Nuo 2021 m. spalio 28 d. Šilalės lopšelis-darželis „Žiogelis“ kartu su Šilalės švietimo pagalbos tarnyba organizavo tarptautinę konferenciją „Gamtamokslinio raštingumo ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje integruojant STEAM ir kitus netradicinius ugdymo metodus“. Konferencija, kuri yra ilgalaikės programos dalis, sutraukė virš 150 dalyvių. Nuotolinę konferenciją atidarė Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Voveriukų“ gr. ugdytiniai, pakvietę visus į bendrą mankštą.
Konferencijos metu buvo dalinamasi idėjomis, gerąja patirtimi, sukaupta darbo patirtimi bei pažangiais netradiciniais mokymo metodais ir būdais. Specialistai aptarė ugdymo erdvių pritaikymo galimybes gamtamokslinio raštingumo plėtojimui.
Gamtamokslinio ugdymo svarba ir iššūkiai
Nepaisant to, kad gamtamokslinis ugdymas (GU) pradinėje mokykloje yra integruotas, jis turi būti kokybiškas. Pradinės mokyklos moksleiviai turėtų gebėti atlikti paprastus stebėjimus ir bandymus, formuluoti išvadas, naudotis paprasčiausiais prietaisais ir instrumentais. Moksleivių gebėjimai ugdomi palaipsniui ir kryptingai, pradedant nuo bazių gamtos pažinimo žinių.
Išlieka universalūs klausimai: ką šiuolaikinis jaunimas turi žinoti ir mokėti, kodėl tai svarbu? Kokie veiksmingiausi gamtos mokslų mokymo būdai skirtinguose mokyklų sistemos lygiuose? Kokių žinių ir gebėjimų reikia mokytojams?
Lietuvos pradinėje mokykloje gamtamokslinis ugdymas daugiausia realizuojamas per Pasaulio pažinimo pamokas. Šios pamokos siekia dviejų svarbių tikslų: padėti vaikui pažinti gamtą ir jos procesus bei užtikrinti tinkamą (pozityvią) mokinio socializaciją.
Mokymo metodai ir praktikos
Nors mokytojai demonstruoja įvairius eksperimentus, studentų tiriamoji veikla nėra dominuojanti. Panaši situacija pastebima ir technologijų naudojimo ugdymo procese srityje. Mokytojų pasirengimas organizuoti ir įgyvendinti gamtamokslinį ugdymą pradinėje mokykloje yra gana nevienodas.
Mokytojai naudoja įvairius gamtamokslinio ugdymo metodus. Dažniausiai taikomi: praktinių veiklų įtraukimas, eksperimentų demonstravimas, gamtamokslinio turinio siejimas su studentų kasdieniu gyvenimu, grupinių darbų organizavimas. Rečiau skatinamos klasės diskusijos ir leidžiama studentams atlikti savarankiškus tyrimus. Retai siekiama integruoti technologijas, skatinti (palengvinti) tyrimus, atsižvelgti į individualius studentų skirtumus.
Dažniausi tyrimai, atliekami su mokiniais gamtamokslinio ugdymo procese, susiję su sveiku gyvenimo būdu, aplinkosauga ir ekologija. Rečiau mokiniai atlieka tyrimus apie augmeniją (florą), fauną (gyvūniją), fizikinius reiškinius. Labai retai mokiniai atlieka tyrimus apie žemės ūkį / cheminių medžiagų poveikį augalams ir gyvūnams. Mokiniai retai tiria dirvožemį, mineralus ir uolienas.
Tobulinimo galimybės
Mokytojai mano, kad gamtamokslinį ugdymą pradinėje mokykloje būtų galima pagerinti turint daugiau resursų / įrangos, daugiau praktinių veiklų siekiant priartinti gamtamokslinį turinį prie studentų kasdienio gyvenimo, daugiau į studentus orientuotų pamokų, geresnį prieinamumą prie technologijų ir jų naudojimą, mažinant mokinių skaičių klasėje.
Kai kurie mokytojai pabrėžia, kad svarbu skirti daugiau laiko gamtamokslinio turinio atrankai ir analizei, pamokų ruošimui, bei turėti daugiau galimybių mokytojų profesiniam tobulėjimui.
Programos ir kompetencijos
Programa vykdoma įgyvendinant projektą „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“. Programa apima duomenimis grįstos švietimo politikos ir praktikos tendencijas, gamtamokslinio ugdymo spragas, tipinius buitinius vaizdinius ir klaidingas sąvokas.
Analizuojama atnaujintos gamtamokslinio ugdymo bendrosios programos koncepcija, konstruktas, gamtos mokslų dalyko paskirtis, tikslai ir uždaviniai, ugdomos kompetencijos, pasiekimų sritys ir raida, mokymo(si) turinys, mokinių pasiekimų vertinimas.
Pristatomos ir nagrinėjamos atnaujintos gamtos mokslų programos temos. Aptariama tiriamosios veiklos samprata ir dermė su pažintine veikla, analizuojami tyrinėjimais grįsto mokymo ir mokymosi organizavimo principai, didaktinės nuostatos, tyrimų planavimas, rezultatų užrašymas ir vaizdavimas.
Programoje tinkamas dėmesys skiriamas atnaujintam gamtos mokslų programos turiniui analizuoti. Įgyjamos kompetencijos: baigę programą dalyviai patobulins gamtamokslinio ugdymo praktikos ir didaktikos profesinio augimo kompetencijas (specializuodamiesi pažinimo, skaitmeninės, kritinio mąstymo, kūrybiškumo kompetencijas), gebėdami kokybiškai organizuoti ugdymo(si) procesą, taikyti ugdymo mokslo ir praktikos sintezę.
| Tyrimų tema | Dažnumas |
|---|---|
| Sveikas gyvenimo būdas, aplinkosauga, ekologija | Dažniausiai |
| Augmenija (flora), fauna (gyvūnija), fizikiniai reiškiniai | Rečiau |
| Žemės ūkis / cheminių medžiagų poveikis augalams ir gyvūnams | Labai retai |
| Dirvožemis, mineralai, uolienos | Retai |
tags: #gamtamoksliniu #rastingumas #ikimokyklinis
