Vaikų dantų sveikata - itin svarbi, nes ji ne tik užtikrina gražią šypseną, bet ir daro įtaką bendrai sveikatai, pasitikėjimui savimi bei gyvenimo kokybei. Lietuvoje vaikai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), todėl jie turi teisę į daugybę nemokamų odontologinių paslaugų, kurios apima ne tik gydymą, bet ir profilaktiką, ortodontiją bei net protezavimą.
Pirminė odontologinė pagalba: ką ji apima?
Vaikams iki 18 metų, taip pat dieninių bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų moksleiviams iki 24 metų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis teikiama plati odontologinių paslaugų gama. Pirminė odontologinė pagalba apima nespecializuotą dantų, dantenų, žandikaulio, liežuvio, burnos gleivinės ligų diagnostiką ir gydymą bei vaikų dantų ėduonies profilaktiką. Šioms paslaugoms apmokėti iš PSDF skiriama daugiau nei 50 mln. eurų per metus.
Pirminės odontologinės pagalbos paslaugomis pasinaudoja apie 674 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 43 % - vaikai, 57 % - suaugusieji. Pirminei odontologinei pagalbai siuntimo nereikia - užtenka kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje vaikas prisirašęs.
Jei šeimos medicinos įstaiga pirminės odontologijos paslaugų neteikia, pagal sutartį su ja šias paslaugas prisirašiusiems žmonėms turi suteikti kita gydymo įstaiga. „Vaikams ir dieninių bendrojo lavinimo mokyklų ar profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleiviams iki 24 metų, gydymo įstaigose, kuriose jie prisirašę, valstybės lėšomis turi būti suteikiama būtinoji, profilaktinė ir gydomoji odontologinė pagalba. Tiksliau, šiose įstaigose nereikia mokėti už šiems pacientams atliekamą metinę profilaktinę patikrą, dantų ėduonies, danties nervo, dantenų uždegimo, kitų dantų, žandikaulio, dantenų, liežuvio, burnos gleivinės ligų gydymą, dantų ir jų šaknų traukimą, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymą, laikinų įtvarų uždėjimą gydant dantų traumas“, - vardija Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.
Ligonių kasų atstovė taip pat pabrėžia, kad mokėti minėto amžiaus pacientams nereikia ne tik už išvardytas pirminės odontologijos paslaugas, bet ir už jas teikiant taikomą nuskausminimą, plombines, kitas odontologines medžiagas, jei nepasirenkamos brangesnės už apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tik už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį, turi susimokėti patys pacientai, nebent jie patenka į išimčių grupę.
Taigi vaikai ir šie jaunuoliai neturi mokėti už tokias paslaugas kaip dantų ėduonies, danties nervo ar dantenų uždegimo, kitų dantų, žandikaulio, dantenų, liežuvio bei burnos gleivinės ligų gydymą, dantų ir jų šaknų traukimą, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymą, laikinų įtvarų uždėjimą gydant dantų traumas, kt.
Visais atvejais, kai gydymo įstaiga pati neteikia odontologinių paslaugų, ji pagal sutartį nukreipia pacientą į kitą gydymo įstaigą. Šeimos medicinos įstaigos savo pacientams turi aiškiai pateikti informaciją, kur jie gali gydytis dantis.
Būtinoji odontologinė pagalba, pavyzdžiui, esant stipriam, nenumalšinamam skausmui, teikiama nemokamai visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, įskaitant nedraustus, be siuntimo ir visose gydymo įstaigose, neatsižvelgiant į tai, ar jos turi sutartį su ligonių kasa.
Nemokama dantų profilaktika - kelias į sveiką šypseną
Profilaktika yra viena svarbiausių priemonių, padedančių išvengti dantų problemų. Kasmetinis patikrinimas: kartą per metus gydymo įstaigoje, kurioje vaikas prisirašęs, nemokamai įvertinamas dantų higieninis indeksas, higienos įgūdžiai, pateikiamos rekomendacijos.
13-18 metų vaikams kartą per metus turėtų būti nemokamai atliekama ir burnos higiena, kai įvertinama burnos būklė, pašalinamos apnašos, atliekamas poliravimas, o vaikams iki 13 metų - prireikus nuimami dantų akmenys virš dantenų ir po jomis tiek kartų, kiek, gydytojo nuomone, reikia.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, pagal kurį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kartą per metus kompensuojama profesionali burnos higiena 3-17 metų vaikams. Profesionali burnos higiena apima burnos būklės įvertinimą, apnašų pašalinimą, dantų poliravimą, o jaunesniems vaikams - dantų akmenų nuėmimą virš ir po dantenomis tiek kartų, kiek, gydytojo nuomone, reikia. Ši procedūra padeda išvengti rimtesnių dantų problemų ateityje ir moko vaikus tinkamai prižiūrėti savo dantis.
Naudinga naudotis dantų silantavimu, kuris PSDF lėšomis atliekamas išdygus pirmajam nuolatiniam krūminiam dančiui iki 14 metų. Atliekant procedūrą sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršius dengiamas silantu, kad į dantų vageles bei įdubas nepatektų bakterijos ir angliavandeniai, taip ilgam dantis apsaugant nuo ėduonies. Silantu dengtų dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau - per kiekvieną profilaktinę patikrą. Silantui iškritus dengimo procedūra kartojama. Kasmet šia paslauga pasinaudoja per 40 tūkst. vaikų, tam skiriama virš 700 tūkst. eurų.
Šios priemonės padeda užtikrinti, kad vaikų dantys būtų sveiki, o gydymo prireiktų kuo mažiau. Profilaktika ypač svarbi, nes dantų ėduonis yra viena dažniausių vaikų sveikatos problemų, galinčių sukelti skausmą, infekcijas ar net mitybos sutrikimus.
Vaikams priklauso nemokami ortodontiniai aparatai: plokštelės, breketai, treileriai, funkciniai ir kiti
Svarbu tikrinti ir vaikų dantų sąkandį. Gydymo įstaigos, kurioje vaikas prirašytas, gydytojas odontologas, jei reikia, gali jaunąjį pacientą nusiųsti pas gydytoją ortodontą. Jeigu patikrinęs ortodontas nusprendžia, kad dėl burnos ertmės, žandikaulio ligų, įgimtų kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydų vaikui reikia ortodontinio aparato, jis taip pat gali būti kompensuojamas iš PSDF.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šiais metais ortodontinių aparatų kompensavimui skirta beveik 1,5 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos vaikams jau buvo kompensuota 4 700 vienetų ortodontinių aparatų. Jiems apmokėti išleista daugiau nei 724 tūkst. eurų iš PSDF.
Jei vaikui reikalinga sąkandžio, dantų ar žandikaulių korekcija, gydytojas odontologas gali nusiųsti pas ortodontą. PSDF kompensuoja 100 % bazinės ortodontinio aparato kainos. „Ortodontinis gydymas vaikystėje labai svarbus - jis ne tik pagerina estetiką, bet ir užkerta kelią rimtesnėms problemoms, tokioms kaip netaisyklingas sąkandis ar žandikaulio deformacijos“, - pabrėžia V. Bernotienė.
VLK duomenimis, kasmet apie 7 tūkst. vaikų gauna kompensuojamus aparatus. 2024 m. už plokšteles PSDF išleido apie 550 tūkst. eurų, už breketus - 470 tūkst. eurų, už kitus aparatus - per 260 tūkst. eurų.
Kai gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, ortodontas skiria vaikui gydymą ortodontiniu aparatu (dantų plokštele, breketais, treineriu, funkciniu ar kitokiu aparatu ir pan.), jį gali apmokėti ligonių kasa. Tačiau tam ortodontinis aparatas turi būti skiriamas dėl ligos ar būklės iš sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų medicinos priemonių ir bazinių kainų sąrašo. Tokiu atveju iš PSDF kompensuojama 100 proc.
Ortodontinius aparatus teikiančių įstaigų, sudariusių sutartį su ligonių kasa, šiuo metu yra 16. VLK skaičiavimu, kasmet vidutiniškai apie 7 tūkst. vaikų yra kompensuojami įvairūs ortodontiniai aparatai.
Dantų protezavimą vaikams apmoka ligonių kasos
Vaikai iki 18 metų su siuntimu gali gauti ir kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas. Pasak V. Bernotienės, jei kramtymo sistema dar vystosi, protezuojama laikinais dantų protezais iš polimerizuojamų polimerų arba standartiniais apsauginiais metaliniais vainikėliais. Už juos kompensuojamoji suma - iki 342,13 euro.
Jei kramtymo sistema susiformavusi, naudojami ilgalaikių konstrukcinių medžiagų protezai, už kuriuos gali būti kompensuojama iki 2 062,70 euro.
VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais kompensuojamąsias dantų protezavimo paslaugas gavo daugiau nei 2 200 šalies vaikų. Joms apmokėti prireikė 2,1 mln. eurų PSDF lėšų.
Vaikams iki 18 metų PSDF lėšomis kompensuojamas ir dantų protezavimas, jei jis būtinas. Pasak V. Bernotienės, jei vaiko kramtymo sistema dar vystosi, naudojami laikini protezai iš polimerizuojamų polimerų arba standartiniai apsauginiai metaliniai vainikėliai, už kuriuos kompensuojama iki 670,39 eurų.
Pasak V. Bernotienės, dantis protezuojantis gydytojas turi pasiūlyti tokius dantų protezus (plokštelę, implantą ir pan.), kuriais žmogui būtų visiškai atkurta kramtymo funkcija, o pacientas gali pasirinkti sau priimtinus. Jeigu numatyto dantų protezavimo kaina viršija ligonių kasų kompensuojamą sumą, pacientas sumoka kainų skirtumą.
VLK duomenimis, dantų protezavimo paslaugos pastaraisiais metais suteikiamos vidutiniškai 80 tūkst. gyventojų. Iš PSDF tam išleidžiama daugiau nei 50 mln.
Pasakoja odontologė - Rūta Nemunienė: kada atliekamas dantų protezavimas?
Kur ir kaip kreiptis dėl nemokamų odontologinių paslaugų vaikams?
Dėl kompensuojamųjų pirminės odontologijos paslaugų, dantų protezavimo poreikio nustatymo ir dantų silantavimo reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje pacientas yra prirašytas, siuntimo nereikia.
Dėl ortodontinių aparatų su gydytojo odontologo ortodonto siuntimu kreipiamasi į gydymo įstaigas, dėl šių paslaugų sudariusias sutartį su ligonių kasa. Gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasomis, sąrašai pateikiami čia. Ortodontinės paslaugos vaikams dažnai yra pilnai kompensuojamos PSDF lėšomis.
Dėl specialisto konsultacijos (burnos chirurgo, ortodonto, periodontologo) reikalingas siuntimas iš įstaigos, kurioje vaikas prisirašęs, odontologo. Su siuntimu paslaugas galima gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa - tiek viešojoje, tiek privačioje. Svarbu užsiregistruoti (ne apsilankyti) per 180 dienų nuo siuntimo išrašymo.
Svarbu užsiregistruoti (ne apsilankyti) per 180 dienų nuo siuntimo išrašymo.
Taip pat svarbu įsidėmėti, jog estetinės odontologinės paslaugos, tokios kaip dantų balinimas ar estetinis plombavimas, nėra kompensuojamos - už jas moka visi pacientai, net jei įstaiga turi sutartį su ligonių kasa.
