Nevaisingumas paliečia iki 15 proc. šeimų, o jo priežastys gali slypėti tiek vyro, tiek moters organizme, arba abiejų partnerių. Apie trečdalį nevaisingumo atvejų lemia vyro organizmo problemos, kai jis negali apvaisinti moters kiaušialąstės. Dar maždaug trečdaliu atvejų nevaisingumas susijęs su moters organizmu - ji negali išauginti normalios vaisingos kiaušialąstės arba jos organizme yra kliūčių apvaisinimui. Neretai priežastys slypi abiejų partnerių organizmuose. Apie ketvirtadaliui nevaisingų porų sutrikimai, galintys sukelti nevaisingumą, taip ir lieka nenustatyti - tai vadinama neaiškios kilmės vaisingumu.
Vaisingumo išsaugojimas ir laiko svarba
Labai svarbu teisingai ir efektyviai planuoti pastojimus bei rūpintis savo sveikata. Lengviausia pastoti jaunystėje, o bėgant metams vaisingumas po truputį mažėja. Todėl aštuoniolikmečiams ar dvidešimtmečiams vien prezervatyvų apsaugos nepakanka. Kuo jaunesnė mergina gyvena lytinį gyvenimą, tuo svarbiau, kad ne tik jos partneris visada naudotų prezervatyvus, bet ir ji pati vartotų efektyvią ir saugią šiuolaikinę kontracepciją, kuri ne tik apsaugo nuo neplanuoto pastojimo, bet ir sumažina nevaisingumą sukeliančių ligų riziką.
Vyrų, o ypač moterų vaisingumui neabejotinai kenkia rūkymas, per mažas ar per didelis kūno svoris, įvairios lėtinės ligos, lėtinis ar dažnai besikartojantis stresas, taip pat ir tas, kurį sukelia negalėjimas pastoti. Labai svarbu pastojimo neatidėlioti pernelyg ilgai, nes iš tiesų vaisingumas yra tiesiogiai susijęs su moters amžiumi. Moterims vaisingumas maždaug nuo 35 metų smarkiai mažėja, o persileidimų ir apsigimimų rizika smarkiai išauga. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų. Kūdikį planuoti rekomenduojama iki 30-ties metų, nes tada yra didžiausios galimybės pastoti.
Nevaisingumo gydymo metodai
Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jį nulėmusių priežasčių. Vyrų nevaisingumas yra paprasčiau nustatomas, bet sunkiau išgydomas. Priklausomai nuo poros sveikatos sutrikimų moteriai, vyrui arba abiems gali būti skiriami specialūs medikamentai ar atliekamos operacijos. Rimtesnės nevaisingumo problemos sprendžiamos į pagalbą pasitelkus įvairias pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros
Remiantis ilgalaike statistika, veiksmingiausias gydymo būdas yra pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jis yra gan brangus, tačiau neretai gali padėti tuomet, kai kiti nevaisingumo gydymo būdai yra neefektyvūs. Geriausiai pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje tinka tuomet, kai nepastojimo priežastis yra kiaušintakių pakenkimas, taip pat, kai nepastojama dėl nepakankamo vyro sėklos vaisingumo, esant endometriozei ar neaiškios kilmės nevaisingumui.
Inseminacija, arba gydymo metodas, kai specialiai paruošta vyro sėkla įšvirkščiama į moters gimdą ir kiaušintakius, t.y. apvaisinimas įvyksta moters kūne, kainuoja gerokai pigiau, negu pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Todėl pastarąjį dešimtmetį šis metodas buvo dažnai naudojamas lengvoms vyro nevaisingumo formoms, neaiškios kilmės nevaisingumui, bei nevaisingumui, esant I-II stadijos endometriozei, gydyti. Deja, paskutinių metų tyrimai parodė, kad tai dažniausiai - tik pinigų ir laiko švaistymas, nes pastojimo tikimybė išlieka beveik tokia pat, kaip ir netaikant jokio gydymo. Apibendrinus šio gydymo būdo rezultatus visame pasaulyje pasirodė, kad šis gydymo būdas tik neženkliai padidina pastojimo tikimybę. Todėl pastaruoju metu inseminacijų iš viso atsisakoma kaip mažai efektyvaus ir todėl pacientams ekonomiškai nenaudingo gydymo būdo.
Pagalbinio apvaisinimo kelionė
Pasiryžus pagalbiniam apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), prasideda naujas etapas. Kartais tenka ieškoti klinikos ne tik savo šalyje, bet ir kaimyninėse valstybėse, skaitant atsiliepimus, ieškant sėkmės istorijų. Pats IVF procesas - tai tikras emocinis ir fizinis išbandymas. Gali būti taikomas vadinamasis „ilgas protokolas“, kai iš pradžių vaistais slopinama natūrali kiaušidžių veikla, o vėliau skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys augti kuo daugiau folikulų. Kasdienės injekcijos į pilvą, dažni vizitai į kliniką stebėjimui ultragarsu, nuolatinis nerimas dėl organizmo reakcijos į vaistus - tai tampa kasdienybe. Hormonų poveikis gali būti labai stiprus, primenantis „tūkstantį kartų sustiprintą PMS“, lydimą nuovargio ir emocijų svyravimų. Ne viena moteris šio etapo metu pagalvoja: „Jei nepavyks dabar, daugiau nekartosiu“.
Po stimuliacijos seka kiaušialąsčių surinkimo procedūra (punkcija), atliekama taikant nejautrą. Tuomet laboratorijoje vyksta apvaisinimas ir didysis laukimas - kiek kiaušialąsčių apsivaisins? Kiek embrionų pradės vystytis? Tai įtemptas laikas, nes ne visi embrionai vystosi sėkmingai. Galiausiai į gimdą perkeliami vienas ar keli perspektyviausi embrionai. Ir vėl laukimas - tos dvi savaitės iki nėštumo testo atrodo kaip amžinybė.
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
Sėkmės rodikliai ir amžius
Atsakymas į klausimą, kokia dalis moterų pastoja po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, nėra toks paprastas. Kai kurios klinikos pastojimus skaičiuoja pagal teigiamus nėštumo testus, kitos sėkmės rodikliu laiko ultragarsu gimdoje pamatytus gemalus ir jų širdies susitraukimus, dar kitos - kiek gyvų naujagimių po gimdymo išvyksta namo. Kai kada skaičiuojama, kokia dalis į gimdą įdėtų gemalų virsta naujagimiais. Ir naujagimiai gali būti skaičiuojami skirtingai: nuo bendro gydymą pradėjusių moterų skaičiaus, arba tik nuo tų moterų, kurioms pavyko į gimdą perkelti vieną ar kelis gemalus ir t.t. Be to, apvaisinimo mėgintuvėlyje rezultatai labai priklauso nuo moterų amžiaus. Daug lengviau pastoja jaunesnės kaip 30 metų moterys, o keturiasdešimtmetės - žymiai rečiau. Realiausias rodiklis yra vadinamasis „baby take home rate“ - tai yra namo po gydymo su gyvais kūdikiais grįžusių pacienčių dažnis. Jis skaičiuojamas nuo bendro gydytų moterų skaičiaus. Kai apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklą pradeda 25 - 35 m. moterys, po vieno gydymo ciklo 20-25 procentai iš jų iš gimdymo namų gali tikėtis grįžti su kūdikiais. Tokie yra gerų pasaulio klinikų rezultatai.
Kiaušinių užšaldymo sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių, visų pirma nuo amžiaus, kada kiaušiniai užšaldomi. Moterys, kurios užšaldo kiaušinėlius iki 35 metų, dažnai turi didesnę tikimybę pastoti ateityje. Nėštumo, naudojant šaldytus kiaušinius, sėkmės rodikliai skiriasi, tačiau paprastai yra mažesni nei naudojant šviežius kiaušinius.
Kiaušialąstės ir mitybos įtaka vaisingumui
Kiaušialąstė (lot. ovum, ootidium) - tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąsčių vystymosi procesas (ovogenezė) vyksta moters kiaušidėse. Moteriškos lyties vaisiaus kiaušidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos, (ovogonii), iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus (ovocyti primarii), kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą.
Stengiantis pastoti, būtina pasirūpinti savo kūnu. Žalios spalvos lapinės daržovės yra natūralus vitamino B9, kuris dažniau vadinamas folio rūgštimi, šaltinis. Folio rūgštis svarbi naujų ląstelių augimui, normaliai smegenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, ji ženkliai sumažina vaisiaus apsigimimų tikimybę. Citrusiniuose vaisiuose esantis poliaminas putrescinas siejamas su geresne spermos ir kiaušialąsčių kokybe. Manoma, kad šis poliaminas sumažina chromosominių defektų skaičių apvaisinimo metu. Pieno produktuose, kaip ir citrusiniuose vaisiuose, esantis poliaminas putrescinas yra svarbus normaliam spermos ir kiaušialąsčių funkcionavimui bei sėkmingam apvaisinimo procesui. Austrės nuo senų senovės yra laikomos vienu stipriausių gamtos afrodiziakų, sustiprinančių aistrą. Mokslininkų ir medikų teigimu, šis gurmaniškas produktas tikrai ypatingas - jose yra labai daug gerą spermos kokybę užtikrinančio, moters menstruacijų ciklą sureguliuoti padedančio cinko. Raudonoje mėsoje, o ypač galvijų ir paukščių kepenyse bei kituose subproduktuose yra didelė vitaminų ir mineralinių medžiagų koncentracija. Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis, silkė, sardinės, turi daug omega-3 riebalų rūgščių. Šios rūgštys labai svarbios geram kraujo krešėjimui, stipriam imunitetui, naujų ląstelių formavimuisi, jos veikia ir kaip antioksidantai. Lėtai skaidomi ir ilgai bei tolygiai organizmui energiją teikiantys angliavandeniai padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei normalizuoja insulino apykaitą. Riešutai - daug energijos suteikiantis produktas, kuris ypač naudingas vyrams. Ankštiniai yra geriausias augalinės kilmės baltymų šaltinis, užtikrinantis ląstelių atsinaujinimą. Tyrimai rodo, kad dažnai augalinių baltymų gaunančių moterų menstruacijų ciklas ir ovuliacija yra reguliarūs.
tags: #paveiksle #pazymekite #dienas #kuriomis #kiausialaste #negali
