Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas įvairių emocijų ir potyrių, didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčių. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.
Pokyčiai moters organizme nėštumo metu
Moters išvaizdą nėštumo metu, pasak medikų, labiausiai lemia hormonų pokyčiai organizme. Taip jau sutvarkyta, kad kiekvieną šie pokyčiai veikia labai skirtingai. Todėl vienų oda nėštumo metu tampa lygi, plaukai vešlūs ir žvilgantys, o nagai - nebelūžinėja. Tiesa, kai kurie su grožiu susiję faktoriai gali byloti ir apie medžiagų stygių organizme. Pavyzdžiui, jei nėščiajai trūksta kalcio, gali pradėti slinkti plaukai, sluoksniuojasi nagai.
Nėštumo metu didėjant pilvukui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie staigių pokyčių. Kad ir kaip liūdnai skambėtų, tačiau dažnai pati nėščioji nelabai gali kontroliuoti savo svorį. "Neretai, kai besilaukianti moteris dar pirmaisiais nėštumo mėnesiais ateina konsultuotis, nesunku būna nuspėti, kiek svorio ji priaugs - daug ar mažai. Paprastai tos, kurios iki nėštumo be didesnių pastangų yra lieknos, ir per nėštumą daug nepriauga. Medikai neretai akcentuoja, kad kiekviena moteris gali įsivaizduoti, kaip ji atrodys nėštumo metu - esą tereikia pasiteirauti savo mamos, kiek ji besilaukdama priaugdavo svorio.
Gydytoja akcentuoja, kad net ir tais atvejais, kai nėštumo metu kilogramai auga tarsi ant mielių - jokiu būdu negalima pradėti laikytis dietos. "Žinoma, nėštumas tikrai nėra ir tas metas, kai reikia valgyti už du. Pakanka, kad suvartojamo maisto porcija padidėtų 20 proc. Svarbu stebėti, ką besilaukianti moteris valgo. Savo pacientėms nuolat akcentuoju, kad dienos racione būtų daugiau baltymų, taigi reikėtų valgyti daugiau žuvies, mėsos. Taip pat būtina nepamiršti daržovių bei vaisių. Be pyragėlių tikrai galima išsiversti, nebent hormonai labai "prašo".
Tad suprantamas nėštukių nerimas, kaip atrodys jų kūnas po gimdymo. "Strijų atsiradimą - panašiai, kaip ir svorio didėjimą, labiausiai lemia genetika. Šiuo atveju taip pat vertėtų pasiteirauti mamos, ar ji turėjo šią bėdą. Strijų atsiradimą labiausiai lemia poodinio audinio elastingumas. Kuo jis elastingesnis - tuo didesnė tikimybė, kad strijų neatsiras. Žinoma, joms atsirasti "padeda" ir didelis svoris, tad kuo daugiau priaugama svorio - tuo didesnė ir strijų atsiradimo tikimybė", - pasakojo G.
Kai į gydytoją kreipiasi nėščiosios, kurių pilvas, krūtys ar šlaunys jau išraizgytos strijų ir teiraujasi, ką joms daryti, G. "Patariu moterims dar nėštumo pradžioje grūdinti odą - tam puikiai tinka kontrastinės vėsesnio ir šiltesnio vandens dušo procedūros, taip pat tas vietas, kur yra didesnė tikimybė atsirasti strijoms - krūtis, pilvą, šlaunis - pravartu masažuoti šiurkštesniu rankšluosčiu.
Labai svarbu nėštumo metu patirti kuo daugiau gerų emocijų, būti gryname ore, judėti. Tačiau augant pilvui, keičiasi svorio centras ir neretai besilaukiančias moteris pradeda varginti nugaros skausmai, tempimo pojūtis pilvo apačioje. Jau senovėje nėščiosios kaip įmanydamos stengdavosi kaip nors prilaikyti augantį pilvuką, pvz., pasirišdavo pilvus plačiomis skaromis.
"Užsijuosti diržą ar užsimauti kelnaites reikėtų gulint ant nugaros, tada pasiekiamas didžiausias šių gaminių funkcionalumas. Nei vienas iš minėtų gaminių neturi spausti ar veržti, jo funkcija - prilaikyti pilvuką, sumažinti spaudimą į šlapimo pūslę ir suteikti patogumo jausmą būsimai mamytei. "Rekomenduoju elastinį diržą, ar kelnaites ne tik atsiradus skausmui nugaroje, bet ir tais atvejais, kai lėliuko padėtis pilve dar nėra nusistovėjusi. Ką rinktis - individualu. Pavyzdžiui, vasarą, kai ir taip karšta, nėščiosioms rekomenduoju rinktis diržą, o ne kelnaites", - patirtimi dalijosi G. Specialios kelnaitės ar apspaudžiantis korsetas nėščiosioms rekomenduojami ir po gimdymo. Teigiama, kad juos dėvint audiniai į pirminę padėtį grįžta 2-3 kartus greičiau, nei jų nedėvint.
Didėjantis svoris bei besikaupiantys skysčiai - nemažas iššūkis ne tik nugarai, bet ir kojoms. "Taisyklingai apspausdamos kojas jos skatina kraujo apytaką, saugo nuo venų išsiplėtimo, mažina kojų nuovargį ir tinimą. Aišku, vien tik kojinių nepakaks. Patartina kartkartėmis masažuoti blauzdas kontrastinio dušo srove. Taip pat rekomenduojama sėdint aukščiau pakelti kojas, palepinti pėdas įvairiais pratimais", - patarė besilaukiančioms A.
Kūdikio vystymasis
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumo 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos.
Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius.
Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-os nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Rytinis pykinimas, nuotaikų kaita ir kiti nėštumo iššūkiai
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Krūtų jautrumas. Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu. Nuotaikos pokyčiai. Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Kai kurios mamos laukia stebuklo ilgai
Istorijos apie ilgai lauktus ir neplanuotus stebuklus.
Sam Hicks (40) sausio 11 dieną buvo skubiai išvežta į Bristolio Sautmedo ligoninę Didžiojoje Britanijoje, kur pagimdė tikra staigmena tapusią dukrytę Juliją. Su vyru Joe jie sužinojo, kad laukiasi, sausio 2 dieną, kai moteris namie pasidarė nėštumo testą. Slaugos namuose dirbanti Sam per praėjusius metus darėsi daugybę nėštumo testų, bet jie visi buvo neigiami. „Buvo tam tikrų požymių“, - sakė laimingas tėtis Joe. - „Bet kadangi Sam buvo pasidariusi daugelį testų, ir visi jai buvo neigiami, ji viską nurašė skrandžio sutrikimams.“ Bet kai porai Naujųjų Metų dieną laiką leidžiant namuose Joe (32) žmonos pilve pajuto spyrį, Sam nusprendė pasidaryti dar vieną testą, rašoma „Bristol Live“. Apstulbę tėvai, jau auginantys trimetį Thomasą ir aštuonmetį Johnny, pradėjo skubiai rūpintis nauju nėštumu - jie rezervavo ultragarso tyrimą ir vizitą pas akušerę. Bet Julia turėjo kitų planų - ji į šį pasaulį atkeliavo jiems dar nespėjus apsilankyti pas nė vieną gydytoją.
Neįtikėtina, bet Sam nėštumas nebuvo pastebėtas net tada, kai lapkričio mėnesį ji gulėjo ligoninėje susirgusi koronavirusu. „Žinoma, medikai klausė, ar ji nesilaukia, bet ji pasakė, kad ne, ir tuo viskas baigėsi.“ Sam, Joe ir Thomas buvo susirgę koronavirusu - juo neužsikrėtė tik Johnny, kurio testas buvo neigiamas, todėl visa šeima izoliavosi. Sam buvo į tą pačią Bristolio Sautmedo ligoninę paguldyta lapkričio 25 dieną, nes jai pradėjo darytis sunku kvėpuoti - namo ji buvo išleista po keturių dienų. „Ji jautėsi labai prastai, net ir grįžus namo iš ligoninės praėjo daug laiko, kol ji pagaliau pasveiko“, - sako Joe. Po dviejų savaičių namie Sam ir vėl grįžo į darbą. Kalėdas šeima šventė, kaip įprastai. Sam ėjo į darbą ir sausio 10 dieną - į darbą ji pėsčiomis eina 40 minučių, iš ten 13 valandą dienos vyras ją pasiėmė. Tada jis pats išėjo į darbą - vyras dirba sunkvežimio vairuotoju - ir namo grįžo pusę dvyliktos vakare. „Kai grįžau namo, Sam buvo pradėjusi nerimauti, kad kažkas ne taip, todėl aš iškviečiau greitąją“, - sako jis. - „Tada supratome, kad jai prasidėjo sąrėmiai, ir aš paskambinau į akušerijos skyrių Sautmedo ligoninėje - jie pasakė, kad ji gali atvažiuoti.“ Pora savo automobiliu nuvažiavo į ligoninę, Joe tuo tarpu fiksavo laiką tarp Sam sąrėmių. „Žiūrėjau į laiką automobilio laikrodyje, intervalas tarp sąrėmių buvo šešios minutės.“ Pora į ligoninę atvyko 00 val. 40 min., o 3 val. 14 min. Julia jau buvo gimusi. Iš pradžių medikai nerimavo dėl deguonies kiekio jos kraujyje, todėl naujagimė buvo iškart perkelta į kūdikių intensyvią terapiją.
Laima Tamulytė-Stončė su vyru Gediminu FOTO: Dainininkės, laidų ir renginių vedėjos Laimos Tamulytės - Stončės gyvenime atsitiko stebuklas, kuriuo ji jau ir pati netikėjo - moteris tapo mama. Vos sužinoję, kad laukia pirmagimio, Laima ir Gediminas pradėjo galvoti ir apie dar vieną šeimos pagausėjimą. „Tik išvažiavome iš klinikos, dar nesuvokiu, kas nutiko, pilvą glostau, pirmas šviesoforas, Gedas į mane atsisuka ir sako: „O tai antrą bandysim?“. Ir man čia buvo pats fainiausias pasakymas. Sakau, dar pirmo nesulaukėm, bet aš tai labai norėčiau“, - šį pirmadienio vakarą, 19.30 val., LNK laidoje KK2 prisipažins Laima Tamulytė-Stončė. Laima vardą dukrytei sugalvojo iš karto, tik sužinojusi, kad laukiasi, rašoma pranešime spaudai „Išėjau iš klinikos ir pasakiau, kad bus Emilija. Emiliuks, Emiliukas, Miliukas - man skamba labai gražiai. Nes kai privadina šaltekšnėmis, raugerškėmis... Rimtai, teko girdėti ligoninėje, kad kažkas kažką pavadino tokia labai kažkokia uoga, vos ne Šermukšniu. Gal ir gražu, bet keista“, - pasakos Laima. Kad laukiasi, Laima net neįtarė. O dėl savo sudėjimo nepamatė ir užaugusio pilvuko. Žinią, kad tuoj taps mama Laima išgirdo likus vos mėnesiui iki dukrelės gimimo! „Na, kas tie plius penki kilogramai? Galvoju, kad per karantiną gerai pavalgiau, ir tiek. O kad man bloga būtų, ar agurkų norėčiau, ar lašinių su uogiene, taip nebuvo“, - kvatojosi Laima. Laima visada norėjo turėti vaikutį, todėl žinia prilygo stebuklui. Laiko pasiruošti dukrelės gimimui Stončių šeimyna turėjo labai mažai, bet susitvarkė lengvai, juk parduotuvėse visko pilna. Spalio 29-ąją tas mėnesio laukimas baigėsi. Stončių šeima pasipildė dar vienu šeimos nariu. Visus gimdymo džiaugsmus ir skausmus Laima norėjo iškęsti natūraliai. „Tą akimirką buvo beprotiškas skausmas, atrodo, kad ji nuneša smegenis. Galvoji, kaip moterys gali tai iškentėti? Jauti, kad tiktai šliukšt, išvažiavo kažkas, girdi verksmą ir jokio skausmo absoliučiai. Gal kai miršti irgi tikriausiai toks geras jausmas? Kad jau viskas praėjo, laisvė. Ir tau uždeda tą klecką... Ojezau, koks gražus tas vaikas“, - graudinosi Laima.
Mažylio laukėme ilgai. Ilgai ir kantriai…Lyg stebuklo…mažo ir tuo pačiu didelio. Tai buvo taip nuostabu ir neįtikėtina, jog ašarų negalėjau sulaikyti ištisas dienas, bet jos buvo kitokios…džiaugsmo ašaros…. Taigi, nuo to momento gyvenimas pasikeitė. Buvo pirmadienis….Nuėjau eilinei apžiūrai, visi tyrimai buvo geri, jaučiausi neblogai, dar gydytojos užklausiau, ar sulauksim termino ir negimdysim anksčiau. Bet jau naktį pastebėjau beišeinantį gleivių kamštį ir kažką panašaus į lengvai tekantį vandenuką. Sunerimau. Ramino tai, kad mažiukas jautėsi gerai. Sulaukėme trečiadienio. Prabudusi jau maniau, kad važiuosime namo, nes savijauta buvo gera, vandenukų nebuvo nė lašo, judesiukus jaučiau puikiai, kol gydytoja nepasikvietė rytinei apžiūrai. Tai buvo patys nuostabiausi žodžiai…dar po kelių sekundžių pamačiau savo kūdikį tokį, koks jis augo mamos pilvelyje, dar visa gleivėtą su virkštele…jau tada jis man buvo pats gražiausias ir nuostabiausias vaikutis Žemėje. Patyriau visiskai naują jausmą…džiaugsmas, ašaros, begalinė meilė…tokia graži…tokia stipri… Ir nesvarbu, kad mūsų mažylis į pasaulį atėjo visu mėnesiu anksčiau.
Laiminga mama - laimingas kūdikis
Laiminga mama - laimingas ir kūdikis. Tad stengtis kiek įmanoma išlaikyti šią būseną nuo pat nėštumo pradžios - tikrai verta. Užsienio kompanijų atlikti tyrimai rodo, kad tų motinų, kurios nėštumo metu buvo patenkintos savimi ir laimingos, kūdikiai dar įsčiose sugeba pasisavinti daugiau maistingų medžiagų, kurios labai svarbios jų vystymuisi.
"Dažnas gėdijasi savo balso, todėl mano tikslas priminti būsimoms mamoms, kad jų kūdikis tikrai nevertina jų dainavimo pagal tas kategorijas, kuriomis mes vadovaujamės. Norisi, kad žmonės prisimintų, kad muzika gali būti ne tik dėmesio objektas, kaip dabar įprasta, bet ir puiki bendravimo priemonė. Juk muzikavimas ir dainavimas bendravimą gali pakylėti į visiškai kitą emocinį lygmenį, tuomet kasdienybė nebebus tokia rutiniška. Malonu stebėti, kaip muzikavimas lengvina būsimoms mamoms laukimo periodo pokyčių naštą.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Pavojingos nėštumo būklės ir kada kreiptis į gydytoją
Visoms skaitytojoms linkime lengvo ir malonaus nėštumo, tačiau linkime ir budrumo. Kokios yra pavojingos nėštumo būklės, kada kreiptis į gydytoją? Kalbamės su LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadove doc. Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Mėnuo tikrai nėra per ilgas laiko tarpas, paaiškinsiu, kodėl. Per pirmąjį susitikimą su nėščia moterimi ginekologas turi papasakoti - ne gąsdindamas, bet labai aiškiai - apie visas būkles, simptomus, negalavimus, kurie gali atsirasti nėštumo metu, kad moteris žinotų, kada kreiptis jau nebelaukiant skirto kito vizito laiko. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, o tai reiškia, kad moteris yra sveika ir iki nėštumo nesirgo jokia liga, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą. Tokie terminai numatyti
Prieš eidama pas akušerį-ginekologą moteris turėtų pasiruošti ir susirašyti klausimus, kurie jai rūpi. Kiekviena būna skaičiusi apie nėštumą, girdėjusi iš draugių, juk šiais laikais dauguma nėštumų yra planuoti. Pirmojo apsilankymo metu gydytojas turi papasakoti moteriai apie būkles, kurios nėštumo metu gali pasitaikyti visiškai sveikoms moterims, bet yra pavojingos ir nedelsiant reikia kreiptis į gydymo įstaigą. LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė doc.
Kraujavimas nėštumo pradžioje. Normalu, jei pirmais mėnesiais moteriai kiek maudžia pilvo apačią, pykina, ji vemia, padidėja jautrumas, sumažėja kraujospūdis, kuris sukelia bendrą silpnumą ir energijos trūkumą. Jei nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) atsiranda kraujingų išskyrų, nelaukiant skirto vizito laiko reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Nereikia galvoti, kad būtinai teks gultis į ligoninę. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gausesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, neverta išsigąsti, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Moteriai tuomet rekomenduojama daugiau poilsio, nėštumą palaikantis režimas. Jei moteris sunkiai dirbanti, jai skiriamas nedarbingumo lapelis, kad ji pabūtų namuose (kartais paaiškėja, kad nėščia moteris po 12 val. prastovi prie prekystalio ar kirpykloje).
Kraujavimas nuo antro trimestro. Bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos. Moteris turi žinoti, kad nėštumo metu jai gali pradėti kilti kraujospūdis. Į tai būtina atkreipti dėmesį.
Kaip suprasti, kad jis kyla? Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Jei nėščioji neturi namie kraujospūdžio aparato, tokie stacionarūs aparatai yra kai kuriose vaistinėse. Tikrai nereikia jau prieš nėštumą panikuoti ir pirktis kraujospūdžio matavimo aparato, o pastojus spaudimą matuotis 3 kartus per dieną. Įsigyti ar pasiskolinti aparatą nėščiajai siūlome tik tada, kai tariama, jog kraujospūdis gali didėti. Matydami aparato parodymus, nurodome ribas, kokiam spaudimui esant moteris turi kreiptis į medikus.
Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. Jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle, jie pasitaiko net 70 proc. nėščiųjų. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko.
Nėščiųjų pastebi, kad dabar į svorio augimą nėštumo metu nekreipiama tiek dėmesio, kaip anksčiau. Kažkada svorio kontrolė buvo labai griežta, nėščiajai nebuvo leidžiama priaugti daugiau kaip 10-12 kg. Dabar griežtų rekomendacijų nėra, tačiau reikia stengtis per nėštumą nepriauginti antsvorio, nes nutukimas labai apsunkina pačią gimdymo eigą. Jei svoris auga tolygiai, panikuoti nereikia, bet jei svoris greitai padidėja dėl susikaupusių organizme skysčių - situacija pavojinga.
Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas. Anksčiau preeklampsija buvo vadinama vėlyvąja toksikoze ar nėščiųjų gestoze. Trečiąjį trimestrą ginekologas turi labai aiškiai moteriai nusakyti, ir ne vieną kartą, šiuos preeklampsijos požymius. Ypač reikia stebėti ir informuoti moteris, kurioms kraujospūdis per nėštumą po truputį kyla. Patys skaudžiausi atvejai mano praktikoje, kai moterys nekreipė dėmesio į skausmą skrandžio plote, galvodamos, kad kažką ne taip užvalgė, gėrė vaistus, lipo į vonią ir šildė skrandžio plotą karštu dušu, dėjo šiltą pūslę.
Daug neaiškumų moterims kelia gimdos susitraukimai. Jos jaučia, kad gimda sukietėja tarsi akmenukas, pradeda mausti pilvo apačią, strėnas. Jei taip nutinka po sunkesnio fizinio krūvio, įtemptos darbo dienos, o grįžus namo ir ramiai pagulėjus praeina, tai normalu, tokia būklė nepavojinga. Gimda yra raumuo, o raumuo turi savybę susitraukinėti. Aišku, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui planinio vizito metu - gydytojas ultragarsu patikrins gimdos kaklelio ilgį ir vidinių žiomenų būklę. Jei kaklelis yra pakankamo ilgio, būklė nepavojinga, tai reikia vertinti kaip normalią nėštumo eigą. Jokio gydymo nereikia, magnio irgi nereikia (magnį nėštumo metu reikia gerti tada, kai jo trūksta - kamuoja mėšlungis, skauda dubens kaulus). Gimdos susitraukimams slopint magnis neskiriamas, apie tai daug kalbame ir rašome, tačiau ta informacija kažkaip prasprūsta.
Moterims rekomenduojame skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos - vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jaučiau? To užtenka. Jei nėštumo eiga normali, tikrai nereikia įsibaiminus 3 kartus per dieną po valandą laiko skirti judesiams skaičiuoti ir judinti vaikelį. Juk vaisius turi miego ir ramybės periodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad ir tų moterų, kurios skaičiavo vaisiaus judesius, ir tų, kurios neskaičiavo, gimdymo ir naujagimių sveikatos rezultatai nesiskyrė. Jei judesiai dingsta dėl to, kad vaisiui nutiko kokia nors bėda, moteris tai pajaučia po laiko - kai ta bėda jau nutiko. Yra kitų požymių, kurie rodo, kad vaisiaus būklė blogėja - vaisiaus širdies tonų registravimas, vaisiaus kraujotakos tyrimas, gimdos kraujotakos tyrimas, kuris parodo placentos būklę ir t.t. Tai objektyvūs tyrimai, kuriais galime įvertinti situaciją, kai įtariame, kad vaisiui gresia pavojus.
Vaisiaus judesių skaičiavimas nuo 34-36 savaitės rekomenduojamas dėl to, kad moteris įprastų prie vaisiaus ritmo, pavyzdžiui, suvoktų, kad vaisius daugiau aktyvus vakare arba net naktį. Moteris gana greitai pajunta tuos vaisiaus aktyvumo etapus ir tada gali pastebėti, jei judesių gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni. Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą. Jei per 30 min. Esant normaliam nėštumui, daug tyrimų ultragarsu neatliekama, pagal SAM protokolą, pakanka dviejų, todėl kiekvienai nėščiajai šie mano aukščiau išvardinti tyrimai neatliekami vien smalsumui patenkinti. Ar reikia juos atlikti, padiktuoja daugybė kitų dalykų - bendri kraujo ir šlapimo tyrimai, kraujospūdis, moteris savijauta, o svarbiausia - gimdos dugno augimas. Kiekvieno apsilankymo metu po 22 savaitės moteriai turi būti matuojamas gimdos dugnas ir stebima, ar jis auga pakankamai, tolygiai.
Vaisius pasiima iš mamos tiek maisto medžiagų, kiek jam reikia, tad nėra jokio ryšio tarp mamos mažakraujystės ir vaisiaus mažakraujystės. Jei nėštumo eiga normali, moters mityba visavertiška, ji nėra vegetarė, trečiasis trimestras nesutampa su žiema, ankstyvu pavasariu, moters kraujas neturėtų labai nusilpti. Trečiąjį nėštumo trimestrą moteriai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo hemoglobino kiekį. Jei jis per žemas, gydytojas skirs pakartotinį kraujo tyrimą, atkreips dėmesį į tas nėščiasias, kurioms ir nėštumo pradžioje hemoglobino kiekis buvo žemesnis (vadinasi, ji linkusi į mažakraujystę).
Požymis, į kurį moterys turi atkreipti dėmesį - dažnas širdies plakimas, tai vienas iš pagrindinių simptomų, kai organizmui trūksta kalio ar geležies. Tuomet įsijungia kompensaciniai organizmo mechanizmai, ir padažnėja širdies susitraukimai, pulsas. Apie tai reikia pasakyti gydytojui, jis skirs hemoglobino ar feritino kiekio (geležies atsargų) kraujo tyrimą.
Kartais visiškai sveikai, iki tol neturėjusiai jokių inkstų ligų moteriai gali prasidėti inkstų uždegimas, nes augant gimdai pablogėja šlapimo nutekėjimas iš inkstų, ir susidaro sąlygos atsirasti uždegiminėms komplikacijoms. Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Atsiradęs niežulys rankų, pilvo, padų srityje moterims asocijuojasi su alergija, nėštumo dermatoze (žinoma, tokių dalykų irgi pasitaiko), bet negalima užmiršti ir labai rimtos būklės - nėščiųjų cholestazės, kai sutrinka tulžies nutekėjimas, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. Požymis - jau minėtas niežulys. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia. Moteriai ištiriamas kepenų fermentų kiekis kraujyje ir skiriamas vaistas, kuris sujungia fermentus ir nėštumo metu yra saugus.
