Nors Lietuvoje veikia "Gyvybės langeliai", nuo 2009 m. siekiantys išgelbėti kūdikių gyvybes, kai moterys negali ar nenori jų auginti, praktika rodo, kad kūdikiai paliekami ir kitose viešose vietose. Dažniausiai tai nutinka dėl to, kad vyrai arba nežino apie artėjančią tėvystę, arba ja nesidomi. Palikus kūdikį gyvybės langelyje, jis tampa pamestinuku, kurio tėvai nežinomi, o motina išvengia atsakomybės už vaiko nepriežiūrą ar gyvybei pavojingą situaciją. Vis dėlto, net ir esant gyvybės langeliams, kūdikiai paliekami ir kitose vietose, pavyzdžiui, laiptinėse, ligoninių koridoriuose ar prie darželių, tikintis, kad jie bus greitai pastebėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.159 straipsnis nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Tai reiškia, kad kiekvienas tėvas ar motina, nebenorintis ar negalintis auginti savo vaiko, turi prisiimti už tai atsakomybę. Dažniausiai tai pasireiškia tėvų valdžios apribojimu dėl vaiko nepriežiūros. Nors tėvai dažnai gali likti nežinomi, motinos tapatybė paprastai nustatoma, nes gimdymo įstaigoje jos privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei jų nepateikia, gimdymo įstaiga kreipiasi į policiją. Taigi, Lietuvoje nėra įteisintas anonimiškas gimdymas, ir motinos tapatybė turėtų būti nustatoma kaskart, kai vaikas gimsta gydymo įstaigoje. Jei vaikas gimdomas kitoje vietoje, viskas priklauso nuo moters elgesio - ar ji kreipsis į gydymo įstaigą dėl vaiko gimimo pažymos, ar su kūdikiu pasielgs kitaip. Dėl šių priežasčių moters teisė pasirinkti būti motina ar ne yra gana ribota.
Anoniminis gimdymas nėra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, tačiau kai kuriose jis yra leidžiamas. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo 2014 m. įteisintas konfidencialus gimdymas, kuris leidžia išsaugoti gimdyvės konfidencialumą, suteikiant 16 metų sulaukusiam vaikui teisę sužinoti duomenis apie savo kilmę. Italijoje ir Belgijoje įstatymai taip pat leidžia anoniminį gimdymą, tačiau kyla diskusijų dėl interesų pusiausvyros tarp vaiko teisės žinoti savo kilmę ir motinos teisės į anonimiškumą. Prancūzija, viena iš didžiausių anonimiško gimdymo šalininkių, įteisino jį dar 20 amžiaus pradžioje, siekdama užtikrinti moters ir kūdikio sveikatą bei užkirsti kelią nėštumo nutraukimams ir vaikų palikimams be priežiūros. Austrijoje nuo 2001 m. taip pat egzistuoja galimybė gimdyti konfidencialiai.
Vis dėlto, moters teisė išlaikyti save paslaptyje neabejotinai pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę. Būtent šių dviejų interesų pusiausvyros paieška yra didžiausias iššūkis valstybėms, siekiant išsaugoti kūdikių gyvybes ir užtikrinti jų tinkamą priežiūrą. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuo 1999 m. anonimiški gimdymai buvo uždrausti, motyvuojant tuo, kad tai pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę. Daugelyje valstybių, kurios įteisino tokią galimybę, vis labiau įsigali teisinė praktika dėl duomenų apie biologinę šeimą gavimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai
Svarbu paminėti dvi Europos Žmogaus Teisių teismo (EŽTT) bylas, nagrinėjusias vaiko teisės žinoti savo kilmę ir motinos teisės išsaugoti anonimiškumą pusiausvyrą.
Byla Odievre prieš Prancūziją
Pirmojoje byloje, Odievre prieš Prancūziją, Didžioji Kolegija 2003 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, kad Prancūzijos teisės sistema nepažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Šioje byloje moteris, gimdydama dukrą, prašė neatskleisti jos asmens duomenų ir paliko naujagimę valstybės globai. Mergaitė buvo įvaikinta. Būdama 25 metų, ji kreipėsi į socialines tarnybas prašydama informacijos apie savo gimimą. Jai buvo pateikta neidentifikuojanti informacija, tačiau ji norėjo gauti tikslesnius duomenis apie savo biologinę šeimą. Teismai atsisakė suteikti tokią teisę, nes motina buvo išreiškusi prašymą gimdyti po X ir likti nežinoma. EŽTT sprendė, kad tai nėra šeimos, o privataus gyvenimo apsauga, nes p. Odievre ir jos biologinių tėvų nesiejo jokie emociniai, socialiniai ryšiai. Teismas pažymėjo, kad asmens gimimas ir jo aplinkybės formuoja jo privatų gyvenimą, todėl duomenys apie kilmę turi įtakos asmens vystymuisi ir tapatybės suvokimui. Vis dėlto, Teismas nusprendė, kad identifikuojančios informacijos atskleidimas be biologinės motinos sutikimo pažeistų interesų pusiausvyrą.
Byla Godelli prieš Italiją
Po dešimtmečio, byloje Godelli prieš Italiją (2013 m. kovo 18 d.), EŽTT nusprendė, kad Italija, nesuteikdama asmeniui jokios informacijos apie jo gimimą, pažeidžia interesų pusiausvyrą ir EŽTK 8 straipsnį. P. Godelli gimė anonimiškai ir buvo įvaikinta, tačiau niekada negavo žinių apie savo gimimą. Teismas nurodė, kad asmens interesas žinoti savo kilmę neišnyksta su amžiumi. Todėl tai, kad Italijos teisinė sistema neužtikrino p. Godelli galimybės gauti net biologinės motinos neidentifikuojančios, bet gimimo aplinkybes atskleidžiančios informacijos, pažeidžia jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
Konfidencialus gimdymas ir gyvybės langeliai
Šiuo metu net ir tose valstybėse, kur anoniminis gimdymas buvo leidžiamas, jis vis labiau užleidžia vietą konfidencialiam gimdymui. Tai reiškia, kad duomenys apie gimdyvę yra surenkami, jai pasiūloma pagalba, tačiau jei ji pasirenka likti nežinoma, duomenys apie ją vaiko gimimo įraše neatskleidžiami, nors esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, jie gali būti atskleisti gimusiam vaikui. Be to, motina turi teisę per tam tikrą laiką atšaukti savo sprendimą išlikti nežinoma ir susigrąžinti vaiką.
Vaikų palikimas gyvybės langelyje apskritai atima bet kokią galimybę vaikui sužinoti apie savo kilmę. Tokiu atveju vaikui suteikiama nauja tapatybė, kuri neatitinka jo tikrosios. Išlieka neaiškus ir biologinės motinos statusas - ji lieka vaiko, kuris tebeegzistuoja popieriuje, biologine motina, tačiau jei niekas nesidomi, jis ir liks „popieriniu“ vaiku. Net ir jei motinos tapatybė nustatoma, bet ji neišreiškia noro susigrąžinti vaiką, jis bus laikomas rastu.
Nors atsisakyti savo teisių ir pareigų vaikui tėvai negali, praktikoje pasitaiko atvejų, kai tėvai palieka savo paaugusius vaikus vaiko teisių apsaugos skyriuje, nes nebegali ar nenori jų auginti. Nors valstybė siekia suteikti paslaugas, kad būtų išsiaiškintos krizę tėvystėje sukėlusios priežastys, jei tėvai atsisako pagalbos, vaikas lieka pamestu. Tokiais atvejais tėvai gali parašyti sutikimą vaiką įvaikinti, kas suteikia galimybę vaikui greičiau rasti kitą šeimą ir sukelia švelnesnes teisines pasekmes biologiniams tėvams.
Pažymos apie nėštumą ir jų reikšmė
Kai kurios moterys, laukdamosios kūdikio, susiduria su klausimais dėl pažymų apie nėštumą, kurias išduoda gydytojai. Dažnai tokios pažymos, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nebūna priimamos „Sodroje“. Yra svarbu suprasti, kad "Sodra" paprastai išduoda pažymas dėl nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) tik nuo 30 nėštumo savaitės, kai moteris yra išleidžiama į NGA. Iki tol gydytojas gali išrašyti paprastą pažymą darbdaviui, kuri paaiškina, kodėl moteriai reikalingos išskirtinės sąlygos darbe, pavyzdžiui, jei ji kilnoja sunkius svorius.
Nėščiosios kortelė, kurią moteris gauna apie 10-12 nėštumo savaitę, yra svarbus dokumentas, su kuriuo ji gali kreiptis į gydymo įstaigas. Joje gydytojas pažymi visą informaciją apie nėštumo eigą. Elektroninės pažymos apie dekretą paprastai siunčiamos „Sodrai“ tiesiogiai per sistemą, kurioje išduodami biliuteniai. Pirmoji tokia pažyma perduodama „Sodrai“ elektroniniu būdu 30 nėštumo savaitę. Su gydytojo atspausdinta pažymos kopija moteris kreipiasi į darbdavį dėl NGA suteikimo ir „Sodros“ elektroniniame puslapyje užpildo prašymą apmokėti NGA. Pasibaigus NGA, moteris kreipiasi į darbdavį dėl vaiko priežiūros atostogų (VPA) suteikimo ir pateikia pažymą iš gimdymo namų. „Sodros“ VPA yra atskira sistema, kurioje galima pasirinkti atostogų trukmę ir atitinkamą išmokų dydį.
Svarbu žinoti, kad pagal įstatymą, nėščia darbuotoja, net ir bandomuoju laikotarpiu, negali būti atleista darbdavio iniciatyva, pateikusi pažymą apie nėštumą. Tai reiškia, kad nėščioji yra visapusiškai teisiškai apsaugota nuo darbdavio savavališko darbo sutarties nutraukimo. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją, jis turi turėti svarias priežastis, kurias gali įrodyti (pvz., klientų skundai, neatliktos užduotys).
Kartais darbdaviai, norėdami pakeisti darbuotoją, siūlo jai kitas pareigas, net jei jos moteriai nepatinka. Tokiu atveju moteris turi teisę atsisakyti, nes ji yra teisiškai apsaugota nuo priverstinio atleidimo. Svarbu nepamiršti, kad gerų santykių darbe palaikymas yra svarbus, tačiau nėščiosios teisės turi būti gerbiamos.
