Žindymas yra natūralus ir geriausias pasirinkimas kūdikiui, užtikrinantis jo sveikatą ir tinkamą augimą. Tačiau kartais kyla klausimų ir abejonių, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo. Šiame straipsnyje aptarsime žindymo svarbą, kaip užtikrinti pakankamą pieno gamybą, kada gali prireikti papildomų priemonių ir kaip svarbu reaguoti į kūdikio poreikius.
Kodėl krūtis yra geriausia?
Žindymas yra geriausias pasirinkimas kūdikiui dėl daugelio priežasčių. Motinos pienas yra unikalus savo sudėtimi, aprūpina kūdikį visomis reikiamomis maistinėmis medžiagomis ir antikūnais, stiprinančiais jo imunitetą. Maitinimas motinos pieno pakaitalais (mišiniais) gali sukelti tam tikrų problemų, tokių kaip virškinimo sutrikimai ar alergijos.
Norint užtikrinti sėkmingą žindymą, svarbu pasiruošti iš anksto. Skaitykite knygas apie žindymą, pasidomėkite informacija internete, lankykitės žindymo kursuose. Taip pat svarbu, kad jūsų gydytoja, šeima ir draugai žinotų apie jūsų planus žindyti kūdikį. Būtinai perspėkite gimdyklos ir pogimdyminių skyrių personalą, kad norite savo kūdikį maitinti tik savo pienu.
Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Tegul gimdyme dalyvauja ir jums vėliau padeda tėtis, draugė ar kitas patikimas asmuo.
Žindymo procesas ir pieno gamyba
Kūdikis, kuris sutvertas žįsti krūtį, gali jos atsisakyti dėl įvairių priežasčių. Svarbu suprasti, kad kartais pakanka laiko ir kantrybės, tačiau kartais reikia ir specializuotų žinių, kad atrastumėte pagrindinę priežastį. Ann-Marie Widstrom su kolegomis stebėjo 28 naujagimius, nufilmuotus iš karto po gimimo. Mažyliai vos gimę buvo padėti prie krūties ir palikti ramybėje, kad būtų galima stebėti instinktyvų jų elgesį.
Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį. Jo kiekis yra nedidelis. Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja.
Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo.
Kada gali reikėti ištraukinėti pieną?
Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo.
Kaip dažnai keisti krūtį žindant?
Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai - 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties. Visi skaičiai, kuriuos čia parašiau, nieko nereiškia, o konkrečiu atveju reikia žiūrėti į konkretaus kūdikio elgesį: jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba. Naktiniai maitinimai- dieninio pienuko garantas. Nakties ir paryčių pienukas- riebiausias.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
Atrūginimas po maitinimo
Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atrūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. Netaisyklingo žindymo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro.
Taisyklinga žindymo technika ir pagalba
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.
Jautrūs speneliai žindant?😬
Kada žmonės išeina - paleisk
Likimas pašalina nereikalingus. Tai nereiškia, kad jie blogi. Su tais režimais tai kaip čia pasakius: pirma mėnesį kiek prašė, tiek daviau, bet kada, valgydavo po valandą. Paskui antrą mėnesį bandžiau pagal režimą kažkokį, maitinti kas tris valandas, bet nei šis, nei tas, nes būdavo praeina dvi valandos ramiai, o paskui rekimas. Tai dabar leidau pačiam režimą nusistatyti ir puikiausiai gaunasi, kad ryte valgo kas dvi ar pusantros valandos (8h, 10h), paskui nuo dažniausiai 11h luzta kaip mes sakom "didelio miego" iki pietų, tada kyla valgyt 14h maždaug, nu ir paskui gaunasi kas dvi su puse - kas tris valandas. Viena dalyką svarbiausia išlaikau, kad pavalgyt 20h (ne vėliau), geriausiai 19.30 (nes maudynės 21.30). Dabar jam trys mėnesiai, valgo labai greit, apsisukam vos per 15 min. Jei dažniau duodu valgyt, tai būna rekimas, atpilimas ir pan. Vadinasi, kai niurzga, nebutinai valgyt nori, o ant rankų jau prašosi ir pan. Tiesa, ko niekad nedariau, tai nežadinau naktį valgydint, kiek nori naktį tiek miega (dabar jau būna išmiega visą naktį, o šiaip kelias naktį 1 kartą pavalgyt jau nuo pirmų dienų). Taip kad 3 valandos nėra būtinybė mano manymu, jei didesnis turbūt ir keturias valandas "ištraukia".
Klausimas: ar reikia žadinti kūdikį, kai jis ilgai miega? Viskas priklauso pirmiausia nuo to, kiek kūdikis priauga svorio. Jei per parą šlapinasi 6 ir daugiau kartų - motinos pienas pakanka. Laikrodukas - tavo dukrytė, jei jos poreikiai dabar tokie, vadinasi taip jai geriausia. Vėliau - bus kitaip.
Naujagimį BŪTINA žadinti. 4-5 valandos - per ilga! Norint užtikrinti pakankamą pieno gamybą ir vaikučio sotumą, naujagimį žindyti reikia 8-12 kartų per parą. Ne rečiau kaip 2-3 val. naktį leidžiamas vienas iki 4 val. intervalas.
Čiulptuko davimas mažina motinos pieno gamybą, ir t.t. Jei jis ilgėliau žįs tą 'tuščią' krūtį, pastebėsi, jog po kelių minučių pienelis vėl ims tekėti. 'Tuščios' krūties žindimas yra labai gerai, būtent tai ir skatina pienelio gamybą. Manau, jog pienelio ne apmažėjo, bet tieso susireguliavo jo kiekis, t.y. jo gaminasi tiek, kiek reikia kūdikiui. Kad mažylis 'tampo' krūtį ir nervuojasi, nebūtinai turi reikšti, kad jam mažai motinos pieno. Gali būti, kad jį erzina susikaupęs oras pilvelyje... (čia viena iš priežasčių).
Jei visgi norisi paskatinti motinos pieno kiekį, tereikia dažniau glausti prie krūties ir pienelio padaugės (per 24-48 valandas). Motinos pieno pabaigos šiaip sau, iš niekur nieko nebūna. Jis nustos gamintis TIK tuomet, kai nebemaitinsi visai.
Jei norite maitinti ir toliau motinos pienu, prie krūties praleidžiame po valandą ir tenka žadinti sekantiems maitinimams (pieno skatinimui). Valgome kas tris valandas.
Prailginus intervalus tarp maitinimų, tuo pačiu ir padaugės 'liesojo' pienelio kiekis. Idealiausia, kai klausomasi vaikelio poreikių, t.y. maitinama taip dažnai ir taip ilgai, kaip reikia vaikelui.
Žindyti pradedama, kai pastebimi alkio signalai: kūdikis žiojasi, kaišioja liežuvį, tartum apsilaižo, prasideda seilėtekis, čiulpia kumštelius, suokia galvą iš vienos pusės į kitą, ieškodamas krūties, verčiasi ir riečiasi į maitinimo padėtį, jo verksmas yra paskutinis desperatiškas pranešimas "Noriu valgyti..." Iki verksmo nesusijaudinusį kūdikį lengviau pridėti prie krūtinės ir jo žindymas yra kokybiškesnis.
tags: #nesciosioms #ir #krutimi #maitinancioms #moterims
