Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra medicininė procedūra, kurios metu nutraukiamas moters nėštumas. Tai gali būti atliekama dėl įvairių priežasčių, tiek medicininių, tiek asmeninių. Sprendimas nutraukti nėštumą yra labai svarbus ir reikalauja kruopštaus apsvarstymo. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip galima atlikti nėštumo nutraukimą Lietuvoje, kokios yra procedūros ir su tuo susijusios pasekmės.
Teisinės ir medicininės nėštumo nutraukimo sąlygos Lietuvoje
Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus ir reguliuojamas įstatymų. Moters pageidavimu nėštumas gali būti nutrauktas iki 12-tos nėštumo savaitės, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Nustatyti nėštumo trukmę padeda echoskopija.
Medicininiais atvejais, kai kyla grėsmė moters gyvybei arba nustatomos tam tikros vaisiaus ligos, nėštumas gali būti nutrauktas iki 22-os nėštumo savaitės.
Nėštumo dydis yra svarbus procedūros pasirinkimui. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, t. y. privačioje klinikoje ar poliklinikoje. Nėštumui, trunkančiam nuo 6 iki 12 savaičių, procedūra atliekama stacionare, ligoninėje.
Nėštumo nutraukimas yra mokama paslauga, nes jis nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Nors abortai atliekami ir valstybinėse poliklinikose, moterys dažnai renkasi privačias klinikas dėl didesnio operatyvumo. Kainos privačiose klinikose skiriasi priklausomai nuo nėštumo trukmės - kuo nėštumas didesnis, tuo brangesnė procedūra.
Nepilnamečių nėštumo nutraukimas
Sprendimas nutraukti nėštumą taip pat liečia tėvų ar globėjų interesus, ypač jei nėštumo pageidauja nutraukti nepilnametė. Jei mergaitei yra mažiau nei 16 metų, būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų sutikimas. Merginoms, sulaukusioms 16-18 metų, nors tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, jis lieka pageidautinas.
Nuo 16 metų merginos gali kreiptis į ginekologą be tėvų žinios. Tačiau kyla susirūpinimas, kad nauji įstatyminiai projektai gali leisti atlikti medicininį abortą, t. y. išgėrus vaistus, be apžiūros ir nuotolinės gydytojo konsultacijos, net ir paauglėms be tėvų žinios.
Abortų priežastys ir psichologinis aspektas
Priežastys, dėl kurių moterys apsisprendžia nutraukti nėštumą, yra įvairios. Kai kurios iš jų gali būti:
- Nesuderinamumas su karjera ir darbu.
- Finansiniai sunkumai ir negebėjimas išlaikyti vaiko.
- Nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu.
- Tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius (dažnai du Europoje).
- Vėlyvas pirmasis gimdymas (vyresnis nei 30 metų).
- Nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.
- Medicininės indikacijos, susijusios su moters ar vaisiaus sveikata.
Psichologinis aspektas yra vienas svarbiausių. Pastojusi moteris supranta, kad jai teks rūpintis ne tik savimi. Palaikymas ir pagalba iš artimiausių žmonių tampa labai svarbūs, o jos nesulaukus, gali griūti pasitikėjimas savimi. Moterys dažnai nežino, kas jų laukia po aborto procedūros, kokios galimos pasekmės moters sveikatai, psichologijai ar tolimesniam visaverčiam gyvenimui. Kai kurios moterys po aborto jaučia gailestį ir negali susitaikyti su patirtimi ir netektimi, jos bando atsukti laiką atgal.
Pastebima, kad nutraukti nėštumą dažnai skatina vyrai. Kai kurios moterys, nesulaukusios palaikymo, ryžtasi abortui, o vėliau gailisi. Partnerio spaudimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys apsisprendžia nutraukti nėštumą.
Nėštumo nutraukimo būdai
Lietuvoje galima rinktis iš dviejų pagrindinių nėštumo nutraukimo būdų: medikamentinio ir chirurginio.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas
Medikamentinis nėštumo nutraukimas yra mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam metodui. Šiuo būdu galima nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių nėštumą (8 savaitės ir 6 dienos). Procedūra atliekama dviem etapais:
- Pirmasis vaistas blokuoja hormono progesterono receptorius, kuris yra svarbus nėštumo vystymuisi. Dėl to nėštumas nustoja vystytis.
- Antrasis vaistas suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą ir sukelia gimdos susitraukimus, dėl kurių vaisius ir nėštumo audiniai pasišalina iš gimdos.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai yra viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, pilvo pūtimas, galvos skausmas. Taip pat gali pasireikšti vėmimas, vidurių užkietėjimas, gimdos uždegimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar kiti skausmai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad negalima vartoti greipfruto sulčių ar valgyti greipfruto vaisių paskirtų vaistų vartojimo metu, nes tai mažina vaistinio preparato įsisavinimą.
Jei šalutiniai simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 valandas arba kraujavimas yra pernelyg gausus ar ilgalaikis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Chirurginis nėštumo nutraukimas
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos, ji susijusi su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3% atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai.
Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, bet yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
- Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas: atliekamas vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas). Paprastai pakanka vietinės nejautros.
- Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba vėlesnis dėl medicininių indikacijų): naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet gali tekti plėsti gimdos kaklelį, atlikti kiuretažą (gimdos gramdymą). Dažniausiai taikoma bendrinė nejautra.
Dažniausia komplikacija yra nepilnas abortas (iki 2%), kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1%). Taip pat pasitaiko nesėkmingai atliktas abortas (apie 0,2%), kai nėštumas tęsiasi toliau, arba gimdos sienelės perforacija (prakiurimas).
Po chirurginio aborto praėjus 1-2 savaitėms reikia apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų patikrinta, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po procedūros 2-3 savaitės rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių.
Kontracepcija ir prevencija
Nors straipsnyje kalbama apie nėštumo nutraukimą, svarbu paminėti ir kontracepcijos svarbą, siekiant išvengti neplanuotų nėštumų. Yra įvairių kontracepcijos priemonių, kurias galima įsigyti be recepto ar su gydytojo konsultacija:
- Prezervatyvai: prieinami ir patogūs, apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų.
- Spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė: naudojami prieš lytinius santykius, neutralizuoja spermatozoidus.
- Skubioji kontracepcija: tabletės, naudojamos po nesaugių lytinių santykių, plyšus prezervatyvui ar po išprievartavimo. Jos slopina ir vėlina ovuliaciją, bet nenutraukia jau prasidėjusio nėštumo.
- Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT): efektyvus būdas apsisaugoti nuo nėštumo, tačiau reikalauja gydytojo konsultacijos.
- Makšties žiedai ir transderminiai pleistrai: taip pat reikalauja gydytojo konsultacijos.
Svarbu paminėti, kad nei SKT, nei makšties žiedas, nei kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos siūlo nemokamą kontracepciją jaunoms moterims (nuo 16 iki 23 metų) ir socialiai remtinoms moterims, tikėdamos, kad tai padės sumažinti abortų skaičių.
5 patarimai, kaip išsirinkti SAVO kontracepciją!
Psichologinės pagalbos svarba
Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti (Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, Albanijoje - septynios dienos). Tai rodo, kad psichologinės paramos ir laiko sprendimui apgalvoti svarba yra pripažįstama kitose šalyse.
Yra nevyriausybinių organizacijų, kurios siūlo pagalbą ir paramą moterims, susidūrusioms su neplanuotu nėštumu, ir padeda joms priimti joms tinkamiausią sprendimą.
