Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės.
Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos.
Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti.
Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose.
Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
2019 m. SADM duomenimis, Lietuvoje socialinės globos įstaigose yra per 6000 neįgaliųjų ir daugiau nei 2000 vaikų.
2014 m. paskelbus institucinės globos pertvarką, juos pradėta iš globos institucijų perkėlinėti į bendruomeninius namus, kur globotinių skaičius siekia iki 10 žmonių.
Antri šalyje 2014 metų gruodį buvo uždaryti Pabradės vaikų globos namai, kuriuos vaikai paliko verkdami.
Berniukai buvo apgyvendinti daugiabučiuose nupirktuose butuose, keliolika mergaičių - kaime už 10 kilometrų nuo Pabradės esančiuose išnuomotuose poilsio namuose.
Likęs tuščias vaikų globos namų pastatas buvo ką tik renovuotas ES lėšomis, tad negalėjo keisti paskirties ar nutraukti veiklos, todėl formaliai buvo laikomas veikiančiu.
Dabar didžiulis pastatas (su labai nemažomis eksploatacijos išlaidomis) jau perduotas savivaldybei - bendruomenės reikmėms.
Šiuo metu šalyje įprastiniuose globos namuose gyvenančių asmenų oficialiai pamažėjo.
Valstybės biudžeto lėšomis jau įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys bei 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 490 vaikų.
Oficialiai skelbiama, kad 2014 m. pradėta institucinė globos namų pertvarka skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dviem grupėms - neįgaliųjų, turintiems proto ar psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams.
Galutinis pertvarkos tikslas - kad šalyje neliktų globos namų.
Link jo valdžia eina ryžtingai.
Naujo pobūdžio globnamių kaimynystei pasipriešinusiose gyventojų bendruomenėse lankosi ministrai, smerkia valdžios atstovai ir įvairios žvaigždės.
Ryžtingiausiai besipriešinančiuose proto ar psichikos negalią turinčių asmenų namų statybai Žiežmariuose apsilankęs SADM ministras V. Kukuraitis mano, kad perkalbėjo gyventojus.
Strėvos globos namų direktorius užsiminė, kad tokių namų bus net treji ir neatmetama, kad visi bus pastatyti Žiežmariuose.
Pertvarkos pradžioje atrodęs neįgyvendinamas siekis panaikinti visus valdiškus globos namus dabar jau nekelia abejonių.
Kaip tai bus padaryta? Ogi paprastai - nepriimant naujų globotinių.
Tai jau vyksta.
Jau nuo 2019 metų sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas gali patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis.
Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negalės būti naujai pradedama teikti vaikų socialinės globos namuose.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.
Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ar tai reiškia, kad rūpestis tokiais žmonėmis iš valstybės perims nevyriausybinės organizacijos?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 43 socialinės globos įstaigos negalią turintiems žmonėms.
Jose gyvena apie 7000 suaugusiųjų ir vaikų.
Neįgalieji, ypač turintieji proto ar psichikos negalią, ten patenka, nes kartu su sveikaisiais žmonėmis bendruomenėse Lietuvoje gyventi vis dar yra neįmanoma.
Jose trūksta specifinių neįgaliesiems skirtų paslaugų.
Nukenčia ir sergančiojo žmogaus artimieji, nuolat jį slaugantys namuose - ilgainiui iškrenta iš bendruomenės, o tapę priklausomi nuo neįgalumo pašalpos - net ir skurdą.
Erika Švenčionienė augina fizinių sutrikimų turinčią 9 metų dukrą.
Visą savo laiką moteris skiria būtent jai.
„Namuose tenka būti dvidešimt keturias valandas per parą.
2010 m. priimta Jungtinių Tautų organizacijos Neįgaliųjų teisių konvencija, pripažįstanti lygias neįgaliųjų teises gyventi bendruomenėje ir savarankiškai pasirinkti gyvenamąją vietą, tarsi priminė, jog reali situacija Lietuvoje neatitinka teisės dokumentuose įtvirtintų normų.
Todėl 2014 m. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo imtis socialinių globos institucijų pertvarkos ir nustatė veiksmų planą, kuriuo siekiama iš institucinės globos pereiti prie individualizuotos.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Eglė Šumskienė sako, jog šiuo metu egzistuojantis institucinis socialinės globos modelis yra pasenęs, neatitinkantis nei įstatymų, nei šiuolaikinių principų: „Tokia globa atspindi idėją, jog neįgaliuosius asmenis reikia izoliuoti, atskirti ir globoti surinktus visus kartu, suteikiant jiems vienodas paslaugas didelėje įstaigoje“.
E. „Neįgaliesiems tokiose institucijose apribojamos pačios įvairiausios jų teisės: teisė pasirinkti, teisė gauti informaciją, teisė dirbti, mokytis, teisė spręsti kada, ką valgyti, su kuo sėdėti, su kuo gyventi, teisė disponuoti savo pinigais“, - situacijos problemiškumą apibūdina E.
Didžiausią vietų skaičių Lietuvoje turinčios Macikų socialinės globos namų direktorė Jovita Andrijauskienė teigia neįsivaizduojanti, apie kokias griežtas taisykles kalbama institucinių globos namų atžvilgiu.
„Neįgalūs asmenys nėra atskirti, mūsų globos namuose gyvenantys turi daug veiklų, keliauja.
Taip yra daugumoje socialinės globos namų, vykdomos įvairios veiklos neįgaliesiems“, - sako ji.
Dėl nevyriausybinių organizacijų ir valdžios siekio mažinti institucinę socialinę globą, J. Skemų socialinės globos namų socialinės medicininės ir reabilitacijos padalinio vadovė Jolanta Šapokienė mano, jog SADM socialinių globos namų pertvarkos projektas yra utopinis dėl finansinės valstybės padėties.
Anot D. Buivydaitės, iš sovietmečio paveldėtose ir todėl atokiai įsteigtose globos institucijose, kuriose vieno žmogaus išlaikymas kainuoja 600 eurų, gyvena apie 200 - 400 žmonių.
Neįgalieji asmenys, negalintys gauti tinkamų paslaugų ar neturintys, kas juos prižiūrėtų, kreipiasi į socialinės globos įstaigas.
D. Buivydaitė pateikia, jog šiuo metu eilėje į valstybės globos įstaigas neįgaliesiems laukia 145 žmonės.
Tačiau šiuo metu taip pat yra ir 34 laisvos vietos globos įstaigose, kurių artimieji ar patys neįgalieji nesirenka.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė patikslina, jog laukiančiųjų eilė yra didesnė, nei pateikia statistika.
„Laukiantys eilėje yra ir tie, kuriems namuose nesuteikiama jokia pagalba.
Nes pagalbos nesuteikimas jau yra didelis žingsnis globos namų link“, - nuomone dalinasi H.
Pasak E. Šumskienės, eilių buvimas signalizuoja, jog bendruomenei trūksta paslaugų, jog neįgaliesiems, kuriems apribotas savarankiškumas ir jie neturi, kas jais pasirūpintų, vienintelė alternatyva lieka socialinės globos namai.
„Mes, kaip nevyriausybinės organizacijos, siekiame pradėti nuo eilių, sustabdyti patekimą į stacionarias globos įstaigas, o ne tik mažinti vietų skaičių jose.
Fizinę negalią turintiems asmenims institucinės globos problematiškumas yra ne toks aktualus.
Kaip teigia E.
Neįgaliųjų suaugusiųjų bei vaikų padėtis institucinėse globos įstaigose taip pat skiriasi.
Iš 43 socialinių globos namų, dešimt jų skirti vaikams.
E. Šumskienė pabrėžia, jog nors įstaigose teisių ribotumas išlieka toks pats, nepriklausomai nuo amžiaus, vaikų padėtis yra geresnė dėl jiems skiriamų didesnių finansinių investicijų ir ugdymo.
„Neįgalų žmogų prižiūrintiems šeimos nariams nesudarytos sąlygos derinti šeimos gyvenimą su darbu, dėl to mažėja šeimos pajamos, neįgaliojo pajamos tampa vieninteliu šeimos pajamų šaltiniu arba šeima tampa socialinės pašalpos gavėja, atsiduria socialinėje atskirtyje“, - skaudžią realybę atskleidžia D.
Tam, kad pastangos padėti pirmiausiai būtų nukreipiamos į individualią pagalbą neįgaliajam ir jo šeimai bendruomenėje, pradėta SADM institucinių globos įstaigų pertvarka.
D.
Organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Lietuvos neįgaliųjų forumas ir koalicija „Už vaiko teises“, praėjus dviems metams nuo pradėtos vykdyti socialinių globos institucijų pertvarkos pradžios, kreipėsi į SADM, ragindami įgyvendinti nustatytus plano veiksmus.
SADM Socialinių paslaugų skyriaus vedėja D. Buivydaitė „Universiteto žurnalistui“ sakė, kad šiuo metu yra vykdomas 1-asis pertvarkos etapas.
„Jo esmė - pasirengimas pertvarkai kiekviename regione.
Turi būti įvertinti kiekvieno pertvarkomos įstaigos gyventojo individualūs poreikiai, pagal juos bus teikiama paslauga bendruomenėje“, - aiškina D.
Anot jos, institucinės globos pertvarkos efektyvumas priklauso ir nuo visuomenės požiūrio: būtina į pertvarkos procesą įtraukti ir pačius globojamus asmenis, jų šeimas, suderinti valstybės, savivaldybių veiksmus.
Ištyrus neįgaliųjų poreikius ir reikalingas jiems paslaugas, sudaromi atskirų regionų paslaugų ir pagalbos plėtros planai.
„Panašios pertvarkos nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje neįvyko per porą metų, tokios pertvarkos, kurios iš esmės turi pakeisti visuomenės mentalitetą, vykdomos dešimtmečiais.
Ne išimtis ir Lietuva“, - pertvarkos vykdymą apibendrina D.
Antrus metus Šiauliuose vykdomos socialinės dirbtuvės, kur VšĮ Motinos Teresės šeimų namuose proto, psichikos negalią ir mažą darbingumo lygį turintys 18-55 metų žmonės gali įgyti įvairiausių įgūdžių, užsidirbti ir galų gale - įsidarbinti.
Antrus metus Šiaulių regione įgyvendinamos socialinės dirbtuvės, kurios vykdomos pagal Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM institucinės globos įstaigų pertvarką Lietuvoje.
Socialinių dirbtuvių tikslas - didinti darbingo amžiaus asmenų su proto ir (arba) psichikos negalia, savarankiškumą ir taip įgalinti juos gyventi bendruomenėje.
Dirbtuvėse gali dalyvauti 18-55 m. žmonės, turintys proto-psichinę negalią, kurių darbingumas yra nuo 20 iki 55 proc.
Kartu su Užimtumo specialistu, socialinėmis darbuotojomis ir individualios priežiūros personalo specialistais dalyviai užsiima įvairiomis veiklomis: nėrimu, siuvimu, gintaro apyrankių vėrimu, dekoravimu, suvenyrų lipdymu bei dar daug kitų įvairių veiklų.
Dalyvauta ir dar planuojama dalyvauti įvairiose šventinėse mugėse, ruošiami įvairūs rankdarbiai.
Geru oru organizuojami aplinkos tvarkymo darbai.
- Turime 60 valandų per dieną rezervą, tad dešimt asmenų grupėje kiekvienas gali dirbti po 6 valandas.
Tačiau kas pageidauja, dirba mažiau valandų.
Dalyvaujant veiklose šešias valandas per dieną mokama kompensacija - 38 Eur per mėnesį.
Darbuotojai kasmet rengia individualius planus, su kiekvienu dalyviu tariasi individualiai, nustato kiekvieno poreikius ir galimybes.
Tikslas - suteikti įvairiausių socialinių ir darbo įgūdžių, padėti negalią turintiems asmenims įsilieti į darbo rinką.
- Keletui dalyvių padėjome įsidarbinti valytojais, gauname teigiamų atsiliepimų iš įmonių.
VU Šiaulių akademijos Botanikos sode, įgavę įgūdžius mūsų dirbtuvėse, darbuojasi du mūsų dirbtuvių dalyviai, pjauna žolę, geni medžius atlieka aplinkos tvarkymo darbus.
Aštuonerius metus Teresės namuose su negalią turinčiais asmenimis dirbanti Rita pasakoja, kad reikia įdėti daug pastangų tiek darbuotojams, tiek dalyviams, tiek darbdaviams, kad pakeistų nusistovėjusį visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones.
Pasak Ritos, vis dar daug darbdavių, kurie nenoriai priima negalią turinčius žmones.
Reikia keisti nusistatymą ir priimti realybę, kuri neretai prasilenkia su kiekvieno įsivaizdavimu.
- Dalyvius reikia motyvuoti, sudominti veiklomis, esu turėjusi ne vieną su žalingais įpročiais, bet čia dirbdami jie atsisako alkoholio, nevartoja jau metus, dvejus.
Dirbu su profesiniu orientavimu, kasmet pavyksta įdarbinti po 2-5 negalią turinčius žmones, tik per pandemiją mažiau.
Gyvename čia kaip šeima, bendraujame, dirbame, dalinamės išgyvenimais.
Daug negalią turinčių žmonių yra vieniši, neturi šeimos, yra iš vaikų namų.
Dirbtuvės veikia VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“ Žemaitės g. 71, Šiauliai.
Galima kreiptis telefonais: 860486158, 867148031 el.
Bendradarbiaujama su gėlių salonais, Šiaulių vyskupijos namuose esančia arbatine, kur parduodami dirbtuvių rankdarbiai.
Visi uždirbti pinigai iš suteiktų paslaugų ir parduotų gaminių yra išmokami dirbtuvių dalyviams kaip priedas prie mokamos 38 Eur. per mėnesį kompensacijos.
- Taip pat kviečiami prisijungti ne tik dalyviai, bet ir savanoriai, kurie galėtų pagelbėti socialinėms darbuotojoms, lydėti dalyvius.
Laukiama ir darbų pasiūlymų.
Tai gali būti lauko ar valymo darbai, aktyviai bendradarbiaujama su sodų ir namų bendrijomis.
tags: #neigaliuju #globa #ir #tikslas
