Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovės liko šokiruotos, kai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė surengti papildomus mokymus moterims, kad būtų galima spręsti moterų vadovių trūkumą statutinėse įstaigose. Įdomiausia, kad toks pareiškimas įvyko tarptautinės konferencijos „Moterys teisėsaugoje“ metu.
Pažymima, kad tokie ministrės žodžiai įžeidė statutinių įstaigų moteris. „Skatinti moteris siekti aukštų postų yra teigiamas dalykas, tačiau organizuoti papildomus mokymus vien moteriškos lyties atstovėms skamba keistai ir netgi diskriminuojančiai. Pastarosios pirmininkas Rimantas Liepa taip pat pabrėžė, kad ministrė iki šiol nesuprato, jog vadovų atrankoje turi būti žiūrima ne į pretendento lytį, seksualinę orientaciją, rasę.
Vis dėlto, kalbant apie moteris ir jų vaidmenį, verta pažvelgti ir į kitas visuomenės sferas, kur stereotipai ir realybė dažnai skiriasi. Pavyzdžiui, futbolo pasaulyje vis dar egzistuoja mitas, kad futbolas ir moteriškumas yra nesuderinami. Tačiau 22-ejų metų gynėja Samanta Karasiovaitė, aštuntus metus ginanti Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandos garbę, akivaizdžiai paneigia šią nuomonę.
„Prasidėjo visai netikėtai. Niekada nebūčiau pamaniusi, kad žaisiu futbolą, bet taip jau atsitiko, kad jį sportuoju devynis metus, o rugsėjį bus dešimt metų, kai atėjau į pirmąją futbolo treniruotę“, - pasakoja Samanta. Didžiausią įtaką jai padarė mažasis brolis, kuris lankė futbolą. Nei vienų jo varžybų ji nebuvo praleidusi, visada su tėvais važiuodavo palaikyti brolio komandos. Tėtis, pastebėjęs skelbimą, kad Šiauliuose renkama mergaičių komanda, nuvedė ją į pirmąją treniruotę.
Nors mamos, saugodamos dukras, bando jas perkalbėti rinktis kitas sporto šakas, baimindamosi traumų, Samantos mama taip pat bandė ją įkalbėti geriau pasirinkti šokius. Tačiau Samanta liko ištikima futbolui.
2018 metų A lygos sezone „Gintra-Univesitetas“ startavo užtikrintomis pergalėmis ir kol kas nepraleido nei vieno įvarčio. „Taip, man kaip gynėjai tai yra labai svarbus rodiklis, kuris rodo, kad savo darbą aikštėje atliekame gerai“, - teigia Samanta.
Kalbėdama apie savo žaidimą, Samanta pabrėžia, kad „Savo žaidime reikia labai daug ką tobulinti, nes tam ribų nėra. Visų pirma - techninius elementus, smūgiavimą, perdavimo kokybę, žinoma, nepamirštant ir geresnio gynybinių funkcijų supratimo, situacijų skaitymo.“
Ji save apibūdina kaip „tikrą kovotoją“ ir vieną tų žaidėjų, kurių nereikia papildomai motyvuoti prieš rungtynes. „Aikštėje stengiuosi atiduoti visas jėgas, o grubesnio stiliaus futbolas man net gi dar labiau patinka, nes tai juk ne šokiai. Savo kovingumą paveldėjau iš mamytės, kuri yra tikrai labai drąsi moteris. Prieš rungtynes stengiuosi psichologiškai save paruošti mintimis - galvoju tik apie pozityvius dalykus, prieš eidama į aikštę visuomet laikausi nuostatos, kad turiu žaisti taip, lyg tai man būtų paskutinės rungtynės.“
„Gintros-Universiteto“ komandoje Samanta rungtyniauja nuo 2010-ųjų. Per šį laikotarpį pasikeitė daug veidų, tarp kurių buvo ir nemažai legionierių. Ji išskiria ilgametę komandos narę Aną Alekperovą, kuri „puikiai diriguoja komandos žaidimui, yra kovotoja, atiduoda visas jėgas aikštelėje, visuomet palaiko, kai nepasiseka, ji tikras pavyzdys. Svarbiausia, kad ji turi nugalėtojos mentalitetą ir siekia įskiepyti jį jaunesnėms mūsų žaidėjoms.“
Samanta taip pat paneigia stereotipą, kad futbolas nesuderinamas su moteriškumu. „Žinoma, sulaukiu nemažai replikų, galbūt kartais net ir nepasvertos kritikos, kodėl pasirinkau tokią vyrišką sporto šaką. Daug nuostabos sulaukiau, kai atlikinėjau praktiką pagal savo specialybę. Jos metu reikėjo atlikti nemažai įvairių masažų, procedūrų, o klientės stebėdavosi kaip tokia smulki mergaitė gali turėti tokias tvirtas rankas.“
Be futbolo, Samanta studijuoja kosmetologiją. „Kiekvienai merginai grožio procedūros yra nesvetimos, nes mes, moterys turime visuomet atrodyti pasitempusios. Nepaisant to, jog sportuoju futbolą tai dar nereiškia, kad vaikštau tik su treningais ir nieko nedarau vardan savo išvaizdos, anaiptol. Mane kosmetologijos studijų programa sudomino tuo, kad ši paslaugų sfera visuomet bus perspektyvi, reikalinga bet kurio amžiaus moterims. Taip pat jau nuo paauglystės domėjausi ir gilinausi į įvairias veido ir kūno problemas su kuriomis susiduria dažnas žmogus. Kosmetologija - tai sritis, kuri gali jiems padėti, suteikti daugiau džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi.“
Paklausta, kaip būsima kosmetologė moka užmaskuoti mėlynes ir kitas žaizdas, kuriomis tenka „pasipuošti“ futbolo aikštėje, Samanta juokauja: „Kaip užsimaskuoti mėlynes ir kitas žaizdas šiais laikais, ko gero, žino jau kiekviena mergina. Kartais komandos draugės atsižvelgdamos į mano studijų kryptį pasiteirauja kurios priemonės labiau tinkamos, kokiais būdais geriausia kovoti su išbėrimais ar kitokiomis veido ar kūno problemomis.“
Be sporto ir studijų, Samanta aktyviai dalyvauja ir kitose srityse, kur moterys įrodo savo stiprybę ir gebėjimus. Pavyzdžiui, plastikos chirurgai pastebi, kad vis daugiau moterų Lietuvoje ryžtasi plastinėms lytinių lūpų operacijoms. „Dėl išorinių lytinių organų hipertrofijos gali būti jaučiamas skausmas lytinio akto metu, blogesnė lubrikacija, padidėjusi sekrecija.“
Tuo tarpu kitose srityse, pavyzdžiui, teisėsaugoje, vis dar pastebimas moterų vadovių trūkumas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė surengti papildomus mokymus moterims, siekiant spręsti šią problemą. Nors toks pasiūlymas sukėlė diskusijų, svarbu suprasti, kad skatinti moteris siekti aukštų postų yra teigiamas dalykas. Tačiau svarbu, kad vadovų atrankoje būtų atsižvelgiama ne į lytį, o į kompetenciją ir gebėjimus.
Kalbant apie kalbą ir jos raidą, pastebima didelė anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Tai ypač ryšku rašytinėje kalboje, spaudoje, portaluose ir oficialiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, žodis „šokiruoti“ dažnai vartojamas ne tik tinkamose situacijose, bet ir bet kur, kur norima sukelti emocinį atgarsį. Taip pat pastebimas terminų, kurie neturi lietuviškų atitikmenų, naudojimas, pavyzdžiui, „food for thought“, „win-win“, „zero-sum“, „cherry picking“. Tai rodo, kad nors kalba ir vystosi, svarbu išsaugoti jos unikalumą ir taisyklingumą.
Moterų lyderystės mokslas | Alexis Kanda-Olmstead | TEDxCSU
Kita vertus, pasaulyje egzistuoja daugybė moterų, kurios pasiekė aukštumų įvairiose srityse. Pavyzdžiui, naujas tyrimas, apžvelgęs „Google“ randamas nuotraukas, išrinko dešimt pasaulio šalių, kuriose gyvena gražiausios moterys. Nors lietuvaitės irgi garsėja savo grožiu, šiame sąraše jos nepateko. Sąraše yra filipinietės, kurios išsiskiria savo lieknomis figūromis ir įgimtu seksualumu.
Taip pat svarbu paminėti, kad moterys susiduria su įvairiomis problemomis, kurios reikalauja visuomenės dėmesio ir palaikymo. Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad Zanzibare keliavusios trys močiutės ir verslininkas Rokas Galvonas susidūrė su kraują stingdančiais pavojais, kai vienai iš jų vos neteko įkirsti mirtinai nuodinga gyvatė. Tai primena, kad keliaujant svarbu būti atidiems ir pasiruošusiems netikėtoms situacijoms.
Dar viena aktuali tema yra plastinės chirurgijos populiarumas tarp moterų. Kai kurios moterys ryžtasi lytinių organų plastinėms operacijoms dėl įvairių priežasčių, įskaitant diskomfortą lytinio akto metu. Tai rodo, kad moterys ieško būdų pagerinti savo gyvenimo kokybę ir savijautą.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad moterys dažnai susiduria su nepageidaujamomis reklamomis, kuriose naudojami jų veidai be sutikimo. Televizijos laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė ir buvusi grupės „69 danguje” narė Goda Alijeva jau yra susidūrusios su tokiais atvejais ir ketina kreiptis į advokatus. Tai rodo, kad reikia griežtinti įstatymus ir užkirsti kelią tokiems savivaliavimams.
Aktorė Rūta Ščiogolevaitė-Damijonaitienė taip pat susidūrė su reklama, kurioje jos nuotrauka buvo panaudota su neteisingu amžiumi, kas ją „šokiravo“. Tai rodo, kad svarbu gerbti asmens privatumą ir neleisti netinkamai naudoti jo atvaizdo.
Galiausiai, verta paminėti, kad moterys yra ne tik aukos, bet ir aktyvios visuomenės narės, kurios prisideda prie jos vystymosi. Pavyzdžiui, plastikos chirurgai pastebi, kad vis daugiau moterų domisi ir renkasi kosmetologijos studijas, kurios suteikia galimybę padėti žmonėms jaustis geriau ir pasitikėti savimi.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad moterys gali būti stiprios ir kovotojos ne tik sporto aikštelėje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, Asta Stašaitytė-Masalskienė, susidūrusi su netinkama reklama, ryžtingai ketina kreiptis į advokatus, siekdama apginti savo teises. Tai rodo, kad moterys gali atstovauti save ir kovoti už tai, kas joms svarbu.
Šie pavyzdžiai rodo, kad moterys yra įvairiapusės ir stiprios asmenybės, kurios gali pasiekti aukštumų įvairiose srityse. Svarbu atmesti stereotipus ir suteikti joms galimybę realizuoti save be jokių apribojimų.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovės liko šokiruotos, kai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė surengti papildomus mokymus moterims, kad būtų galima spręsti moterų vadovių trūkumą statutinėse įstaigose. Toks pareiškimas įvyko tarptautinės konferencijos „Moterys teisėsaugoje“ metu. Pažymima, kad tokie ministrės žodžiai įžeidė statutinių įstaigų moteris. Pastarosios pirmininkas Rimantas Liepa taip pat pabrėžė, kad ministrė iki šiol nesuprato, jog vadovų atrankoje turi būti žiūrima ne į pretendento lytį, seksualinę orientaciją, rasę.
Nors mitas, kad futbolas ir moteriškumas yra du tarpusavyje nesuderinami dalykai visuomenėje po truputį jau ima sklaidytis, vis tik, ko gero, būtų nesunku rasti žmonių, kurie vis dar laikosi griežtos pozicijos: futbolas - vyrų sportas. Šią nuomonę akivaizdžiai paneigia jau aštuntus metus Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandos garbę ginanti 22 -ejų metų gynėja Samanta Karasiovaitė.
Taip pat pastebima didelė anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai, ypač rašytinėje kalboje, spaudoje, portaluose ir oficialiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, žodis „šokiruoti“ dažnai vartojamas ne tik tinkamose situacijose, bet ir bet kur, kur norima sukelti emocinį atgarsį. Tai rodo, kad nors kalba ir vystosi, svarbu išsaugoti jos unikalumą ir taisyklingumą.
Plastikos chirurgai pastebi, kad vis daugiau moterų Lietuvoje ryžtasi plastinėms lytinių lūpų operacijoms. Tai rodo, kad moterys ieško būdų pagerinti savo gyvenimo kokybę ir savijautą.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad moterys dažnai susiduria su nepageidaujamomis reklamomis, kuriose naudojami jų veidai be sutikimo. Televizijos laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė ir buvusi grupės „69 danguje” narė Goda Alijeva jau yra susidūrusios su tokiais atvejais ir ketina kreiptis į advokatus. Tai rodo, kad reikia griežtinti įstatymus ir užkirsti kelią tokiems savivaliavimams.
Aktorė Rūta Ščiogolevaitė-Damijonaitienė taip pat susidūrė su reklama, kurioje jos nuotrauka buvo panaudota su neteisingu amžiumi, kas ją „šokiravo“. Tai rodo, kad svarbu gerbti asmens privatumą ir neleisti netinkamai naudoti jo atvaizdo.
Galiausiai, verta paminėti, kad moterys yra ne tik aukos, bet ir aktyvios visuomenės narės, kurios prisideda prie jos vystymosi. Pavyzdžiui, Samanta Karasiovaitė, studijuojanti kosmetologiją, nori padėti žmonėms jaustis geriau ir pasitikėti savimi.
Šie pavyzdžiai rodo, kad moterys yra įvairiapusės ir stiprios asmenybės, kurios gali pasiekti aukštumų įvairiose srityse. Svarbu atmesti stereotipus ir suteikti joms galimybę realizuoti save be jokių apribojimų.
tags: #nescios #moterys #sokiruotos
