Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).

Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Pirmieji maisto kąsniai ir skoniai

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį po kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.

Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Tekstūra.

Kūdikio amžius ir primaitinimas:

Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. Daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai.

Produktai tai turėtų būti, bet, kaip visada, stebėkite savo vaiką. Prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“. Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku.

Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.

Antras primaitinimo etapas: įvairesnis racionas

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.

7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų).

Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau. Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui.

Trečiasis ir ketvirtasis primaitinimo etapai: žuvis, kiaušiniai, prieskoniai ir pieno produktai

Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą.

Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai.

Kai į racioną įvedama mėsa (8-tą mėnesį mėsytę dedam į daržovių košę), atsiranda vandens poreikis. Kodėl? Mėsa, ypač triušiena, veršiena, yra rimtas geležies šaltinis. Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti. Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko. Žinoma, tai gali būti nebūtinai vanduo, arbatos ar sultys taip pat tiks. Bet nepadarysite klaidos, jei pratinsite vaiką prie sveikiausia gėrimo be jokių saldiklių.

Kiek ir kaip dažnai valgo kūdikis?

Pirmieji gyvenimo metais didžiąją dalį vaiko mitybos sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti. Ką pirmiausia - daržoves ar kruopas ragauti, kurį mėnesį duoti kūdikiui mėsos, geriausia pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Rekomendacijos gali būti skirtingos.

Sulaukus pirmojo gimtadienio mažylis paprastai ragauja tai, ką randa ant bendro šeimos stalo. Tačiau jo maistas turi būti šiek tiek „adaptuotas“, tai reiškia, neturi būti per sūrus, saldus, aštrus.

Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin spartus vaiko augimas. Sulaukęs vienerių metų vaikas sveria maždaug 3 kartus daugiau, negu gimdamas, o jo ūgis padidėja apie 25 cm. Kūdikio paros maisto kiekis apskaičiuojamas pagal jo kūno svorį:

• 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml);
• 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml);
• 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml);
• 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml);
• 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml).

Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra 30 g/kilogramui kūno svorio. Paskaičiuokime: jeigu jūsų vienerių metų vaikas sveria 10 kg, jo skranduko talpa yra apie 300 g (30*10).

• Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
• 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml.
• 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
• 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.
• 9-12 mėn. - 285 g.
• 12-13 mėn.

Antrais gyvenimo metais mažylis valgo 4-5 kartus per dieną, tinka beveik visi maisto produktai. Tiesa, vaikas tampa išrankesnis maistui, nuolat keičiasi jo norai, skonis. Tokio amžiaus vaikas valgo: netrintas košes, troškintus mėsos ir žuvies kukulius, garuose troškintus kotletus, apkepus, smulkiai pjaustytas daržoves. Apetitui pagerinti prieš pietus galima pasiūlyti truputį salotų mišrainės, pomidorų, kopūstų. Nesugebančiam kramtyti daržovės tarkuojamos ir skaninamos aliejumi. Maistui skaninti tinka krapai, kmynai, petražolės, mairūnai, lauro lapai, raudonėlis.

Apie tai, kad vaiko mityba yra nevisavertė, byloja pakitęs elgesys: tampa dirglus, neramus, greitai keičiasi nuotaikos, pavargsta. Tiriant kraują gali būti aptikta mažakraujystė. Nesubalansavus mitybos gali atsilikti ir fizinė raida. Todėl mažiesiems turi būti duodami maistingi produktai, pageidautina, kad tas pats patiekalas per savaitę nesikartotų dažniau nei du kartus.

Užkandžiai ir geležies svarba

Užkandžiai duodami tarp maitinimų. Tai būtų netraškūs riestainiai, juoda duona (geriausia šiek tiek padžiovinta), duoniukai, morka ar kietas obuolio gabaliukas. Šie užkandžiai pasitarnauja kūdikiui dantenų masažui, pasikasymui, kai dygsta dantukai.

Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.

Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.

Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).

Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.

Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.

Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.

Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.

Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.

Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys.

Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Natūralus maitinimas nauda ne tik naujagimiui, bet ir jo mamai. Kūdikiai žindomi dažnai ir reguliariai, maždaug kas 4 valandas. Kartais taip nutinka, kad mama su kūdikiu negali būti visą laiką, todėl palikus jį su artimaisiais išsigelbėjimu tampa iš anksto nutrauktas motinos pienas. Motinos pienas pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu laikomas kūdikiams iki 12 mėn. Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Maitinant jais kūdikiams primaitinimus galima pradėti jau nuo 4 mėn. Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirbto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys. Pieno mišinkų prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimas itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.

Dar vienas, dažnai tėvelius kamuojantis klausimas - kada reikia pradėti primaitinti mažylį. Nuomonių daug. Vieni teigia, kad pradėti primaitinti reikėtų jau 4 gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį nuo gimimo. Vieną atsakymą nėra. Vieni kūdikiai labai valgūs ir greitai pradeda domėtis kitu maisteliu, o kiti mėgaujasi pienuku net nesižvalgydami į suaugusiųjų lėkštes. Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitintas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu. Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją.

4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.

5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryšių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.

Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.

8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu.

10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaikučio poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.

Pradedant primaitinimus svarbus ne tik pats maistelis, bet ir indeliai, iš kurių jūsų mažylis valgo. Labai svarbu, kad indai kūdikiams būtų ne tik patogūs, bet ir pagaminti iš nekenksmingų medžiagų. Vis populiaresniais dėl savo funkcionalumo ir ilgaamžiškumo tampa silikoniniai indai. Jie ne tik nedūžta, neskyla, bet ir yra saugūs jūsų vaikučio sveikatai. Indai vaikams sukurti taip, kad juos liesti būtų malonu, o valgyti - patogu.

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos ir taisyklės

• 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
• 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės: ką turi žinoti kiekviena mama

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kiek kartų per dieną galima duoti kruopų košes kūdikiui (6 mėn.)? Ir ar galima nuo 6 mėnesių jau duoti varškytę, jeigu ne, kodėl? Mums gydytoja jau rekomendavo ir varškytę valgyti, ir kiaušinio trinį įvesti į maitinimą, ir po mėnesio žuvį, bet, pakalbėjus su kitomis mamytėmis, gydytojų nuomonės skiriasi. Kodėl?

Jei kūdikis valgo po mažai, galima košės porciją dalinti į 2 dalis, tada duotumėte 2 kartus maždaug po 100 ml (ar kiek mažiau) kruopų košės, (100 ml košės pusryčiams, 100 ml vakarienei) ir dar pagirdytumėte pieno, kiek kūdikis nori užsigerti po košės. Geriausiai tinka po košės mamos pienas, jei nežindoma ir maitinama dirbtinai - tada pieno mišinys. Antra košė 6 mėn. Taigi, 6 mėn. kūdikiui, pamažu įpratinus, užtenka 2-jų pilnų košės porcijų: (kruopų košės ir daržovių košės), kiti maitinimai - motinos pienu ar pieno mišiniu. Nuo 8 mėn.jau galima duoti daržoves su mėsa pietums ir 2 kartus po pilną geriau skirtingų kruopų košės porciją - pusryčiams ir vakarienei. Varškė ir kiaušiniai nuo 6 mėn - nerekomenduojami, nes vaikui pakanka baltymų ir kalcio su mamos pienu ar pieno mišiniu, tik reikia duoti paknkami vit. D, kad organizmas galėtų kalcį įsisavinti. Varškė ir kiaušiniai jautresniam kūdikiui gali sukelti alergiją. Geriau nuo 8-10 mėn. Būna ir vaisių tyrelių su jogurtu. Galima naudoti ekologišką jogurtą be priedų ir paskaninti namine uogiene ar šviežiomis trintomis uogomis, pvz.

tags: #kiek #kudikis #suvalgo #koses

• Suprasti 3 metų vaiko atsikalbinėjimą
• Kaip išsirinkti šunį
• vaikų meninis ugdymas
• Nujunkymo proceso valdymas kūdikiams
• Kūdikio lyties nustatymas