Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga, kurią dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos, tokios kaip streptokoko bakterijos. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų, ypač dažnai pasitaikanti vaikams ir paaugliams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Angina paprastai pasireiškia staiga ir stipriu gerklės skausmu, kuris ypač stiprėja rijimo metu, kartu gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, kaklo limfmazgių patinimas ir kiti nemalonūs simptomai. Šia liga žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu sergančiųjų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti anginą sukeliantiems virusams ir bakterijoms.
Angina, arba ūminis tonzilitas, yra bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Tai dažna liga, kuria bent kartą gyvenime serga trečdalis visų 5-9 metų amžiaus vaikų. Jaunesni (iki 3 metų amžiaus) vaikai ir suaugusieji tonzilitu serga gerokai rečiau. Prieš pradedant kalbėti apie tai, kas sukelia anginą, pirmiausia verta aptarti, kokį vaidmenį žmogaus organizme atlieka gomurio migdolai, arba kitaip tonzilės. Šie organai yra svarbi (ypač vaikystėje) imuninės sistemos dalis ir veikia tarsi savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus.
Tačiau kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą ir sukelia jų uždegimą - tonzilitą. Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu. Dažniausiai bakterinį tonzilitą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, rečiau - stafilokokai, pneumokokai. Streptococcus pyogenes sukeltas tonzilitas sudaro apie 10 proc. visų tonzilito atvejų.
Nors angina pati savaime nėra užkrečiama, daugelis ją sukeliančių infekcijų, tokios kaip peršalimas ar gripas, yra užkrečiamos. Angina užkrečiama, todėl svarbu dažnai plauti rankas, vengti ilgo kontakto su tonzilitu sergančiais asmenimis iki 24 val. Taip pat reikėtų nepamiršti nuolat rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą.
Anginos rūšys
Angina arba tonzilitas gali būti suskirstyta į dvi pagrindines rūšis, kurios skiriasi savo sukėlėjais, simptomais ir gydymo būdais.
Bakterinė angina
Pastaroji dar vadinama pūlinga angina. Dažniausiai sukeliama Streptococcus pyogenes (A grupės streptokoko) bakterijos. Ši rūšis pasižymi stipriais simptomais, tokiais kaip intensyvus gerklės skausmas, aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), patinę ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių. Pūliuojanti angina dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų. Pūlinės anginos gydymas taip pat gali būti ir simptominis, naudojant specialius preparatus gerklei, tokius kaip purškalai, pastilės ir kt.
Folikuline, kai dėl bakterijų pažeistų gilesnių tonzilių audinių atsiranda pūlių. Folikulinė anginos forma yra sunkesnė, galimas karščiavimas iki 39 laipsnių, kamuoja stiprus gerklės skausmas. Tonzilės būna paburkusios, gali būti padengtos balkšvais taškeliais. Lakūnine, kai pūliai padengia visą tonzilės paviršių. Lakūninės anginos simptomai panašūs į folikulinės. Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5-7 dienas, o lakūninė - per 10 dienų.
Virusinė angina
Virusų sukelta angina yra dažniau pasitaikanti nei bakterinė. Ją gali sukelti įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, koronavirusus, rinovirusus ir kt. Virusinės anginos simptomai dažnai yra lengvesni ir pasireiškia panašiais į peršalimą simptomais, tokiais kaip sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas ir gerklės skausmas. Kadangi virusinė angina yra sukelta virusų, antibiotikai jos gydymui nenaudojami, gydymas apsiriboja simptomų palengvinimui skirtais vaistais, tokiais kaip purškalai, pastilės, skalikliai ir kt.
Užsikrėtus virusiniu ūminiu tonzilitu, pasireiškia katarinė forma, kai uždegimas kyla tik tonzilių paviršiuje. Ligos pradžioje ima perštėti gerklę, atsiranda skausmas ryjant, vargina bendras silpnumas, galvos skausmas, gali matytis pūlinukai. Ši anginos forma yra lengviausia, jos gydymas trunka 3-5 dienas. Jei per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.
Anginos simptomai
Pagrindiniai anginos (ūminio tonzilo) požymiai apima patinusias tonziles, gerklės skausmą, rijimo sunkumus bei jautrius limfmazgius kakle. Pagrindiniai anginos (ūminio tonzilito) simptomai yra uždegiminės ir patinusios tonzilės, dėl kurių, ypatingai sunkiais atvejais, gali būti sunku kvėpuoti per burną.
- Stiprus gerklės skausmas. Anginos gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia staiga. Skausmas ypač ryškus rijimo metu, o kartais jis gali būti toks intensyvus, kad pacientui sunku valgyti, gerti skysčius ar net kalbėti.
- Aukšta temperatūra. Karščiavimas (virš 38°C) yra dažnas bakterinės anginos požymis. Virusinė angina taip pat gali sukelti karščiavimą, tačiau jis paprastai būna žemesnis.
- Patinę ir skausmingi limfmazgiai. Kakle esantys limfmazgiai gali patinti ir tapti skausmingi, ypač jei infekcija yra bakterinė. Tai ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.
- Baltos ar gelsvos apnašos ant tonzilių. Bakterinė angina gali pasireikšti baltomis ar gelsvomis apnašomis ant tonzilių paviršiaus. Tai gali būti vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių bakterinę anginą nuo virusinės.
- Bendras nuovargis ir silpnumas. Sergant angina, dažnai juntamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais - galvos skausmas ar raumenų skausmai.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie anginos simptomai, tokie kaip karščiavimas ar baltos apnašos ant tonzilių, gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikta tinkama diagnozė.
Anginos priežastys
Anginą gali sukelti įvairūs veiksniai, dažniausiai virusai arba bakterijos. Susilpnėjusi imuninė sistema taip pat didina riziką susirgti.
- Virusai. Daugelis anginos atvejų yra sukeliami virusų, tokių kaip rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai, koronavirusai ir kt. Virusinė angina yra dažnesnė nei bakterinė ir gali pasireikšti su kitais peršalimo simptomais, tokiais kaip kosulys ir sloga.
- Bakterijos. Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) yra pagrindinis bakterinės anginos sukėlėjas. Ši bakterija yra labai užkrečiama ir gali plisti oro lašeliniu būdu (kosint ar čiaudint), taip pat per kontaktą su užsikrėtusiais paviršiais ar daiktais. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais.
- Susilpnėjusi imuninė sistema. Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų, streso, netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo, yra labiau pažeidžiami infekcijų, įskaitant anginą.
- Peršalimas ir aplinkos veiksniai. Šaltas oras, peršalimas ir sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, padaryti ją labiau pažeidžiamą virusams ir bakterijoms.
- Kontaktas su sergančiais žmonėmis. Angina lengvai plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Būtent todėl vaikai ir paaugliai angina serga dažniau, nes jie daug laiko praleidžia uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose, kur infekcijos plinta lengviau. Taigi, norint išvengti anginos, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, stiprinti imunitetą ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Angina gali būti itin skausminga ir diskomfortą kelianti būklė, tačiau daugeliu atvejų ji praeina per kelias dienas, ypač jei ji yra virusinė ir gydoma tinkamai. Tačiau kreipkitės į gydytoją jei:
- Kyla aukšta kūno temperatūra (daugiau nei 38,5°C), kuri trunka ilgiau nei dvi dienas ir nesumažėja vartojant vaistus nuo temperatūros.
- Kankina intensyvus gerklės skausmas, dėl kurio sunku nuryti maistą, gerti skysčius, kalbėti ar net kvėpuoti.
- Pastebėjote, kad kaklo limfmazgiai patinę ir skausmingi.
- Pastebėjote baltas arba gelsvas apnašas ant tonzilių.
- Atsirado bėrimas ar sąnarių skausmai. Tai gali būti streptokokinės infekcijos ar komplikacijų požymiai.
- Gerklės skausmas trunka ilgai (ilgiau nei savaitę), ir nepraeina net vartojant vaistus nuo gerklės skausmo.
Jei tampa itin skausminga ryti seiles, sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Išvardinti požymiai gali reikšti, kad gomurio migdoluose esanti infekcija išplito į greta esančias sritis.
Gydymo būdai
Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo: ar tai yra bakterinė, ar virusinė infekcija. Tačiau svarbiausia yra laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų ir nebandyti savarankiškai vartoti antibiotikų ar kitų vaistų be specialisto konsultacijos.
Bakterinės anginos gydymas
Jei gydytojas nustato, kad anginą sukėlė bakterija, dažniausiai skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas ar amoksicilinas. Antibiotikai ne tik sumažina simptomus, bet ir padeda išvengti komplikacijų. Tačiau labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai pradeda silpnėti anksčiau, kad infekcija būtų pilnai pašalinta. Sunkesniais ligos atvejais gali būti skirti antibiotikai arba, rečiau, tonzilektomija. Jei pacientas serga angina ar streptokoku 5-7 kartus per metus, tonzilektomija gali padėti išvengti tolimesnių susirgimų.
Be antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną. Na ir žinoma, padėti gali nemalonius simptomus malšinantys vaistai, pavyzdžiui, purškalai ar pastilės nuo gerklės skausmo. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir ilsėtis.
Virusinės anginos gydymas
Kadangi virusinė angina negali būti gydoma antibiotikais, visas dėmesys skiriamas simptomų mažinimui. Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus nuo skausmo bei uždegimo, skalauti gerklę sūriu vandeniu arba naudoti specialius gerklės purškalus bei pastiles. Taip pat svarbu gerti šiltus skysčius ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija.
Lengvas ligos atvejis, ypač jei jį sukelia virusas, pavyzdžiui, peršalimas, dažniausiai nereikalauja medikamentinio gydymo. Gausus šiltų skysčių vartojimas: Vartokite šiltus skysčius, tokius kaip ramunėlių, medetkų, šalavijų ar kitos uždegimą mažinančios arbatos. Tai ne tik padeda išlaikyti gerklės drėgmę, bet ir mažina nemalonų jausmą. Skausmo ir karščiavimo malšinimas vaistais: Skausmo ir karščiavimo malšinimui galima naudoti nereceptinius vaistus.
Naudingos gali būti ir namų priemonės. Pavyzdžiui, medus, arbatos su citrina ar šiltas sultinys gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir sudrėkinti gerklę.
Gerklės skausmas, angina, kas tai yra..?
Namų gydymo priemonės ir simptomų malšinimas
Jeigu angina yra lengvos formos ar sukelta virusų, ją galima gydyti ir namuose, naudojant natūralius metodus, kurie padės sumažinti simptomus ir palengvinti savijautą. Tačiau jei pasireiškia sunkesni simptomai, verčiau kreipkitės į gydytoją, nes savarankiškas gydymasis namuose gali būti neefektyvus.
- Pakankamai ilsėkitės ir stiprinkite imunitetą. Visų pirma, svarbiausia leisti kūnui atsistatyti. Miegas ir poilsis padeda organizmui kovoti su infekcija. Tad rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis bent keletą dienų, kad organizmas galėtų lengviau kovoti su liga ir atgauti energiją.
- Gerkite daug skysčių. Būtina gerti daug šiltų skysčių - tai padeda išlaikyti gerklę drėgną ir sumažina skausmą. Šilti skysčiai, tokie kaip žolelių arbatos (ramunėlių, šalavijų), šilti sultiniai ar net paprastas vanduo, padeda atsigauti ir prisideda prie greitesnio organizmo atsistatymo. Šiltų skysčių vartojimas taip pat mažina karščiavimą ir sumažina uždegimą.
- Skalaukite gerklę. Skalavimas yra paprasta ir veiksminga priemonė, norint palengvinti gerklės skausmą ir sumažinti uždegimą. Skalavimams galima naudoti druskos ar sodos tirpalą. Į stiklinę šilto vandens įdėkite arbatinį šaukštelį druskos ar sodos. Toks tirpalas padės sumažinti patinimą ir gali palengvinti gerklės skausmą. Taip pat galite skalauti ramunėlių ar šalavijų arbatos nuovirais. Šios žolelės turi raminamąjį ir antiseptinį poveikį, padedančios kovoti su uždegimu ir mažinant gerklės skausmą.
- Naudokite kompresus. Kompresai, ypač šilti, gali padėti nuraminti uždegimą ir sumažinti gerklės skausmą. Šiltas rankšluostis, uždėtas ant gerklės, gerai atpalaiduoja raumenis ir sumažina diskomfortą.
- Nepamirškite medaus ir citrinos. Medus yra natūralus antiseptikas, kuris ramina gerklę ir mažina uždegimą. Tad sumaišius medų su šilta arbata, jis gali palengvinti nemalonius simptomus. Citrina taip pat turi antiseptinių savybių ir padeda kovoti su infekcijomis, o be to, stiprina imunitetą.
Nors tonzilektomija gali sumažinti streptokoko sukeltos anginos riziką, susirgti streptokoku bei kitomis gerklės infekcijomis įmanoma net ir pašalinus tonziles. Po anginos operacijos pacientai paprastai išleidžiami namo tą pačią dieną, tačiau visiškam pasveikimui dažniausiai reikia nuo 1 iki 2 savaičių. Gijimo procesas gali būti itin nemalonus dėl stipraus gerklės skausmo, kuris gali trukdyti normaliai kalbėti ir netgi miegoti.
Kaip apsisaugoti nuo anginos?
Nors visiškai pašalinti rizikos susirgti angina neįmanoma, tačiau yra keletas veiksmingų būdų, kaip sumažinti susirgimo tikimybę. Angina yra užkrečiama, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir kitus nuo infekcijos plitimo.
- Gera higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią infekcijai. Taip pat svarbu vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną purvinomis rankomis, nes tai yra pagrindinės vietos, per kurias virusai ir bakterijos gali patekti į organizmą.
- Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Jei kažkas jūsų aplinkoje serga angina ar peršalimo ligomis, stenkitės išlaikyti atstumą, naudoti apsaugines kaukes ir nesidalinti asmeniniais daiktais, tokiais kaip indai, rankšluosčiai, šukos ir kt.
- Imuniteto stiprinimas. Subalansuota mityba, kuri apima pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitaminų C ir D, padeda stiprinti imuninę sistemą. Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, pakankamai miegoti ir vengti streso, nes šie veiksniai prisideda prie geros sveikatos palaikymo. Be to, papildomai galite vartoti papildus ir vitaminus imuniteto stiprinimui.
- Apsauga nuo peršalimo. Šaltuoju metų laiku svarbu tinkamai rengtis ir saugoti kaklą bei gerklę nuo šalčio. Be to, sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, tad svarbi ir tinkama oro drėgmė namuose bei gerti pakankamai skysčių.
Kaip ir po kiekvienos ligos, kurios metu buvo patiriamas karščiavimas, dehidratacija ar antibiotikų vartojimas, būtina skirti laiko atsigavimui ir kūno reabilitacijai. Svarbu palaipsniui ir atsargiai grįžti prie fizinio aktyvumo, vengiant per didelio krūvio, kuris gali prailginti atsigavimo laikotarpį.
tags: #nesciosios #gydymas #nuo #anginos
