Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas.
Darbo santykių ypatumai, laukiantis kūdikio
Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja turi teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą (nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas).
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Jei darbas kelia pavojų, darbdavys privalo perkelti į kitą tinkamą darbą. Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo. Jos turi teisę į apmokamą laiką sveikatos patikrinimams nėštumo metu.
Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su ja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia (išskyrus labai retas išimtis, pvz., įmonės likvidavimas ar terminuotos sutarties pabaiga). Net ir bandomuoju laikotarpiu nėščiosios negalima atleisti darbdavio iniciatyva.
Nėščios moterys, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, turi teisę išeiti pas gydytoją darbo metu. Toks laikas yra apmokamas, ir darbuotojai nereikia jo atidirbti. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotoja liktų ilgiau darbe arba atidirbtų praleistą laiką kitomis dienomis. Jei kyla ginčas, galima remtis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsniu.
Atostogų ir kitų lengvatų šeimai teisiniai aspektai
Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus. Be to, šiems darbuotojams netaikomas reikalavimas būti nepertraukiamai išdirbus bent šešis mėnesius toje darbovietėje, norint gauti pirmąsias kasmetines atostogas.
Nėštumo ir gimdymo atostogos („Dekretas“)
Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos). Komplikuoto gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų, laikotarpis po gimdymo ilginamas iki 70 dienų (viso 140 dienų).
Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn. pajamas iki atostogų), jei moteris atitinka būtinojo socialinio draudimo stažo reikalavimus.
Šios atostogos įskaitomos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Tėvystės atostogos
Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Jas galima pasiimti bet kuriuo metu per pirmus vienerius vaiko gyvenimo metus.
Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka). Nuo 2018 m. ši teisė taikoma ir įtėviams (terminai skaičiuojami nuo įvaikinimo įsiteisėjimo).
Už šį laikotarpį „Sodra“ moka tėvystės išmoką, kuri taip pat sudaro 77,58 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei atitinkami stažo reikalavimai.
Dirbti kitoje darbovietėje per tėvystės atostogas nėra draudžiama, tačiau gautos pajamos gali sumažinti „Sodros“ mokamą išmoką.
Vaiko priežiūros atostogos
Tai plačiausios atostogos, kuriomis gali naudotis ne tik mama ar tėtis (įtėviai), bet ir seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat globėjai.
Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Tėvai (ar kiti asmenys) gali šias atostogas imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis.
Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo. Nuo 2023 m. galioja nauja tvarka su neperleidžiamais mėnesiais.
Apie vaiko priežiūros atostogų pradžią, pabaigą, pertraukimą ar grįžimą į darbą anksčiau laiko darbdavį reikia įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Darbo vietos garantijos ir kitos lengvatos
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.
Nemokamos atostogos
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dėl šių atostogų.
Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“)
Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
Pailgintos kasmetinės atostogos
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d. per savaitę).
Darbo laiko režimo ypatumai ir alternatyvos
Darbo laiko režimas yra nustatomas darbo tvarkos taisyklėse, kurias tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Darbo laiko režimas yra neatsiejama įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos dalis, privaloma kiekvienam darbuotojui.
Be labiausiai paplitusio įprasto režimo, kai yra dirbama 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas su iki 2 valandų trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti, dirbant viena pamaina, yra išskirtini ir kiti mažiau populiarūs darbo laiko režimai: individualus, lankstusis, pamaininis darbas, neterminuota darbo diena, suskaidyta darbo diena, darbo laiko režimas esant suminei darbo laiko apskaitai ir t.t.
Suminė darbo laiko apskaita ir kitos galimybės
Suminė darbo laiko apskaita nėra vienintelis sprendimo būdas. Darbuotojai gali naudotis neatvykimu į darbą administracijos leidimu. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką, todėl už jį nemokamas atlyginimas. Taip pat darbuotojas nėra įpareigotas ir darbdavys negali reikalauti atidirbti už valandas ar dienas neatvykus į darbą administracijos leidimu.
Atvejais, kai administracijos leidimas neduodamas, ir esant poreikiui darbuotojui dirbti trumpesnį darbo laiką negu įprasta darbo laiko trukmė, egzistuoja dar ir kitos teisinės įforminimo galimybės: (i) suminė darbo laiko apskaita; (ii) ne visas darbo laikas; (iii) kitos galimybės (tėvadieniai, apmokamos atostogos, neapmokamos atostogos ir kt.).
Darbdavys, siekdamas įvesti suminę darbo laiko apskaitą, turi atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę. Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba pagal tvarką, aprašytą kolektyvinėje sutartyje.
Ne visas darbo laikas
Ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui bei nustatomas šalių susitarimu sudarant darbo sutartį ar jau sutarties vykdymo metu. Vadovaujantis DK 146 str., ne visas darbo laikas privalo būti nustatytas, jei to pareikalauja darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, nėščia moteris, neseniai pagimdžiusi ar auginanti vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, krūtimi maitinanti moteris ar darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų arba vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių darbo teisių apribojimų. Darbuotojams priklauso visos kasmetinės mokamos atostogos, visas jų darbo laikas įskaičiuojamas į stažą, jie turi teisę į kvalifikacijos kėlimą ir profesinę karjerą bei teisę gauti išmokas ir premijas pagal darbo įstatymus ir vietinius norminius aktus, išskyrus tai, kad darbo užmokestis skaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.
Tėvadieniai ir atostogos
Tėvadieniai ir atostogos yra kita galimybė, esant poreikiui darbuotojui dirbti trumpesnį darbo laiką negu įprasta darbo laiko trukmė. Vadovaujantis DK 214 straipsniu, darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Šių vadinamų tėvadienių tikslas - auginantiems vaikus tėvams suteikti papildomą poilsio dieną, kad tėvai pabūtų kartu su vaikais, galbūt aplankytų sveikatos priežiūros įstaigas ar išspręstų kitus vaikams svarbius klausimus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šią poilsio dieną, gali paimti ir mama, ir tėtis.
Taip pat darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Tėvadienius apmoka darbdavys. Darbuotojas, norėdamas pasiimti laisvą dieną su vaiku susijusių klausimų sprendimui, turėtų rašyti prašymą darbdaviui. Konkreti tokio tipo laisvadienio suteikimo tvarka nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
Kitas būdas įforminti laikiną darbuotojo nebuvimą darbe, kaip jau buvo minėta, yra apmokamos ir neapmokamos atostogos.
Ikiteisminis tyrimas – dar ne nuosprendis
Apibendrinant visa tai, kas aukščiau išdėstyta bei į tai, kad darbo santykiai yra reglamentuojami tiek centralizuotais teisės aktais, tiek lokaliniais, nepriklausomai nuo to ar darbuotojai sutinka su darbo laiko režimu esant suminei darbo apskaitai, ar ne, esant DK 146 str. 1 dalies 2-6 punktuose, 165 str., 214 str. išvardintiems atvejams, darbdaviui atsiranda pareiga sutrumpinti darbo laiką.
Visais kitais atvejais darbuotojas, norėdamas darbo metu nusišalinti nuo darbo, turėtų iš anksto dėl to susitarti su darbdaviu.
tags: #nesciosios #isleidimas #pas #gydytoja #darbo #metu
