Brendimas yra eilė natūralių pokyčių, kuriuos išgyvena kiekvienas vaikas. Paauglystėje vykstantis lytinis brendimas pasireiškia fiziniais, seksualiniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais. Nors 6 metų vaiko smegenys tampa beveik tokio dydžio kaip suaugusiojo, jos dar nėra visiškai susiformavusios ir neveikia kaip suaugusiojo smegenys. Pagrindinis pokytis, kuris vyksta paauglio smegenyse, yra, kad kai kurios nervinės jungtys sustiprėja, o kitos susilpnėja. Tačiau smegenų dalis, kuri reguliuoja sprendimų priėmimą (priekinė kaktinės skilties žievė) vystosi vėliau. Kadangi ši smegenų dalis pasikeičia vėliausiai, paauglių elgesys dažnai atrodo impulsyvus ir nekontroliuojamas. Nuotaikos svyravimai yra normalūs ir tikėtini paauglystėje.
Paauglystėje nuotaikos pokyčiai, energijos lygio ir miego įpročių svyravimai yra normali raidos dalis, kaip ir svyravimai tarp siekio elgtis nepriklausomai ir noro sulaukti tėvų paramos. Brendimo metu fiziniai, hormoniniai ir emociniai pokyčiai taip pat gali sukelti elgesio pokyčius - paauglys gali pradėti kitaip bendrauti su šeima ir draugais. Paaugliai, mokydamiesi atsiskirti ir tapti individualia, atskira nuo tėvų, asmenybe, neretai pradeda abejoti tėvų draudimais ir taisyklėmis. Brendimas ir paauglystė yra laikas, kai vaikai tampa savarankiškesni (pavyzdžiui, patys atvyksta į mokyklą ir iš jos). Kartu paaugliai gali pradėti tyrinėti savo seksualinę ir lytinę tapatybę susitikinėjant su patinkančiais bendraamžiais (ir ne tik) ir mezgant romantiškus santykius. Paaugliai ir jaunuoliai taip pat gali būti jautrūs savo išvaizdai ir kūno pasikeitimui. Privatumas ir asmeninė erdvė jiems gali tapti labai svarbu.
Žmonės skirtingi, nes kiekvieno jų raida - unikali. Tačiau šis faktas neatmeta galimybės, jog esama tipiškų, bendrų žmogaus raidos dėsningumų, būdingų skirtingiems individams. Paauglystė prasideda nuo 11-12 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje galima išskirti dvi fazes: 12-15 m. Pirmoji fazė dažnai būna susijusi su staigiais žmogaus charakterio pokyčiais. Šiuo periodu žmogus patiria audringus išgyvenimus. Nėra lengva su jais sutarti: jie sukelia tiek prieštaringų jausmų... Kritikuodami tėvus jaučiame ir pasitenkinimą, ir baimę būti atstumti. Būdami paaugliai, mes žavimės savimi - ir tuo pat metu kamuojamės dėl savo trūkumų. Be to, kyla sudėtingi egzistenciniai klausimai: "Kas aš? Koks aš? Koks turėčiau būti? Apima jausmas, jog nebesi tas vakarykštis vaikas. Ir jis nuolat stiprėja. "Tu visai nemoki dažytis (šukuotis, rengtis)", - kartais sakome mamai. Toks elgesys - irgi simbolinis: kad taptume suaugę, iš pradžių turime paneigti savyje vaiką. Kartais, kritikuodami suaugusiuosius, mes tik ginamės nuo jų kritikos puldami pirmi. Tai irgi paaugliško amžiaus paradoksas. Trylikamečio noras tapti ir atrodyti suaugusiam pasireiškia ir siekiu būti šiuolaikiškam.
Išskirtinės situacijos ir paramos svarba
Kaip prisiminė jau daugiau nei dešimtmetį akušere dirbanti A. Liepinaitienė, mergaitė į gydymo įstaigą atvažiavo kartu su savo močiute, kuri tikino, jog jai tik trūko apendicitas. Tačiau gydytojams apžiūrėjus pacientę, ji buvo greitai išvežta į gimdymo palatą, kur pagimdė savo sūnų. „Aš puikiai prisimenu, kai naktį darbavomės su ja, jos nosis buvo net prakaitu išpilta, ji taip stengėsi žindyti, nors pas ją dar krūtų net nebuvo. Ji sako: „Alina, o kaip būti gera mama?“ Ir aš taip susigraudinau, ir mes pradėjome kalbėti apie viską - kas yra gyvenimas, kaip ji pastojo“, - pasakojo akušerė.
Šis atviras pokalbis atskleidė itin skaudžią detalę - kartu su močiute gyvenantis vyras yra vaikelio tėvas. „Ji pasidalino, kad tai buvo jos senelės draugas. Jie gyveno tame pačiame name, tėvai buvo išvykę į užsienį ir jis ją prievartavo nuo 9 metų. Ji net nežinojo, kas yra mėnesinės, ji niekada nebuvo jų sulaukusi, nes kai jau atėjo pirmasis ciklas, kai ji jau galėjo pastoti, įvyko lytinis aktas ir ji pastojo dar net nepamačiusi, kas yra tos tikrosios mėnesinės. Aš galvoju: Dieve, vaikuti...“ - kalbėjo pašnekovė. Mergaitė nežinojo nieko apie ciklą - kas yra paketas, kiek trunka mėnesinės, kaip prižiūrėti save tuo laiku. Todėl, kol buvo pas gydytojus, ji buvo apmokyta ir prižiūrima.
Akušerė pasakojo, kad susirūpinusi močiutė vis dėlto buvo ne šventoji. „Ją atvežė močiutė, prieš tai ją sumušusi, nes paaiškėjo, kad ji laukiasi. Bet atvežė, kad jai darytų operaciją dėl apendicito, nes močiutė netikėjo iki paskutinės akimirkos, kad ji laukiasi. Močiutė labai stipriai užgauliojo mergaitę priėmime - kad ji stora, kad priaugo svorio, ji valgo nesveiką maistą, dėl to ji yra stora, jai plyšo apendicitas, išoperuokite tą apendicitą“, - prisiminė A. Liepinaitienė.
Laimė, mergaitė po 6 parų su savo vaikučiu buvo išvežta į krizinį nėštumo centrą, kur ja rūpinosi trejus metus. Dabar jaunai mamai yra 23 metai, augina dešimtmetį sūnų ir ji palaiko nuolatinį ryšį su akušere, padėjusia jai tokią gyvenimą keičiančią dieną. Daugiau apie šią istoriją žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
Gediminas Filipavičius | 9-metės Mergaitės Pagrobimas Kaune. (Įvykiai, sukrėtę Lietuvą)
Tėvystė ir paauglystės iššūkiai
Tėvystė vaikui pasiekus paauglystę: ko tikėtis ir kaip reaguoti? Vienas geriausių būdų yra saugus ir patikimas ryšys su paaugliu - jūsų sūnus ar dukra turi būti užtikrinti, kad jūs, tėvai, esate suaugusieji, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis, nebijant smerkimo ar gėdos. Pagirkite savo paauglį už jo pastangas, pasiekimus ir teigiamą elgesį. Stenkitės palaikyti savo paauglių saviraišką, net jei kai kurie iš jų saviraiškos būdų jums atrodo keistai, pavyzdžiui, šukuosena arba keistas ar kitoks drabužių pasirinkimas. Mokykitės priimti savo vaikų privatumo poreikį. Visada pasibelskite prieš įeidami į jų kambarį. Jei gerbsite savo augančio vaiko privatumo poreikį, tai tiesiogiai sustiprins jūsų santykius su juo.
Paaugliai dažniausiai yra susirūpinę dėl savo brendimo požymių, kūno formos ir dydžio. Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, tai klausytis be smerkimo ir paaiškinti, kad kūnai būna įvairių formų ir dydžių. Užjauskite vaikus dėl pokyčių, kuriuos jie patiria, ir patikinkite juos, kad pokyčiai yra normalūs ir kad daugelis yra tik laikini. Jei jūsų vaikui dėl brendimo atsirado odos bėrimų ar spuogų, pasikalbėkite su juo, kaip jis jaučiasi. Jei tai vargina vaiką, paklauskite, ar norėtų kreiptis į gydytoją. Jei jūsų vaiko branda prasidėjo ankstyvame arba vėlyvame amžiuje, tuomet jis / ji gali jaustis kitoks nei bendraamžiai. Galite nuraminti paauglį, paaiškindami, kad kiekvieno asmens raida vyksta savo tempu.
Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir paauglys daugiau ginčijasi tarpusavyje, ir tai normalu. Tėvų gerai apgalvotos pastangos padėti paaugliams priimti teisingą sprendimą gali būti ne tai, ko jie tikisi išgirsti. Stenkitės išlikti ramūs paauglių pykčio protrūkių metu. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas nenori jūsų nuliūdinti ar įskaudinti; jis tiesiog gali nesuvokti, kaip jo žodžiai jus veikia. Atminkite, kad tai laikina. Konfliktas su paaugliu dažniausiai yra vienas sunkiausių ir yra ženklas, kad jūsų vaikas bręsta. Prieš kalbėdami apie problemą, palaukite, kol vaikas nurims. Vaikai mokosi, kaip reguliuoti savo emocijas pagal tai, kaip jūs reaguojate, kai namuose kyla konfliktas. Aktyviai klausykite. Skirkite laiko išklausyti savo vaiką ir parodykite jam, kad iš tikrųjų klausotės ir bandote suprasti jo požiūrį. Paaugliai labai jautrūs nepagarbai, todėl susitelkite ir kantriai išklausykite vaiko nuomonę, net kai nepritariate jai. Būkite atviri savo jausmams. Paaiškinkite, kaip vaiko elgesys jus veikia. Kartais paaugliai reaguoja įnirtingai arba agresyviai, nes jiems sunku valdyti savo emocijas. Jei paauglys pradeda elgtis agresyviai, atsitraukite ir paaiškinkite jam, kad galėsite tęsti pokalbį, kai jis nurims. Suteikite savo paaugliui erdvės ir pašalinkite iš situacijos šeimos narį, kuris apsunkina situaciją. Taip suteiksite paaugliui laiko nusiraminti. Nustatykite tinkamas pasekmes ir mokykite vaiką, kad agresyvus elgesys ir smurtas yra nepriimtini. Jei jūsų vaikas nereaguoja į kurią nors iš šių strategijų, tai gali reikšti, kad yra gilesnė problema. Tokiu atveju patartina kreiptis pagalbos į savo šeimos gydytoją, mokyklos psichologą ar psichikos sveikatos specialistus.
Kai kurie paaugliai ir jų šeimos sunkiau priima ar net priešinasi šiems pokyčiams, o kiti išgyvena šį laikotarpį be didesnių rūpesčių. Jūsų vaikas turi sukurti savo tapatybę ir todėl jam reikia plėsti pažinimo ribas už savo šeimos ribų. Paaugliai mezga naujas draugystes, jungiasi į įvairias grupes ir taip kaupia patirtį apie santykius. Jie nori išmėginti įvairias veiklas ir mokosi įveikti neišvengiamus iššūkius, kurie gali kilti, kai paauglys praplečia savo socialinio pasaulio supratimą.
Tėvystė vaikui pasiekus paauglystę: ko tikėtis ir kaip reaguoti? Vienas geriausių būdų yra saugus ir patikimas ryšys su paaugliu - jūsų sūnus ar dukra turi būti užtikrinti, kad jūs, tėvai, esate suaugusieji, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis, nebijant smerkimo ar gėdos. Pagirkite savo paauglį už jo pastangas, pasiekimus ir teigiamą elgesį. Stenkitės palaikyti savo paauglių saviraišką, net jei kai kurie iš jų saviraiškos būdų jums atrodo keistai, pavyzdžiui, šukuosena arba keistas ar kitoks drabužių pasirinkimas. Mokykitės priimti savo vaikų privatumo poreikį. Visada pasibelskite prieš įeidami į jų kambarį. Jei gerbsite savo augančio vaiko privatumo poreikį, tai tiesiogiai sustiprins jūsų santykius su juo.
Paaugliai dažniausiai yra susirūpinę dėl savo brendimo požymių, kūno formos ir dydžio. Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, tai klausytis be smerkimo ir paaiškinti, kad kūnai būna įvairių formų ir dydžių. Užjauskite vaikus dėl pokyčių, kuriuos jie patiria, ir patikinkite juos, kad pokyčiai yra normalūs ir kad daugelis yra tik laikini. Jei jūsų vaikui dėl brendimo atsirado odos bėrimų ar spuogų, pasikalbėkite su juo, kaip jis jaučiasi. Jei tai vargina vaiką, paklauskite, ar norėtų kreiptis į gydytoją. Jei jūsų vaiko branda prasidėjo ankstyvame arba vėlyvame amžiuje, tuomet jis / ji gali jaustis kitoks nei bendraamžiai. Galite nuraminti paauglį, paaiškindami, kad kiekvieno asmens raida vyksta savo tempu.
Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir paauglys daugiau ginčijasi tarpusavyje, ir tai normalu. Tėvų gerai apgalvotos pastangos padėti paaugliams priimti teisingą sprendimą gali būti ne tai, ko jie tikisi išgirsti. Stenkitės išlikti ramūs paauglių pykčio protrūkių metu. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas nenori jūsų nuliūdinti ar įskaudinti; jis tiesiog gali nesuvokti, kaip jo žodžiai jus veikia. Atminkite, kad tai laikina. Konfliktas su paaugliu dažniausiai yra vienas sunkiausių ir yra ženklas, kad jūsų vaikas bręsta. Prieš kalbėdami apie problemą, palaukite, kol vaikas nurims. Vaikai mokosi, kaip reguliuoti savo emocijas pagal tai, kaip jūs reaguojate, kai namuose kyla konfliktas. Aktyviai klausykite. Skirkite laiko išklausyti savo vaiką ir parodykite jam, kad iš tikrųjų klausotės ir bandote suprasti jo požiūrį. Paaugliai labai jautrūs nepagarbai, todėl susitelkite ir kantriai išklausykite vaiko nuomonę, net kai nepritariate jai. Būkite atviri savo jausmams. Paaiškinkite, kaip vaiko elgesys jus veikia. Kartais paaugliai reaguoja įnirtingai arba agresyviai, nes jiems sunku valdyti savo emocijas. Jei paauglys pradeda elgtis agresyviai, atsitraukite ir paaiškinkite jam, kad galėsite tęsti pokalbį, kai jis nurims. Suteikite savo paaugliui erdvės ir pašalinkite iš situacijos šeimos narį, kuris apsunkina situaciją. Taip suteiksite paaugliui laiko nusiraminti. Nustatykite tinkamas pasekmes ir mokykite vaiką, kad agresyvus elgesys ir smurtas yra nepriimtini. Jei jūsų vaikas nereaguoja į kurią nors iš šių strategijų, tai gali reikšti, kad yra gilesnė problema. Tokiu atveju patartina kreiptis pagalbos į savo šeimos gydytoją, mokyklos psichologą ar psichikos sveikatos specialistus.
Viena mama pasidalino savo patirtimi: „Esu išsiskyrusi, auginu dvi dukras. Dirbu nuo ryto iki vakaro, tad Kamilė pati paruošia pusryčius sau ir sesei. Jau beveik pusę metų vyresnėlė bendrauja su berniuku ( jam irgi 13 ), jie septintokai, mokosi vienoje klasėje. Matau kad pastaruoju metu jų santykiai rimtėja, susitikę apsikabina, kartais pasibučiuoja, tas berniukas yra keletą kartų buvęs pas mus arbatos, man jis paliko gerą įspūdį. Bet bijau, kad nenukentėtų dukros mokslai. Perskaičiau kelias jų žinutes ( prisipažįstu, blogai dariau, bet kitaip negalėjau ). Kamilė parašė: ,,MYLIU <3 ,, berniukas atrašė: ,, Ir as tave,,. Man neramu, manau jie dar per jauni taip artimai draugauti, o ir anūkų man dar nesinori.“
Tai, kad vaikas išgyvena gražų jausmą, reikia džiaugtis, o ne burbėti. Vaikas išgyvena gražų jausmą, džiaugtis reikia, o ne burbėti. Save prisiminkit įsimylėjusią. Beje, kaip pačiai mokslai sekėsi? Tai jums neramu, kad artimi, tai kad liūdi, tai kad blogai mokosi. Gal ta meilė labai greitai ir natūraliai baigsis, nusiraminkit ir nesikiškit. Vaikas išgyvena gražų jausmą, džiaugtis reikia, o ne burbėti. Save prisiminkit įsimylėjusią. Beje, kaip pačiai mokslai sekėsi?
Jei su dukra palaikot glaudų ryšį, jums nėra ko nerimauti, viską pasipasakos ar paklaus, jei reikės. Nežinau, dėl vardų tai ar maža Lietuvoje Kamilių? Tiesiog jie dažnokai pasipyksta, mergaitė dėl to liūdi. Nenoriu kad ją įskaudintų ( kaip ir mane jos tėvas ). Tiesiog jie dažnokai pasipyksta, mergaitė dėl to liūdi. Nenoriu kad ją įskaudintų ( kaip ir mane jos tėvas ).
Viena mama pasidalino patirtimi: „Esu penkiolikmetės mama, maniškė ir turi draugą, dabar jau buvusį klasioką, nes po pagrindinės įstojo abu į skirtingas gimnazijas, o vaikšto abu jau antri metai. Asmeniškai aš nematau problemos, man kaip tik ramiau, kai jie abu išeina kur, nei, kad su draugėm, nes žinau, kad visad bus namo palydėta, vaikinas nesislapsto, užeina, pvz. Tiesiog jie dažnokai pasipyksta, mergaitė dėl to liūdi. Nenoriu kad ją įskaudintų ( kaip ir mane jos tėvas ). Neprogramuokit, kad ir ją įskaudins. Ji tai ne Jūs. Tegu išgyvena visus etapus - ir liūdesį, ir ilgesį. O kaip anksčiau žmonės laukdavo laiškų po pusę metų... Ir ką reiškia "pernelyg artimi" santykiai? Kad parašė "myliu"? Netrypkit gražių jausmų, nesikiškit, kol niekas neprašo. Jūsų vaizduotė per daug įsivažiavo - jau matot ir įskaudinimą, ir anūkus O gal tai Jūsų mergaitė jį įskaudins ir paliks, kas ten žino... Ji tai ne Jūs. Tegu išgyvena visus etapus - ir liūdesį, ir ilgesį. O kaip anksčiau žmonės laukdavo laiškų po pusę metų... Ir ką reiškia "pernelyg artimi" santykiai? Kad parašė "myliu"? Netrypkit gražių jausmų, nesikiškit, kol niekas neprašo. Neprogramuoju kad įskaudins. Asmeniškai aš nematau problemos, man kaip tik ramiau, kai jie abu išeina kur, nei, kad su draugėm, nes žinau, kad visad bus namo palydėta, vaikinas nesislapsto, užeina, pvz. Na, mokslai dėl to bendravimo tikrai šiek tiek nukentėjo, visą laisvą laiką nori būti su juo.
Kaip jai paaiškinti kad dabar svarbiausi mokslai o ne vaikinai. Iš patirties sakau kad tokios meilės ilgai netrunka. Žmonės skirtingi, nes kiekvieno jų raida - unikali. Tačiau šis faktas neatmeta galimybės, jog esama tipiškų, bendrų žmogaus raidos dėsningumų, būdingų skirtingiems individams. Paauglystė prasideda nuo 11-12 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje galima išskirti dvi fazes: 12-15 m. Pirmoji fazė dažnai būna susijusi su staigiais žmogaus charakterio pokyčiais. Šiuo periodu žmogus patiria audringus išgyvenimus. Nėra lengva su jais sutarti: jie sukelia tiek prieštaringų jausmų... Kritikuodami tėvus jaučiame ir pasitenkinimą, ir baimę būti atstumti. Būdami paaugliai, mes žavimės savimi - ir tuo pat metu kamuojamės dėl savo trūkumų. Be to, kyla sudėtingi egzistenciniai klausimai: "Kas aš? Koks aš? Koks turėčiau būti? Apima jausmas, jog nebesi tas vakarykštis vaikas. Ir jis nuolat stiprėja. "Tu visai nemoki dažytis (šukuotis, rengtis)", - kartais sakome mamai. Toks elgesys - irgi simbolinis: kad taptume suaugę, iš pradžių turime paneigti savyje vaiką. Kartais, kritikuodami suaugusiuosius, mes tik ginamės nuo jų kritikos puldami pirmi. Tai irgi paaugliško amžiaus paradoksas. Trylikamečio noras tapti ir atrodyti suaugusiam pasireiškia ir siekiu būti šiuolaikiškam.
Ar jūs turėjote tuo metu vyresnį draugą, kuris padėjo įveikti sunkumus? Mes turime komandą - savo bendraamžius. Tai normalu.
Vaiko augimo stebėjimas
Kiekvienas tėvas bent kartą yra stovėjęs prie durų staktos su pieštuku rankoje, žymėdamas savo atžalos ūgį ir lygindamas jį su praėjusių metų žyma. Vaiko augimas yra ne tik fizinis procesas, bet ir vienas svarbiausių bendros sveikatos rodiklių. Nors visi suprantame, kad vaikai auga skirtingais tempais, o genetika vaidina pagrindinį vaidmenį, natūralu, kad kyla nerimas, jei bendraamžiai atrodo visa galva aukštesni arba, priešingai, jei vaikas staiga šokteli į viršų taip greitai, kad nespėjate pirkti naujų drabužių. Reguliarus vaiko ūgio ir svorio matavimas nėra tik formalumas lankantis pas šeimos gydytoją. Tai yra pirmasis įrankis, padedantis įvertinti, ar vaiko organizmas gauna pakankamai maistinių medžiagų, ar tinkamai veikia hormonų sistema ir ar nėra lėtinių susirgimų. Augimas yra labai jautrus procesas - jam reikia daug energijos ir statybinių medžiagų. Gydytojai naudoja procentilių (augimo) kreives, kurios parodo, kaip vaiko ūgis atrodo kitų to paties amžiaus ir lyties vaikų kontekste. Žemiau pateikiami orientaciniai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Tai sparčiausias augimo periodas žmogaus gyvenime. Šiuo laikotarpiu augimas tampa stabilesnis ir lėtesnis. Tai antrasis didysis augimo spurtas. Dažnai tėvų nerimas kyla dėl netikslių matavimų. Matuojant ūgį namų sąlygomis, galima suklysti net 1-2 centimetrais, o tai augimo kreivėse gali reikšti didelį skirtumą. Kūno padėtis: Batai turi būti nuimti. Kulnai, sėdmenys, mentės ir pakaušis turi liesti sieną. Žymėjimas: Naudokite kietą knygą ar dėžutę. Priglauskite ją stačiu kampu prie sienos ir nuleiskite ant vaiko viršugalvio. Nors aplinka ir mityba yra svarbūs, apie 70-80 % galutinio ūgio lemia genetika. Gydytojai naudoja paprastą formulę tikėtinam suaugusio vaiko ūgiui apskaičiuoti. Gautas rezultatas yra orientacinis. Ne kiekvienas žemesnis nei vidutinis vaikas turi sveikatos problemų. Daugeliu atvejų tai yra „konstitucinis augimo ir brendimo vėlavimas” - tokie vaikai auga lėčiau, vėliau bręsta, bet galiausiai pasiveja bendraamžius.
1. Tai svarbiausias rodiklis. Jei vaikas visada buvo žemesnis (pvz., ties 10-ąja percentile) ir tolygiai auga ta pačia kreive - tai greičiausiai norma. Tačiau jei vaikas buvo ties 50-ąja percentile ir staiga nukrito į 10-ąją, tai yra pavojaus signalas. 2. 3. 4. Jei vaiko ūgis patenka į ribas tarp 3 ir 97 procentilės augimo lentelėse ir augimo greitis yra tolygus, vaikas laikomas normalaus ūgio.
Tai populiarus mitas. Kabėjimas ant skersinio ar krepšinio žaidimas mechaniškai kaulų nepailgina. Moksliniai tyrimai rodo, kad taisyklingai atliekami jėgos pratimai su priežiūra nestabdo augimo ir nepažeidžia augimo zonų. Augimas paprastai baigiasi, kai užsidaro kaulų augimo zonos. Mergaitės dažniausiai nustoja augti praėjus apie 2-2,5 metų po pirmųjų mėnesinių (apie 14-16 metus). Jei medicininių problemų nėra, tėvai vis tiek gali padėti vaikui pasiekti maksimalų genetiškai užkoduotą ūgį, užtikrindami tinkamas aplinkos sąlygas. Miegas yra kritiškai svarbus. Didžioji dalis augimo hormono išsiskiria gilaus miego fazėje, pirmoje nakties pusėje. Todėl posakis „vaikas auga miegodamas” yra visiškai teisingas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų miegoti 10-13 valandų, mokyklinio - 9-11 valandų. Mitybos balansas. Augimui būtini baltymai, kalcis ir vitaminas D. Įsitikinkite, kad vaiko racione netrūksta kiaušinių, pieno produktų, liesos mėsos, žuvies ir riešutų. Svarbu vengti per didelio cukraus kiekio, nes staigūs insulino šuoliai gali slopinti augimo hormono gamybą. Galiausiai, nereikia pamiršti emocinės sveikatos. Psichosocialinis stresas (įtampa šeimoje, patyčios mokykloje) gali sukelti būklę, vadinamą psichosocialiniu žemaūgiškumu.
Atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, tarp 5-6 mėn. vaikas paaugo 1 cm, o tarp 6-8 mėn. vėl 1 cm (iš viso per 3 mėn. vos 2 cm). Svoris auga, vaikas apetitu nesiskundžia, valgo dažniausiai noriai tiek PM tiek košės, vaisius, daržovės. Sveikos, buvom vizite 6 mėn ir beveik 8 mėn tai vaikas per 2 mėn paaugo vos 1 cm, nežinau kažkaip neramu. Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą. O va dėl sėdėjimo ir pan, jau pats laikas pas neurologą. Nėra dar kritiška, bet 8mėn jau toks ant ribos.
Socialinių tinklų pavojai ir dingimai
Jungtinėje Karalystėje - skaudi nelaimė, sukrėtusi tiek šeimą, tiek bendruomenę. 13-metė Tiegan Jarman buvo rasta nebekvėpuojanti savo kambaryje po to, kai, kaip įtariama, išbandė pavojingą socialinių tinklų tendenciją, vadinamą „chroming“. Mergaitės artimieji tikisi, kad jos mirtis padės atkreipti visuomenės dėmesį į tokio pobūdžio interneto pavojus. Skubiosios tarnybos buvo iškviestos į mergaitės namus Thurmastone, Lesteršyro grafystėje. Nors medikai bandė ją gaivinti, Tiegan buvo paskelbta mirusi įvykio vietoje, rašo mirror.co.uk.
Šeima įspėja visus tėvus Mergaitės šeima leidiniui „LeicestershireLive“ pasakojo, kad jos mirtį tikėtina sukėlė „chroming“ - kenksmingų buitinių produktų garų įkvėpimas, siekiant trumpalaikio apsvaigimo. Ši praktika plinta socialiniuose tinkluose ir kelia vis didesnį nerimą tėvams bei specialistams. Jos patėvis Robas Hopkinas sakė: „Nežinome, ar ji tai bandė anksčiau, nes to neįmanoma atsekti. Kai viskas įvyko, ji buvo panaudojusi bent vieną dezodoranto flakoną. Tai visiškai sugriovė mūsų šeimos gyvenimą - jis jau niekada nebus toks pats.“ Tiegan tuo metu gyveno su savo tėvu Pauulu Jarmanu. Jis dukrą prisimena kaip išskirtinai šiltą ir drąsią paauglę: „Ji buvo mylinti, drąsi, juokinga ir kitokia. Nuolat priversdavo mane juoktis. Mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai ji mirė. Ji vadindavo mane Pookie - tokios mažos smulkmenos dabar skaudžiausios.“ Tiegan artimieji sako nesuprantantys, ant ko pykti, nes kaltas ne vienas žmogus, o pavojinga interneto kultūra. Patėvis pridūrė: „Socialinių tinklų platformos turėtų kur kas geriau kontroliuoti turinį. Jos sugeba blokuoti pornografiją, bet atrodo visiškai nesusirūpinusios mirtinai pavojingomis tendencijomis.“ Sesuo Alisha Jarman pradėjo internetinę peticiją „Change.org“ platformoje, siekdama, kad informacija apie pavojingas socialinių tinklų tendencijas taptų privaloma mokyklų programos dalimi. Peticija taip pat ragina gamintojus aiškiau žymėti buitinių prekių pavojaus ženklus. Robas Hopkinas aiškino: „Norime, kad perspėjimai ant tirpiklių ir kitų panašių produktų būtų daug aiškesni, o ant dezodorantų atsirastų privalomi įspėjimai apie įkvėpimo pavojų. Taip pat siekiame, kad mokyklose būtų rimtai ir nuosekliai mokoma apie socialinių tinklų pavojus - ne tik trumpai paminint.“
„Vakar vakare buvo pradėti paieškos veiksmai, mergaitė ieškoma“, - trečiadienio rytą Eltai sakė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė. Pagalbos socialiniuose tinkluose paprašė paauglės seserimi prisistačiusi moteris, ji rašo, kad 13-metė dingo netoli Viešvilės, Pagėgių savivaldybėje, Sokaičių kaime. „Vaikas 13 m. gyvenantis vienkiemyje, išėjo apie 18.00 į kiemą ir dingo, už kelių minučių vaiko jau niekur nebuvo. Policija ir kitos tarnybos sukeltos ant kojų, nėra rezultatų“, - feisbuke rašo moteris ir prašo visų pasidalinti skelbimu, svarbi, bet kokia informacija. Dingusi mergaitė smulkaus kūno sudėjimo, apie 158 cm ūgio, rudų ilgų plaukų. Nr. +370 700 64300 arba skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Tarnybinių šunų pėdsakų neužtiko Dingusios trylikametės paieška buvo pradėta vos gavus pranešimą apie jos dingimą. Antradienį vakare paauglės paieškai buvo pasitelkti kinologai su tarnybiniais šunimis. Jie apžiūrėjo teritoriją netoli dingusios namų.
