Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus. Ateina laikas, kai reikia pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime senelių globos namų Lietuvoje klausimus, įskaitant valstybinius, savivaldybių ir privačius globos namus, paslaugas, teikiamas globos namuose, ir mokesčius už šias paslaugas.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt. Taip pat reikia mokėti 1 proc. turto vertės viršijančios normatyvą.
Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau ne visi senjorai gali savimi pasirūpinti. Dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių, senelių namai tampa vienintele išeitimi.

Kaip patekti į senelių globos namus: žingsnis po žingsnio
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
Reikalingi dokumentai
Norint gauti paramą apgyvendinimui senelių namuose, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Taip pat, savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.

Finansiniai aspektai ir valstybės kompensacija
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau -Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada reikia mokėti turto mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį.
Kaip jis apskaičiuojamas? Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.

Senelių globos namų pasirinkimas
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Pavyzdžiui, senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Trumpalaikė socialinė globa
Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Dokumentai trumpalaikei socialinei globai gauti
Norint gauti trumpalaikę socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
- Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Gyventojų teisės ir pareigos globos namuose
Globos namų gyventojai turi tam tikras teises ir pareigas, kurios užtikrina jų orumą ir gerovę. Pavyzdžiui, gyventojai turi teisę į privatumą, susipažinti su dokumentais apie save, priimti svečius, kreiptis į administraciją rūpimais klausimais, saugiai laikyti asmeninius daiktus, dalyvauti užimtumo veiklose, bendrauti su išoriniu pasauliu ir pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
Tačiau gyventojai taip pat turi pareigas: tvarkyti savo gyvenamąją vietą, laikytis asmeninės higienos, laikytis maitinimo režimo, vartoti paskirtus vaistus, informuoti apie sveikatos pablogėjimą ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Gyventojams draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti neskirtose vietose, gadinti turtą, įžeidinėti kitus ir ignoruoti darbuotojų reikalavimus.
| Teisės | Pareigos |
|---|---|
| Teisė į privatumą | Tvarkyti savo gyvenamąją vietą |
| Teisė susipažinti su dokumentais | Laikytis asmeninės higienos |
| Teisė priimti svečius | Laikytis maitinimo režimo |
| Teisė kreiptis į administraciją | Vartoti paskirtus vaistus |
| Teisė saugiai laikyti asmeninius daiktus | Informuoti apie sveikatos pablogėjimą |
| Teisė dalyvauti užimtumo veiklose | Laikytis vidaus tvarkos taisyklių |
| Teisė bendrauti su išoriniu pasauliu | |
| Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą |

