Amžius nuo trejų iki penkerių metų yra itin svarbus vaiko vystymuisi, kuomet jis aktyviai mokosi, atranda pasaulį ir formuoja savo asmenybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai ugdyti 3-5 metų vaikus, kokias jų savybes svarbu lavinti ir kokie žaidimai yra naudingiausi šiuo laikotarpiu.
Didysis Lūžis: Socialinis Bendravimas Nuo Trejų Metų
Vaikai iki trejų metų dažniausiai nežaidžia vieni su kitais, neturi bendros veiklos. Vaikai iki 3 m. dažniausiai vieni su kitais nežaidžia, neturi bendros veiklos. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems yra tarsi žaislai. 1,5-2 m. vaikai prisibijo vieni kitų ir apskritai nepažįstamų žmonių. O štai apie trečiuosius gyvenimo metus vaikai pradeda vieni su kitais žaisti, ieškoti draugų.
Jie „atranda” grupinius žaidimus, kurie kelia daug džiaugsmo. Tad nuo trejų metų amžiaus yra geras metas vaiką leisti į darželį. Nelankantį darželio nuveskite pas pažįstamus, į smėlio dėžę, kad galėtų pabūti su bendraamžiais. Svarbu, kad mažylis pajaustų, ką reiškia dalytis žaislais, palaukti savo eilės. Jeigu matote, kad vaikas neduoda niekam pažaisti su savo žaisliuku, paskatinkite tai daryti, namuose su juo keiskitės daiktais. Šių įgūdžių reikia, kad vaikas išmoktų bendrauti su bendraamžiais, palauktų, patylėtų, kol kiti ką nors sako.
Socialinis vaiko laikotarpis paprastai prasideda apie trečiuosius jo gyvenimo metus - tai yra pagrindinė ir plačiausia šio amžiaus tarpsnio (3-5 metų) tema. Vaikas sąmoningai domisi kitais vaikais: ką jie sako, siūlo, tinkamai reaguoti į kito vaiko elgesį. Bendraudamas jau pastebi priežasties-pasekmės ryšius, suvokia dėsningumus, mokosi socialinio elgesio taisyklių. Tuo laikotarpiu iki galo pasireiškia vaiko motyvacija būti su kitais vaikais - jį sunku nulaikyti žaidimų aikštelėje, o dar sunkiau „iškrapštyti” iš jos.
Yra kelios priežasties, kodėl darželį rekomenduojama pradėti lankyti nuo 3 metų: pirma, apie tą laikotarpį imuninė sistema jau yra ganėtinai stipri, ir tolesniam jos vystymuisi jau reikia įvairesnės imuninių sistemų „puokštės” nei ji sukuriama namų aplinkoje. Mišrios grupės. Kuo socialinė aplinka grupėje įvairesnė, tuo geriau - vaikas „treniruojasi” kurdamas santykius su skirtingais vaikais ir taip mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, nepriklausomai nuo kito žmogaus amžiaus ir gebėjimų, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Mišriose grupėse vaikai veikia ne dėl konkurencinės aplinkos sukeltos antrinės motyvacijos (noras būti pranašesniu), o dėl vidinės motyvacijos (todėl, kad jiems patiems tai labai įdomu). Vaikai normaliai reaguoja, kad grupėje yra mažesnių, kuriuos galima globoti ir taip jaustis didesniu, bet yra ir vyresnių, kurie sugeba ir gali daugiau. Kai konkurencinė aplinka labai stipri, vaikai linkę įsitempti. Vienas (ekstravertiškesnis) tuomet tampa pernelyg orientuotas į išorinius rezultatus, formalią lyderystę, vertinimą (to rezultatas - besivystančios neurozės) ir kažkuriame etape tarsi „pameta” save, pradeda nebegirdėti savo vidinių motyvų (vystosi antrinė asmenybė).
Trejų metų amžius yra dažnai apibūdinamas kaip pereinamasis laikotarpis iš dvimečio į ikimokyklinuką, kuris geba išreikšti save žodžiais, geba įsilieti į socialinį gyvenimą, realizuoti savo idėjas, būti aktyvus dalyvis. Trejų metų vaikas sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį nei dvimetis, kupinas minčių ir sumanymų. Dažnai naudojasi visais pojūčiais, kad įgyvendintų savo idėjas, suprastų aplinki juos vykstantį gyvenimą. Tačiau pažintinė raida yra pradinio lygmens ir trimečiui rūšiuoti daiktus pavyksta tik pagal vieną požymį.
Trejų metų vaikai geba sutarti su suaugusiais ir kitais vaikais. Žaidžia po vieną arba su vienu ar keliais vaikais. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose. Netrukdo kitiems žaisti, dalinasi žaislais. Darželio grupėse pasitaiko vaikų neigiamų nedraugiškumo pasekmių: atstūmimo, agresyvumo, šiurkštaus elgesio. Kad ištrūkti iš netinkamo elgesio rato, vaikams reikia pedagogų pagalbos. Nuoširdūs pokalbiai, pavyzdžiai, motyvaciniai susitarimai tinkamai veikia vaikų socialinį elgesį. Labai gerai kai šiais klausimais būna šnekamasi ir šeimoje.
Vaikams idėjos ateina dažnai, jų kūrybinių impulsų dar neužgožė tik „funkcinis” mąstymas. Vaikai, kuriems tėvai neparodė, nesuteikė galimybių ieškoti alternatyvų, nesuteikė žinojimo, kad visada galima rasti skirtingų sprendimų, lengvai pasiduoda panikai ir sąstingiui.
Mokymasis bendradarbiauti siekiant tikslų. Bendraudamas su kitais vaikais, trimetis-keturmetis mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti, ko jis nori (žaislą ar žaisti jo norimą žaidimą), bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo. Empatiškumo lavinimas. Mokymasis spręsti konfliktus.
Natūraliai santykyje su kitais vaikais kyla daug emocijų, tarp jų ir pyktis dėl savo norų nepatenkinimo. Vaiko savivertės formavimasis. Mokymasis rasti alternatyvą, kuri kuria emocinio saugumo jausmo bazę jau suaugusio žmogaus gyvenime.
Stebėti situaciją ir leisti vaikui savarankiškai ją spręsti. Suaugusiojo įsikišimas reikalingas tik tuomet, kai situacija per sudėtinga vaiko jėgoms pagal jo amžiaus galimybes arba kai ji fiziškai kelia pavojų kitiems žmonėms ar aplinkai. Tėvų kišimasis į visas vaikiškas situacijas blokuoja jo valią, iniciatyvą. Jūsų tinkamas pavyzdys, kaip gražiai, humaniškai ir teisingai gali būti sprendžiamos sudėtingos situacijos ir yra tas pagrindas, ant kurio formuosis vaiko socialiniai įgūdžiai.
„Aš Pats!“ - Savarankiškumo Kelias
Kai kurie vaikai nuo 2 m., kiti - nuo trejų labai nori būti savarankiški ir jų žodyne atsiranda žodis „ pats”. Dažnai tėvai neįsiklauso į vaiko norą būti savarankiškam ir jį užgožia, taip atima galimybę įgauti naujų įgūdžių.
Šiuo metu vaikas gali keliolika kartų per dieną persirengti. Nereikia stebėtis, kad auga puošeiva, nes visi mes naujų dalykų mokomės juos kartodami, todėl ir vaikas tol rengiasi, kol pavyksta savarankiškai apsirengti ir nusirengti. Jeigu nenorite, kad vaikas vilktųsi išeiginiais drabužiais, sukelkite juos į viršutines lentynas, o apatinėse palikite kasdienių, kad galėtų lavinti įgūdžius.
Šiuo metu mažylis mokosi savarankiškai plautis rankas, tad nenustebkite, jeigu dažnai aptiksite vonioje sukiojantį čiaupą ir prisileidusį pilnas rankoves vandens. Vaikui, kuris bando pats plautis rankytes, tik šiek tiek padėkite, paaiškinkite, kaip veikia čiaupas, bet nedarykite šio darbo už jį. Taip pat tai metas, kai vaikas su didžiuliu entuziazmu pirmyn atgal trauko užtrauktuką ir bando įstatyti jį į vietą, kai bando pats apsiauti batukus, užsisegti sagutes. Kol kas ši veikla nepavyksta, tad galite jam padėti.
Ketverių metų pradžioje vaikas pradeda vartoti simbolius. Mergaitė gali susigalvoti, kad baltas popieriaus lapelis yra lėlės maistas, o berniukas, suvėręs figūrėles ant virvės, kad tai yra važiuojantis traukinys. Ir patys vaikai jau kuria žaidimo situacijas.
Keturmetis toliau lavina rengimosi įgūdžius. Ketverių-penkerių metų vaikas jau gali pats apsirengti ir nusirengti megztinį, nusiplauti rankas, šukuotis, valytis dantukus, mokosi segti diržą, varstyti raištelius (dar nesiriša, tik varsto į skylutes). Kad visa tai pavyktų, turi būti gerai išlavėjusi smulkioji motorika (ši turėtų būti išlavinta iki 4 m. amžiaus, jeigu vaikas turėjo galimybę žaisti su žaisliukais, kuriuos reikia įstatyti į skylutę, suverti, įkišti).
Dažnai keturmetis nori išmokti užsisegti sagą, bet iš pradžių jam reikalinga tėvų pagalba. Jeigu matote, kad vaikui nesiseka ši veikla, skirkite daugiau dėmesio jo smulkiajai motorikai: dėliokite smulkių detalių mozaikas, į skylutę kiškite degtukus, varstykite raištelius ir t. t. Susivarstyti batų raištelius sugeba maždaug 5,5 m. vaikas, o užsirišti juos gali apie septintuosius gyvenimo metus.
Pagal E. Eriksono asmenybės raidos teoriją, vaiko asmenybės vystymasis pereina tam tikrus raidos etapus. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas viską siekia daryti pats ir labai didžiuojasi savo naujaisiais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui savarankiškai atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda vaikui įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. Tai įvyksta dėl skirtingų priežasčių: labai didelės meilės arba nuolatinio skubėjimo (pavalgydinti, aprengti vaiką yra daug greičiau ir reikalauja mažiau kantrybės nei išlaukti, kol jis tai padarys pats). Tačiau labai svarbu žinoti, kad nekantrūs ar hiperrūpestingi tėvai vaikui daro „meškos paslaugą”.
Pagal E. Eriksoną, 3-6 metai - tai žaidimų metai. Vaikui žaidžiant, auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas gyvenimo užduotis, atsiranda smalsumo ir kūrybiškumo užuomazgų. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės. Todėl čia ir vėl labai svarbu, kad tėvai leistų pasireikšti vaiko valiai. Jei tėvai leidžia vaikui būti savarankiškam, smalsiam, kūrybingam, formuojasi iniciatyvumas, kuris ateityje sudaro galimybę mokėti siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
Iš „techninių” įgūdžių trimetis jau turi mokėti pats pavalgyti, apsirengti ir nusirengti, lipti laiptais aukštyn ir žemyn, savarankiškai tvarkytis tualeto reikalus, plautis rankas. Su sudėtingesnėmis užduotimis (pvz., apsimauti kombinezoną, užsirišti šaliką ir pan.) jam gali prireikti jūsų pagalbos. Nebijokite skirti vaiko amžiui ir galimybėms įveikiamų, bet ganėtinai savarankiškų užduočių: perduoti žinutę tėčiui, atnešti laikraščius iš pašto dėžutės (tai gali padaryti jau ir keturmetis), atnešti daiktą iš kito kambario, nuvalyti dulkes nuo vaikui pasiekiamų baldų paviršių, stalo peiliu supjaustyti obuolį.
Savarankiškumo lavinimas Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.
Žaidimų Pasaulis: Mokymosi ir Vystymosi Variklis
Svarbiausia trimečio veikla yra žaidimai. Žaisdamas jis mokosi, lavina atmintį, vaizduotę, smulkiąją ir bendrąją motoriką, kalbos įgūdžius. Žaidimai vysto intelektą ir asmenybę, todėl vaikas žaidžia daug. Trimetis „atranda” vaidmeninius žaidimus: maitina lėlės, žaidžia šeimą.
Todėl tikslinga nupirkti žaislinę virtuvytę, įrankių dėžę, kad galėtų vaizduoti dirbančius suaugusiuosius. Šiame amžiuje ima vystytis atsakomybės jausmas - vaikai rūpinaisi lėlėmis, meškučiais, juos migdo, užkloja, pamaitina. Nederėtų pagal lytį skirstyti vaiko žaislų, nes tie, kurie atrodo mergaitiški, iš tiesų tinka bei yra įdomūs ir berniukams. Jiems taip pat smagu užmigdyti lėlę, pasupti ją ar pavalgydinti. Žaisdami šeimą, berniukai mokosi ateityje būti rūpestingi tėčiai.
Trimečiai labai mėgsta mėgdžioti suaugusiuosius, todėl mergaitės pasidažo lūpas mamos lūpų dažais arba su jos aukštakulniais vaikštinėja po namus. Berniukai kartoja tėčio veiksmus. Dažniausia tėvų klaida yra ta, kad jie nuperka vaikams žaislų, bet kartu nežaidžia. Tėvų užduotis - pamokyti vaidmeninių žaidimų, padėti sugalvoti siužetą, nes vaikas vienas pats kol kas nesugeba susigalvoti vis naujų žaidimų.
Žaidimų nauda. Jei iki 2,5-3 metų vaikas paprastai žaidžia su savimi, aplinka, daiktais, tai nuo 3-3,5 metų jis pradeda žaisti su kitais vaikais. Žaidimai tampa įdomūs, vaidmeniniai, vaikai žaidžia įsijautę, negailėdami tam jėgų. Žaidžiama visą gyvenimą - nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausia žaidžia 3-6 metų vaikai (kaip daugiausia mokosi mokyklinio amžiaus vaikai, dirba jauni ir vidutinio amžiaus žmonės). Pirmiausia žaisti vaikui yra labai įdomu. Žaidimo metu kylantys sunkumai yra malonūs, juk juos vaikas įveikia, todėl žaidimas nepabosta. Tačiau kartu tai nekelianti įtampos ugdymo priemonė.
Iki 3 metų vaiko žaidimai dažniausiai yra sutelkti į pasaulio pažinimą, atradimą per pojūčius (todėl jiems įdomu žaisti su sagomis, kaštonais, pilstyti vandenį, nardyti muilo putose, žarstyti smėlį, miltus). Apie trečiuosius metus vaikas jau pradeda žaisti vaizduotės-vaidmeninius žaidimus. Tai sutampa su jo besivystančiu priešoperaciniu intelektu bei abstraktaus mąstymo užuomazgomis. Vaikas jau gali įsivaizduoti save skirtinguose vaidmenyse: lyg būtų mama, tėtis, vairuotojas, gydytojas. Geba apsimesti katyte, šuniuku ar zuikučiu. Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus su daiktais, bet ir tariamus. Atkuria ne tik čia pat patirtus, bet ir anksčiau matytus, išgyventus įspūdžius. Tai - naujas etapas, juk žaidžiant drauge labai prasiplečia žaidimo galimybės.
Mąstymo, kalbos ir vaizduotės lavinimas. Žaisdamas vaidmeninius žaidimus 4-5 metų vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais vaikais. Tai labai lavina jo kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu tai lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus (žaidime vaikui medžio gabaliukas gali tapti viskuo, jis gali atrasti šimtus jo panaudojimo būdų) lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Visi šie trys pažinimo procesai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Siekiant lavinti vaiko mąstymą ir vaizduotę, labai rekomenduojama neperkrauti vaikų žaidimo erdvės žaislais. Geriausi - įvairios gamtos medžiagos, neišbaigti žaislai.
Motorikos ir pojūčių vystymas. Šių dienų vaikai, natūraliai judantys mažai, turi silpnai išvystytą motoriką. Dėl šios priežasties mamos vis dažniau kreipiasi į logopedus dėl vaiko kalbos sutrikimų - šie du dalykai glaudžiai susiję tarpusavyje. Motorikos, o ypač smulkiosios, išsivystymas įtakoja ir vaiko rankytės koordinaciją, akies-rankos ryšį, o tai svarbu išvystyti ruošiantis mokyklai ir rašymui. Todėl labai svarbu, kad vaiko žaidimo erdvėje būtų kuo daugiau natūralių, neišbaigtų smulkių ir įvairių detalių (stiklo rutuliukų, karoliukų vėrimui, medžio pagaliukų su skylutėmis jų jungimui viena su kita, medžiagos skiaučių, juostelių rišimui). Kuo daugiau vaikas turės ką su tomis medžiagomis veikti (rišti, atmazgyti, verti, tvirtinti ir pan.), tuo labiau lavės jo motorika (per tai - ir kalba).
Ką man veikti? Kai vaikas klausia „ką man veikti?“, nebūtina jo iškart užversti pasiūlymais. Nuobodulys yra didžiulis kūrybos stimulas. Labai dažnai po vaiko klausimu suaugusiajam „ką veikti?“ slypi prašymas - „veikiame ką nors kartu, drauge!“. Todėl vaikui visuomet galima pasiūlyti prisijungti prie Jūsų veiklos: kepti sausainius, lupti ir smulkinti daržoves, net valyti dulkes. Vaikui tai labai įdomūs žaidimai, jei „žaidžiami“ kartu su Jumis - pačiu įdomiausiu ir geriausiu žmogumi pasaulyje!
Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis. Mažylių pojūčiams lavinti - sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga. Vaikų stambiajai motorikai gerinti - mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkančios vaikams nuo 1 metų. Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai.
Spalvos, Formos ir Skaičiai: Intelektualus Vystymasis
Trečiųjų metų pabaigoje vaikai jau pradeda skirti spalvas, daiktų dydį. Į trečiųjų metų pabaigą su vaikais galima pažaisti stalo žaidimus, tokius, kurių kauliukas yra su spalvomis, o lenta - su spalvotais langeliais. Šiuo metu labiau domina spalvoti paveikslėliai, knygutės, spalvinimo knygelės nei konstrukciniai žaidimai.
Keturmetis jau sugeba nupiešti sudėtingesnes geometrines figūras: kvadratą, trikampį. Šiek tiek vėliau jau pradeda piešti namą, automobilį, medį.
Raidės ir skaičiai. Keturmetis pradeda domėtis raidėmis ir skaičiais (yra vaikų, kurie susidomi ir anksčiau). Kai kurie ketverių-penkerių metų vaikai sugeba nupiešti raides, moka abėcėlę. Vaiko, kuris nesidomi raidėmis ir skaičiais, nereikia versti mokytis, tačiau galima skaičius įtraukti į žaidimus ir pasakyti, tarkim, „Tavo trys lėlytės yra gražios”, einant per miestą nusistebėti, kaip gražiai raidė A atrodo iškaboje.
Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus.
Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
Piešimas, Karpymas ir Kūrybiškumas
Ketverių-penkerių metų vaikas pradeda daug piešti. Jam patinka derinti spalvas. Puikiai tinka lavinamosios knygelės, kuriose yra tik kontūrai, ir mažyliui reikia išpiešti jų vidų. Tinka visi darbeliai, kai reikia lipdyti, verti karoliukus.
Taip pat žr. Kad lavintųsi visi vaikui reikalingi įgūdžiai, reikalingos žirklės. Iš pradžių mažylis kirps juosteles, vėliau išmoks iškirpti skritulį arba kvadratą. Rekomenduojama tokia veikla, kad mažylis galėtų iškirpti ir priklijuoti iškirptą formą. Tinka visi smulkūs rankdarbiai. Jeigu vaikas turės tokius įgūdžius, mokykloje atliekant įvairius darbelius nepavargs pirštukai. Nemokantis kirpti labai negerai jaučiasi mokykloje, ypač jei kiti vaikai karpo ir klijuoja, o jam tai nepavyksta.
Nupirkite įvairių priemonių, kad vaikas pajaustų, kiek spausti pieštuką, kreidelę, vaškines kreidutes. Kad suprastų, kaip atrodo nubrėžta stora ir plona linija.
Vaiko įgūdžiams lavinti tinka plastilinas. Jį galima padalyti į smulkius rutuliukus. Vaikas juos spaudžia ir išpiešia kontūrų vidų. Ne visas plastilinas gerai piešia, paprastai tinkamiausias pigiausias. Tai vienas puikiausių būdų piršteliams lavinti.
Nupirkite įvairaus popieriaus - storo, plono, didelį ir mažą lapą, kad vaikas galėtų planuoti darbus ir suprasti, ant kokio geriau piešti, o ant kokio lipdyti.
Galite parduotuvėje nupirkti rinkinį tortams gaminti, kad būtų volas tešlai volioti ir įrankis kremui spausti. Šie įrankiai irgi lavina pirštelius. Arba kartu su vaiku gaminkite virtuvėje.
Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančius preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei.
Vilkas laukia, kol gims veršelis, kad jį suėstų. Ar įmanoma sugyventi su vilkais Lietuvoje?
Patarimai Tėvams
Kad vaikas gerai išlavintų ranką, rinkitės pieštukus - ne flomasterius, kuriais piešiant nereikia padėti pastangų.
Kad lavintųsi visi vaikui reikalingi įgūdžiai, reikalingos žirklės. Iš pradžių mažylis kirps juosteles, vėliau išmoks iškirpti skritulį arba kvadratą. Rekomenduojama tokia veikla, kad mažylis galėtų iškirpti ir priklijuoti iškirptą formą. Tinka visi smulkūs rankdarbiai. Jeigu vaikas turės tokius įgūdžius, mokykloje atliekant įvairius darbelius nepavargs pirštukai. Nemokantis kirpti labai negerai jaučiasi mokykloje, ypač jei kiti vaikai karpo ir klijuoja, o jam tai nepavyksta.
Jeigu kada pritrūktų idėjų, pateikiame ir lavinančių veiklų bei tinkamų priemonių pavyzdžių. Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi.
Svarbu mokyti vaiką būti atsakingą nebegalvoti vien tik apie save, bet ir apie kitus. Mokyti imti, duoti, dalintis, palaukti savo eilės, gerbti kitų norus ir mokėti pasakyti apie savuosius. Puiku, jei vaikas namie turės augalėlį, kuriuo rūpinsis kasdien.
3-4 metų vaikams tinka įvairios ritminės (formulinės) pasakos su pasikartojimais. Pradėkite nuo pačių paprasčiausių lietuvių liaudies pasakų: „Vištelė ir gaidelis“, „Ropės rovimas“, „Dangus griūva” ir pan. Sanatorijose, kuriose gydomi širdies, kraujospūdžio sutrikimų turintys suaugę pacientai, viena iš terapijos priemonių yra pasakos. Panašiai pasakos veikia ir vaikus. Jei pasaka parinkta gerai (atitinka vaiko amžių, metų laiką, „skamba” pačiam suaugusiajam), klausydamasis vaikas patiria vidinę palaimą: jo vyzdžiai išsiplečia, kvėpavimas sulėtėja, skruostukai parausta.
Atminkite: jei norite, kad vaikas kažką darytų, turite tai daryti ir jūs. O jo motyvacija labai priklausys nuo to, su kokia meile, įsitraukimu, nejausdami įtampos darbo imsitės jūs patys.
Jei mokymosi skaityti pradžia sudėtinga ir kelianti abejonių, galime pasiūlyti problemos sprendimą - dviejų ir trijų skiemenų žodžių skaitymo korteles! Mokytis rašyti ir skaityti siūlome su Skilsu! Žaliaplaukį berniuką sutiksite lavinamojoje knygutėje ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu“. Su Skilsu kartu skaičiuokite, atvertę knygelę ,,Mokausi skaičių, spalvų ir formų su Skilsu“.
Lavinančioms veikloms atlikti nereikia turėti daug skirtingų priemonių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Šiame tinklaraščio įraše pateikiame trumpas naudingas gaires skirtingo amžiaus grupių vaikams lavinti.
