Dilgėlinė (lot. urticaria) yra viena dažniausių odos ligų, paveikianti apie 20% žmonijos bent vienu gyvenimo laikotarpiu. Ši būklė pasireiškia įvairaus dydžio ir formos niežtinčiu bėrimu pūslėmis ir/arba angioedema. Simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki daugelio metų. Nors dilgėlinė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, paburkimai gerklėje ar kvėpavimą sunkina simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Dilgėlinę gali sukelti įvairios medžiagos ar situacijos. Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra: dilgėlinės paburkimai, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno srityje, keisti formą, judėti, išnykti ir vėl pasirodyti; raudonos arba odos spalvos paburkimai su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.
Dilgėlinė gali būti dviejų tipų: trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Lėtinė dilgėlinė atsiranda kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas.
Dilgėlinės priežastys
Dilgėlinės priežastys gali būti pačios įvairiausios. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra:
- Kai kurie maisto produktai (ypač žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai).
- Vaistai, tokie kaip antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas ir ibuprofenas.
- Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai.
- Fiziniai dirgikliai, pavyzdžiui, slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė.
- Lateksas.
- Kraujo perpylimas.
- Bakterinės infekcijos, įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas.
- Virusinės infekcijos, įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą.
- Gyvūnų pleiskanos.
- Žiedadulkės.
- Kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė.
- Organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai.
Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė, pasireiškianti ilgiau nei 6 savaites, turi būti įvertinta gydytojo alergologo. Gydytojas kartu su jumis aptars šeimos ligos istoriją, galimas medžiagas, su kuriomis susiduriate namuose ar darbe, sąlytį su naminiais ar kitais gyvūnais, bei tai, kokius vaistus nesenai pradėjote vartoti. Jeigu netyčia vedate mitybos dienoraštį, būtinai parodykite jį savo alergologui.
Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios.
Angioneurozinė edema
Angioneurozinė edema - tai poodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami ir maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme. Simptomai, susiję su angioneurozinė edema, apima akių srities ar burnos patinimus, taip pat rankų, kojų ar gerklės patinimus.
Kaip gydyti dilgėlinę?
Jei kyla įtarimas, jog simptomus sukelia alergija konkrečiam maistui, o jūs alergijos tyrimų dar nebūsite daręsi, specialistas gali paprašyti pasidaryti odos dūrio mėginį ar kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę. Jei įtarimai pasitvirtina, gydytojas patars vengti to maisto ar produktų, į kurių sudėtį jis įeina. Retais atvejais įtardamas, jog simptomus sukelia alergija maistui, gydytojas alergologas gali rekomenduoti pasidaryti provokacinį maisto testą, kurio metu duodamas tam tikras kiekis įtariamo maisto bei stebima reakcija jo suvalgius.
Jei dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, bet įtariate alergiją maistui, rekomenduojama atlikti molekulinius alergijos tyrimus bei stebėti, ką valgote. Tai padės išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp to, ką valgote, ir pasireiškiančių dilgėlinės simptomų. Tikėtina, kad tuomet dilgėlinės bėrimas sumažės ar net visiškai išnyks. Toks kraujo tyrimas alergijai nustatyti atliekamas pasirinkus tam tikras programas.
Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi.
Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių.
Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų. Taigi, galimi ir tokie būdai, kaip gydyti dilgėlinę:
- Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
- Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
- Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
- Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
Tinkamas laikas gydyti alergiją. Docentė A. Blažienė
Dilgėlinė nėštumo metu
Nėštumo metu moters oda patiria nemažai pokyčių, kurie gali sukelti diskomfortą. Niežėjimas nėštumo metu yra gana dažnas ir dažniausiai nepavojingas, tačiau gali būti ir rimtesnių priežasčių. Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP) yra būklė, kai smulkiais, rausvais mazgeliais beria pilvą, kartais bėrimas išplinta ant šlaunų, sėdmenų, rankų. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau paprastai jis pasireiškia nėštumo pabaigoje.
Kitos nėštumo metu pasitaikančios odos problemos gali būti susijusios su odos tempimusi, jautrumu, skysčių trūkumu. Šiais atvejais niežulį galima sumažinti paprastomis priemonėmis: maudynės šiltoje vonioje, odos drėkinimas, tinkamos higienos ir kosmetikos priemonės, tinkama apranga ir patalynė, pakankamas vandens kiekis.
Jei niežulio priežastys yra „nerimtos“, t. y. susijusios su odos tempimusi, jautrumu ar skysčių trūkumu, rekomenduojama pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, galbūt apsilankyti pas dermatologą arba kosmetologą, padėsiantį išsirinkti tinkamiausias higienos, odos priežiūros priemones.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) yra kepenų veiklos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia antroje nėštumo pusėje. Ši būklė išnyksta po gimdymo, tačiau gali būti pavojinga vaisiui, todėl ją būtina atpažinti ir stebėti. Pagrindinis INC simptomas yra niežulys, kuris paprastai prasideda delnuose ar pėdose bei stiprėja naktį. Svarbu paminėti ir tai, kad šiam simptomams atsiradus, bėrimas nepasireiškia. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes.
Jeigu nėštumo metu jaučiate niežulį, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei niežulys yra stiprus ir trukdo miegoti, prasideda delnuose ir pėdose, atsiranda bėrimas, pagelsta oda ar akys, jaučiate nuovargį, pykinimą, apetito stoką. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir nustatys niežulio priežasčius bei paskirs tinkamą gydymą.
tags: #nesciuju #niezuline #ir #ploksteline #dilgeline
