Lapkritis - kalendorinių metų 11-ojo mėnesio pavadinimas. Seniau šis mėnuo įvairiai vadintas: lapkritys, lapkristinis, lapkristys. 1885 Aušros kalendoriuje lapkritis vadintas Vėlių Mėnesiu, 1862 E. Šesnako Prūsiškose kalendrose - gruodiniu. K. Sirvydo žodyne (1629) lapkričio mėnuo apibrėžtas dabartine reikšme. Lapkritis, kaip spalio (X) mėnesio pavadinimas, pateiktas rankraštiniame XVII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodyne Lexicon Lithuanicum. Ten užrašyta „Weinmonath Lapkritis“. Taip pat šis pavadinimas (lapkristis) vartotas 1722 į lietuvių kalbą išverstame Prūsijos valdžios įsake turtų paveldėjimo klausimu. 1747 Pilypo Ruigio ir 1851 Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno žodynuose lapkričiu vadinamas spalio mėnuo: lapkritys - der Monat Oktober. Tai atitinka ir fenologinius rudens požymius. Galbūt 11-asis mėnuo lapkričiu pavadintas pagal lenkiškus kalendorius, atitinkančius švelnesnį tos šalies klimatą.
Lapkričio mėnuo prasideda Vėlinėmis ir Mirusiųjų pagerbimo diena, todėl šio mėnesio pavadinimas yra susijęs su mirusiaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių: lapkritis airiams - Mirusiųjų mėnuo, valams - Vėlių, škotams - Protėvių, irokėzams - Medžionės, lietuviams - Spalinis, Gruodinis, Lapkrėstis, Vėlinis, Vėlius.
Senoviniai lapkričio vardai nusako jo darbų pobūdį. K. Sirvydo žodyne jis vadinamas lapokričiu. Kai kur vadintas balaniniu, linabrukiu, jaujiniu, ar net vėlių mėnesiu. Lapkritis - rugsėjo anūkas, spalio sūnus, tikras gruodžio brolis, sako Šimonių girioje.
Lapkričio mėnesio dienos ilgumas yra 9-7 valandos. Saulė vidutiniškai šviečia apie 40 val. Būdingi niūrūs, vėjuoti, lietingi orai. Vidutinė mėnesio oro temperatūra 1,9 °C, kartais oro temperatūra gali pakilti iki 15-19 °C, o dirva įšilti iki 15-18 °C. Paprastai būna dažnos šalnos, giedromis naktimis oro temperatūra gali nukristi iki -14-23 °C, žemės paviršius gali atšalti iki -23-28 °C. Aukščiausia temperatūra Lietuvoje, užfiksuota lapkritį yra +18,5 °C (1968 m. lapkričio 1 d., Kybartai), žemiausia -23 °C (1998 m.).
Lapkritį vidutiniškai iškrenta 49-54 mm kritulių (Žemaitijoje daugiau - 75-80 mm). Vėjuotų dienų, kurių metu vėjo greitis viršija 8 m/s būna 7-11, o pajūryje vidutiniškai 18. Pasitaiko smarkių audrų, kai vėjo greitis viršija 25-30 m/s (pvz., 1973 m. Klaipėdoje buvo >35 m/s). Vidutinis dienų su rūku skaičius 4-13, daugiausia dienų su rūku būna aukštumose. Pasitaiko, kad rūkas trunka daugiau nei 16 h (1966 m. Nidoje).
Lapkritis staigmenų negaili. Tai šilta, tai šalta, ir iš anksto nenuspėsi, kokie orai tavęs laukia. 1971 m. Šilalėje ir Skuode buvo 24 laipsniai šalčio, o 1968 m. Kybartuose 18,5 laipsniai šilumos.
Sinoptikai skelbia orų prognozę Vėlinių savaitgaliui
Lapkritį nukrenta paskutiniai medžių lapai, baigiasi paukščių migracija. Miškuose dar veši samanos, auga kai kurios grybų rūšys. Paskutinis rudens mėnuo, ir žiema vis dažniau atbrenda snieguotais laukais pažiūrėti per užšalusį langą.
Mėnvardžiai, kalendorinio laiko tarpo mėnesio pavadinimai. Daugumos Europos kalbų mėnvardžiai yra lotynų kilmės. Lietuviškieji mėnvardžiai susiję su augmenija (birželis, liepa), gyvūnais (balandis, gegužė, kovas), gamtos reiškiniais (gruodis, lapkritis, sausis, vasaris) ir žemės ūkio darbais (rugpjūtis, rugsėjis, spalis). Seniau buvo paplitę daug vietinių mėnesių pavadinimų. Jų daryba dažniausiai būdvardinė, daugelis mėnvardžių buvo vyriškosios giminės. Vienas mėnuo dažnai turėjo kelis pavadinimus, o vienas mėnvardis dažnai reiškė ne vieną, bet kelis dabartinius mėnesius (pvz., sausis dar reiškė dabartinį gruodį, vasaris - sausį, kovas - vasarį, balandis - ir kovą, gegužę, net birželį, birželis - dalį balandžio, gegužės, birželio, lapkritis - spalį, gruodis - lapkritį). Lietuvių gyvenamo arealo pakraščiuose plačiai vartoti mėnvardžių skoliniai iš lenkų kalbos (pvz., kvietnius, mojus, morčius, stičnius ir kiti). Daugumos mėnvardžių dabartinė vartosena nusistovėjo 19 a. antroje pusėje-20 a. pradžioje. Daugelis mėnvardžių pirmą kartą užfiksuota M. Mažvydo, J. Bretkūno, K. Sirvydo, F. Pretorijaus, T. Lepnerio, P. Ruigio, K. G. Milkaus ir kitų 16-18 a.
