Rugsėjis - ne tik mokslo ir žinių, bet ir onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sąmoningumo mėnuo, simboliškai žymimas auksiniu kaspinu. Kasmet Europoje diagnozuojama apie 35 tūkst. vaikų vėžio atvejų. Lietuvoje šie skaičiai taip pat reikšmingi: 2022 m. šalyje vėžys diagnozuotas 62 vaikams. Anot ekspertų, stebint vaikų onkologinių ligų paplitimą Lietuvoje, itin svarbų vaidmenį vaidina prevencinės priemonės, kurios gali užkirsti kelią ne tik jaunų, bet ir suaugusių žmonių susirgimui. Vaikų susirgimų prevencija sukoncentruota ankstyvai vėžio diagnostikai, greitam siuntimui į specializuotus centrus, imunizacijai nuo infekcijų, kurios gali didinti onkologinių ligų riziką, pavyzdžiui, skiepai nuo ŽPV.
Vėžys yra susijusių ligų grupė. Paprastai naujos ląstelės susidaro taip, kaip jums jų reikia, pakeičiant senas ląsteles, kurios miršta. Kartais šis procesas sugenda. Naujos ląstelės susidaro tada, kai jums jų nereikia, o senos ląstelės nemiršta tada, kai turėtų. Papildomos ląstelės gali sudaryti naviką. Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Gerybiniai navikai nėra vėžys. Piktybiniai navikai yra vėžys, o vėžio ląstelės gali plisti į netoliese esančius audinius.
Vaikų amžiuje onkologinės ligos - retos, lyginant su suaugusiais jos sudaro tik 0,5 - 1 proc. visų piktybinių ligų. Pagal kilmę, sandarą ir savybes, onkologinės ligos grupuojamos į kraujo, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, inkstų, vyriškų ir moteriškų lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų ir kitus vėžius. Piktybinis auglys gali pažeisti bet kurį organą ar audinį, o jo augimo ir plitimo greitis priklausys nuo kiekvieno asmens individualios sveikatos istorijos ir santykio su išorės veiksniais.
Suaugusiems ir vaikams diagnozuojamos onkologinės ligos skiriasi tuo, kad vaikų ligai atsirasti išoriniai veiksniai turi labai mažai įtakos. Onkologinio proceso atsiradimą lemia organizme vykstančios genų mutacijos. Vaikai dažniausiai serga piktybinėmis kraujo ligomis - leukemija, taip pat dažnai diagnozuojami centrinės nervų sistemos navikai, limfinio audinio navikai (limfomos), kauliniai ir jungiamojo audinio navikai bei embrioniniai navikai (blastomos). Onkologinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pirmaisiais penkiais gyvenimo metais arba paauglystėje.
Dažniausi vaikų onkologiniai susirgimai šalyje - leukemija, smegenų ir centrinės nervų sistemos vėžys, limfoma, inkstų vėžys bei kitos vėžio formos.
Tarp vaikų iki 18 metų dažniausia onkologinė liga - kraujo vėžys (sudaro 35 proc. susirgimų šioje amžiaus grupėje). Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad tai viena geriausiai šiuo metu išgydomų ligų. Antra pagal dažnumą vaikų ligų - smegenų navikai, kuriuos išgydyti itin sunku. Taipogi apie 10 proc. susirgimų - limfomos.
Dažniausiai vaikų vėžinius susirgimus lemia genetinės mutacijos. Turi įvykti kelios mutacijos ar genetinės pažaidos giluminėje naviko ląstelės struktūroje tam, kad navikinė ląstelė atsirastų vaiko organizme, pradėtų vystytis ir sukeltų ligą. Tačiau dauguma vaikų onkologinių ligų atsiranda dėl atsitiktinių mutacijų - klaidų, kurios įvyksta ląstelėms dalijantis. Rečiau pasitaiko susirgimai, nulemti genetinių sindromų ar aplinkos veiksnių.
Simptomai ir diagnostika
Onkologinių ligų simptomai vaikams - labai nespecifiški, pavyzdžiui, vaikas skundžiasi apetito stoka, mažėjančiu svoriu, bloga savijauta, jį kankina prakaitavimas, dažnos infekcijos, irzlumas. Simptomai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, apčiuoptas darinys taip pat gali būti kitų, gerokai dažnesnių ligų simptomai. Vaikų onkologinės ligos diagnostika kelia didelius iššūkius vaikų specialistams. Vaikams nėra suaugusiųjų onkologijai svarbių atrankinių profilaktinių tyrimų, todėl tenka pasikliauti medikų ir tėvų budrumu, pasitaiko, kad vaikui onkologinė liga nustatoma atsitiktinai, atlikus tyrimus dėl kitų įtariamų ligų, išsakytų nusiskundimų.
„Kažkas“ gali būti: nepaaiškintas karščiavimas, padidėję limfmazgiai (kakle, kirkšnyse, pažastyse), kraujavimas (ir dantenų, nosies), blyškumas, svorio kritimas, padidėjusi pilvo apimtis, skausmas (paprastai skauda krūtinės ląstą, galvą, pilvą, kaulus), galvos svaigimas, netikėtas regos, klausos ar pusiausvyros sutrikimas, pageltusi oda, ant kūno iššokęs guzas, akivaizdus vaiko psichikos pasikeitimas (irzlumas, piktumas, vangumas), atsiradęs noras pagulinėti (jei to anksčiau nebuvo), neiš šio, nei iš to atsiradusios mėlynės ant kojų. Jei gydomi šie simptomai nepraeina, reikia kuo greičiau atlikti visus tyrimus.
Esant kraujo pokyčiams: hemoglobino trūkumui, eritrocitų sumažėjimui, limfocitozei - rekomenduočiau po poros savaičių pakartoti kraujo tyrimą. Pastebiu, kad daugelis tėvų atsakingai žiūri į vaikų sveikatą. Kraujo tyrimas nebėra prabanga. Tai pagrindinė priemonė ligos diagnostikai.
Kilus įtarimams dėl vėžio pirmiausia atliekami laboratoriniai tyrimai, gali būti skiriami rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, ultragarsas, endoskopija, magnetinio rezonanso tyrimas, biopsijos. Paprastai diagnozė nustatoma atlikus keletą tyrimų.
Gydymo metodai ir pažanga
Vaikams, kaip ir suaugusiems žmonėms, piktybinės ligos gydomos chirurginiu būdu šalinant naviką, sistemine terapija (chemoterapija, biologine terapija) ir spinduliniu gydymu. Radioterapija vaikams skiriama rečiau, apgalvojus visas vėlyvąsias komplikacijas. Didelę dalį vaikų onkologinių ligų gydymo sudaro simptominis palaikomasis gydymas.
Pagrindiniai gydymo būdai: Chemoterapija, Kraujodaros kamieninių ląstelių transplanacija, Chirurginis gydymas, Radioterapija, Imunoterapija.
Vaikų onkologinių ligų gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Tai leido stipriai pagerinti vaikų onkologinių ligų prognozę. Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad vaikų, sergančių kai kuriais piktybiniais navikais, išgyvenamumas per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo nuo 30-50 proc. iki 80-90 proc. Deja, kai kurių onkologinių ligų prognozės nepagerėjo, nepaisant onkologijos srities progreso. Pavyzdžiui, vaikų, sergančių smegenų kamieno navikais, išgyvenamumas tesiekia 12-18 mėnesių, kad ir koks modernus gydymas jiems būtų taikomas.
Daug naujovių įdiegta ir toliau diegiama vaikų onkologinių ligų diagnostikoje bei gydyme. Atsirado nauji diagnostikos metodai - didelės raiškos vaizdiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimas su audinių perfuzija, leidžiantis skirti naviką nuo kitos prigimties pakitimų (nekrozės po gydymo), branduolinės medicinos tyrimai - pozitronų emisijos tomografija, įvertinanti ne tik naviko išplitimą, bet ir jo metabolinį aktyvumą, diegiami nauji imunohisocheminiai biopsinės medžiagos žymenys, molekuliniai genetiniai naviko tyrimai, labai pagerinę vaikų navikų histologinę diagnozę. Džiaugiamės gama peilio pritaikymu vaikų galvos smegenų navikams gydyti. Šis metodas leidžia išvengti didelių galvos smegenų sričių apšvitos ir sumažina vėlyvųjų pospindulinių komplikacijų dažnį.
Tikimasi, kad ateityje centras turės galimybę onkologinėmis ligomis sergančius vaikus gydyti naudodamas pažangiausią imunoterapiją ir skirdamas genetiškai modifikuotus T limfocitus. Šis gydymo metodas taikomas tiems pacientams, kuriems atsinaujina leukemija.
Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus kolektyvas siekia sudaryti kuo patogesnes sąlygas vaikui sveikti ir leisti jam užsimiršti, kad jis ligoninėje. Patogios vienvietės palatos, vaikų žaidimų kambarys, slaugytojų dėmesys ir profesionalumas, aibė užsiėmimų vaikams leidžia mažiesiems pacientams pasijausti lyg namie. Vaikui, sergančiam onkologine liga, būtina ne tik medicininė, bet ir psichologinė bei socialinė pagalba. Sunkios grėsmingos gyvybei ligos diagnozė, atskirtis nuo draugų, sudėtingas ir ilgas gydymas paveikia onkologinių pacientų emocijas, o ilgai slaugant vaiką, šeima patiria ir finansinių nuostolių. Todėl vaikų onkologo darbas neįmanomas be psichologo, socialinio darbuotojo.
Vaikų vėžio tyrimų iššūkiai ir galimybės mažų ir vidutinių pajamų šalyse
Statistika ir tarptautinis bendradarbiavimas
Kasmet vaikams diagnozuojama apie 80 naujų onkologinės ligos atvejų, dažnai labai skirtingų. Mūsų centras bendradarbiavimą su Skandinavijos valstybėmis leukemija sergančių vaikų gydymo srityje pradėjo daugiau nei prieš 15 metų ir tai padėjo pasiekti proveržį. Šiandien toks bendradarbiavimas leidžia įgyvendinti gydymo vienovę ir užtikrinti, kad vaikas, sergantis vėžiu, Vilniuje bus gydomas taip pat kaip Stokholme, Kopenhagoje ar Osle. Visi vaikai, kuriems yra diagnozuota onkologinė liga, yra anonimiškai įtraukiami į bendrą Šiaurės šalių mokslinę duomenų bazę, kurioje vyksta nuolatinė duomenų pokyčių analizė.
Šiuo metu Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergančių vaikų išgyvenamumas siekia 80 proc. Kitais 20 proc. atvejų nesame pajėgūs padėti. Viena iš priežasčių - onkologinės ligos atsinaujinimas, išsivystantis antras navikas. Nors daugėja vėžiu vaikystėje sirgusių ir pasveikusių žmonių, iki šiol trūko specifinės jų stebėsenos, mat žinoma, kad buvusi onkologinė liga ar jos gydymo metodai gali ateityje lemti kitus susirgimus.
Labai svarbus vaikų, kuriems buvo skirtas onkologinės ligos gydymas, stebėjimas. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje vykdoma pacientų stebėsena dėl vėlyvųjų chemoterapijos ir radioterapijos komplikacijų. Atvykę šiai paslaugai, pacientai apžiūrimi reikalingų specialistų: vaikų endokrinologų, kardiologų, nefrologų ir kitų specialistų, atliekami reikalingi tyrimai, suteikiamos tolesnio stebėjimo ar gydymo rekomendacijos. Tai leidžia anksti nustatyti onkologinės ligos gydymo komplikacijas ir išvengti grėsmingų pasekmių.
Lietuvoje yra visos galimybės leukemijai gydyti. Persirgta liga neturi įtakos tolimesniam vaikų gyvenimui ir jo kokybei. Šiuo metu Lietuvoje iki 18 amžiaus pacientų pasveikimo statistika siekia net 95 proc.
Statistika Lietuvoje
| Rodiklis | Reikšmė |
| Naujų ūminės leukemijos atvejų per metus | 15-30 |
| Sergamumas (iš 100 000 vaikų) | 4-7 |
| Išgyvenamumas | 80% |
Nors Lietuva - maža šalis, kurioje ta pačia vėžio rūšimi sergančių mažųjų pacientų būna mažai, dirbti didžiulį biurokratinį darbą verta ir dėl vieno onkologine liga sergančio vaiko.
