Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo tarpsnis, nešantis daugybę pokyčių organizme, įskaitant ir burnos ertmę. Nors pats nėštumas nėra dantenų uždegimo priežastis, hormoninės permainos gali lemti padidėjusį jautrumą ir polinkį į burnos sveikatos problemas. Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą. Negydomas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą - periodontitą.
Nėštumo metu organizme svyruoja hormonai, todėl kyla didesnė rizika susirgti dantenų ligomis. Dantenų pokyčiai labiausiai matomi tarp antro ir aštunto nėštumo mėnesių. Besikeičiantys hormonų kiekiai padaro dantenas lengviau pažeidžiamas apnašų. Jeigu besilaukianti moteris turi dantenų ligų (pvz., gingivito) požymių, nėštumas gali juos sustiprinti. Nėštumo metu yra didesnis pavojus ėduoniui ir dantenų ligoms atsirasti. Saldaus maisto padidėjęs noras, rytinis pykinimas gali būti dantų ėduonies priežastis. Skrandžio sultys, likusios ant dantų paviršiaus, gali pažeisti dantų emalį.
Padidėjęs dantenų jautrumas ir kraujavimas susijęs su tuo, kad nėštumo metu kraujotaka pagreitėja 30-50 proc. Bakterijos, kurios lokalizuojasi pregingivinėje srityje (prie dantenų), gauna geresnę mitybą, todėl didėja gingivito rizika. Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp periodonto ligų ir nėštumo komplikacijų. Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą, o tai sulėtina vaisiaus augimą.
Gingivito simptomai nėštumo metu
Nėščiųjų gingivitas pasireiškia būdingais simptomais, kuriuos svarbu laiku pastebėti ir reaguoti. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra:
- Patinusios, paburkusios ir paraudusios dantenos.
- Skausmingos dantenos.
- Kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu.
- Savaiminis kraujavimas iš dantenų arba pastebimas valgant kietesnį maistą.
- Dantenų spalvos pokyčiai.
- Blogas burnos kvapas.
- Padidėjęs dantų paslankumas (dėl bendro raiščių atlaisvėjimo prieš gimdymą).
Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą sukėlė intensyvus valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai. Negydomas gingivitas gali progresuoti į periodontitą - infekcinę ligą, kuri gali sukelti dantenų atsitraukimą, kaulo nykimą ir dantų netekimą.
Kaip rūpintis dantimis ir dantenomis nėštumo metu
Tinkama burnos higiena yra itin svarbi ne tik nėštumo metu, bet ir visą gyvenimą. Norint išvengti ar sušvelninti nėštumo gingivito simptomus, būtina laikytis šių rekomendacijų:
Reguliari ir tinkama burnos higiena
- Valykite dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2-3 minutes, švelniu dantų šepetėliu su fluoro turinčia pasta. Kruopščiai valykite kiekvieną danties paviršių, ypač prie dantenų.
- Naudokite tarpdančių siūlą kasdien, kad pašalintumėte apnašas ir maisto likučius iš tarpdančių.
- Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį, arba rinktis dantų šepetėlį su mažesne galvute.
- Jei tai problemos neišsprendžia, galima valyti dantis su šepetėliu be dantų pastos, bet po to burną skalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu.
- Valant dantis galvą reikėtų palenkti žemyn, link kriauklės, kad sumažėtų pykinimo pojūtis.
Mitybos svarba
Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda. Puikiausias desertas - sūris, nes jame gausu kalcio ir fosforo, kurie stiprina dantų emalį.
Rūgštingumo poveikis dantims
Jei nėščiąją dažnai pykina ir ji vemia, tai dantis gadina išskiriamos rūgštys. Kaskart po vėmimo reikia gerai išskalauti burną vandeniu arba sodos tirpalu (puodelis vandens su vienu arbatinį šaukšteliu sodos), bet nepulti valyti dantų su pasta. Mat emalis šiuo metu labai pažeidžiamas, galima dantims dar labiau pakenkti. Po vėmimo patariama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgščią terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu.
Kaip taisyklingai valytis dantis
Odontologinės procedūros nėštumo metu
Geriausia apsilankyti pas odontologą dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos. Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos.
Jeigu pas odontologą nespėta apsilankyti prieš nėštumą, konsultacijos metu būtina informuoti odontologą apie nėštumą. Ką daryti, jeigu besilaukiant pradėjo skaudėti dantį? Gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant tokioms ūmioms situacijoms odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Visgi, odontologijos klinika turėtų būti aplankyta per antrąjį nėštumo trimestrą (13-21 nėštumo savaitė). Tai - geriausias metas.
Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su ginekologu). Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi. Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros, gali būti spaudžiama vena, sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsirasti priešlaikinio gimdymo grėsmė.
Nėštumo metu nerekomenduojamas sudėtingas odontologinis gydymas, toks kaip dantų implantacija, rovimas ar protezavimas. Esant poreikiui, rentgeno nuotraukos ir vietinis nuskausminimas gali būti atliekami nėštumo metu, nesukeliant pavojaus motinos ir vaisiaus sveikatai, naudojant specialias apsaugines priemones ir tinkamus nuskausminamuosius vaistus be adrenalino. Nėštumo metu patariama vengti rentgeno nuotraukų, tačiau jei jos neišvengiamos, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes.
| Nėštumo trimestras | Rekomendacijos odontologiniam gydymui |
|---|---|
| I trimestras (1-12 savaitės) | Tik būtiniausia pagalba, esant ūmioms situacijoms ir pasitarus su ginekologu. Vengti gydymo dėl vaisiaus organų formavimosi. |
| II trimestras (13-28 savaitės) | Palankiausias laikas daugumai procedūrų, įskaitant dantų plombavimą ir profesionalią burnos higieną. Vaisius susiformavęs, pilvukas dar nedidelis. |
| III trimestras (29-40 savaitės) | Tik būtiniausia pagalba, esant ūmioms situacijoms ir pasitarus su ginekologu. Dantų kėdė gali būti nepatogi, didėja streso rizika. |
Burnos sveikata nėštumo metu turi tiesioginį poveikį motinos ir vaisiaus gerovei. Negydomos burnos ertmės infekcijos gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir padidinti preeklampsijos tikimybę. Todėl svarbu neatidėlioti vizito pas odontologą ir rūpintis burnos higiena.
