - kitą.
  4. Atsisėsti, ištiesti nugarą ir pasukti liemenį į vieną pusę. Suskaičiuoti iki 5 ir pasukti į kitą pusę. Suskaičiuoti iki 5.
  5. Atsisėsti, ištiesti kojas horizontaliai ir sukryžiuoti.
  6. Atsisėsti ant kėdės krašto ir pražergti kojas. Pasilenkti kiek galima žemyn.
  7. Atsistoti truputį toliau už kėdės ir pasilenkti, ištiestomis rankomis laikantis už kėdės atkaltės. Žiūrėti žemyn.

Kiekvieną pratimą pakartoti po 4-5 kartus. Kiekvienas raumenų įtempimo pratimas turi būti atliekamas keletą sekundžių. Atsipalaidavimui pakanka pratimus pakartoti 5-10 kartų.

Kiti pratimai:

  1. Pečius pakelti, nuleisti. Kartoti 6-8 kartus. Atpalaiduoti pečių juostos raumenis.
  2. Padėti plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumti alkūnes į priekį ir žemyn lenkti galvą. Po to stumti alkūnes atgal, kelti galvą ir išsiriesti. Tempas lėtas.
  3. Dešinę ranką tiesti į priekį, kairę - į viršų. Keisti rankų padėtį. Pratimą baigti, nuleisti rankas ir pakratyti plaštakas. Kartoti 4-6 kartus.
  4. Laisvai pakelti rankas į šalis, lengvai išriesti nugarą, „numesti“ rankas, po to jas pakelti ir sukryžiuoti ant krūtinės.

Priklausomybė nuo kompiuterio

Jei valandų valandas praleidžiate prie kompiuterio to nejausdami, o nesant prie jo apima diskomfortas, vertėtų susimąstyti, ar tai nėra pirmieji priklausomybės nuo kompiuterio ženklai. Priklausomybė nuo kompiuterio gali tapti klastinga liga, kai įsitraukimas į virtualų pasaulį tampa neatskiriama gyvenimo dalimi.

Psichologų nuomone, labai didelį susižavėjimą internetu ir kompiuteriu galima vadinti priklausomybe. Jai, kaip ir kitoms priklausomybėms, būdingi tokie patys simptomai - vaikas, ilgesnį laiką neprisėdęs prie kompiuterio ar neprisijungęs prie interneto, pradeda jausti nerimą, nežino, kur dėtis, tampa piktas, neramus, irzlus. Virtualūs draugai, pažintys jam atrodo daug svarbesni nei realybė. Reikia pastebėti, jog vaikas supranta, kad elgiasi netinkamai, kad taip nereikėtų daryti, tačiau neturi pakankamai jėgų elgtis kitaip. Priklausomybės požymiai yra labai įvairūs ir apima keletą sričių. Pirmiausia - psichinės būsenos pasikeitimai. Dažniausiai tėvai skundžiasi, kad vaikas pasidarė nesukalbamas, išsiblaškęs, dirglus. Per daug nesigilindami į problemos esmę, jie pradžioje visus šiuos simptomus klaidingai priskiria paauglystei.

Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis). Nepražiopsokite! Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.

Geriausia ką tėvai gali padaryti, kad sumažintų vaiko laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, tai skirti pakankamai dėmesio savo atžalai. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Svarbu padėti vaikui rasti jam įdomią popamokinę veiklą: įvairius būrelius, sporto treniruotes ar kitokius užsiėmimus, kurių metu vaikas ne tik įgytų naujų gebėjimų, praktinių įgūdžių, būtų fiziškai aktyvus, bet ir rastų draugų, turinčių panašių interesų.

Kontroliuokite savo pačių įpročius. Visur skubančių suaugusių žmonių gyvenime taip pat labai daug vietos užima technologijos. Svarbu rodyti tinkamą asmeninį pavyzdį: kalbant su vaiku ar valgant neskaityti naujienų internete, netikrinti elektroninio pašto, nesinaudoti telefonu, nežiūrėti televizoriaus. Ypač naudinga atprasti nuo “televizoriaus fono” namuose t.y. nuolat įjungto televizoriaus.

Simboliai rodantys priklausomybę nuo kompiuterio

tags: #kudikis #paliktas #prie #kompiuterio