Lietuvoje sentikių bendruomenės gyvuoja šimtmečius, išsaugodamos savo unikalias tradicijas ir tikėjimo papročius. Viena iš tokių svarbių vietovių yra Nečėnų kaimas Utenos rajone, kur stovi Nečėnų Švč. Dievo Motinos Gimimo sentikių cerkvė. Šie maldos namai, nors ir esantys nykstančiame kaime, yra gyvas liudijimas sentikių bendruomenės atsparumo ir dvasingumo.
Istorinis kontekstas ir bendruomenės ištakos
Sentikiai Lietuvoje apsigyveno po 1863 m. sukilimo, kai carinė valdžia, vykdydama Lietuvos rusifikaciją, atkeldavo rusų sentikių šeimas. Šeimatyje sentikiai apsigyveno būtent šiuo laikotarpiu ir čia pasistatė medinius maldos namus. Tolimesnė Šeimaties maldos namų istorija nėra gerai dokumentuota. Šiandien stovintis pastatas yra medinis stačiakampio plano, apkaltas vertikaliomis lentelėmis. Šeimaties cerkvėje sutinkamas sentikių maldos namams būdingas maldų salės padalinimas tvorele į moterų ir vyrų dalis.
Didžiųjų Ibėnų kaimo istorija taip pat glaudžiai susijusi su sentikių bendruomene. XIX a. pirmoje pusėje Didžiųjų ir Mažųjų Ibėnų kaimus valdė smulkieji bajorai. Nuslopinusi 1863 m. sukilimą, carinė valdžia daugumą sukilėlių ištrėmė į Sibirą, o į jų vietą atkėlė 32 sentikių šeimas. 1864 m. sentikiams Didžiuosiuose Ibėnuose pastatyta šventykla, 1890-1895 m. ji perstatyta. Cerkvė buvo medinė, neturėjo varpinės. Tik 1906 m. Kauno sentikiams leista pasistatyti mūrinę cerkvę. Sumūrytas pagrindinis įėjimas ir varpinė. Iki šių dienų cerkvė yra tarsi iš dviejų dalių - medinė ir mūrinė. Šventyklos vidus išpuoštas ikonomis, dovanotomis atskirų šeimų. Ikonas pagal užsakymą tapydavo Baltarusijoje gyvenantys dailininkai. Per pastaruosius 15 m. didžioji dalis ikonų dingo, nes maldos namai buvo ne kartą apvogti.
Nečėnų cerkvės ypatumai
Nečėnų Švč. Dievo Motinos Gimimo sentikių cerkvė yra rusų sentikių maldos namai Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Nečėnų kaime, apie 13 km į pietryčius nuo Daugailių. Veikiantys per didžiąsias sentikių šventes. Nečėnai - nykstantis sentikių kaimas, kuriame nuolat gyvena vos keli žmonės. 2000 m. duomenimis, čia gyveno tik 7 žmonės. Vietovėje yra vietos sentikių bendruomenės (Нечанская староверческая религиозная община) prižiūrimos kapinės. Jos veikiančios, tvarkingos, užima 0,20 ha plotą. Yra lygioje vietoje, apjuostos retu mišku.
Centrinėje cerkvės dalyje yra paaukštinimas. Tai šventa vieta, kurioje stovi didysis cerkvės kryžius, vadinamas „Evangelija“. Ant paaukštinimo gali melstis tik garbingo amžiaus žmonės, vaikai ir merginos. Jaunos šeimos meldžiasi bendroje patalpoje (manoma, jog jie labiau nusideda). Moterys cerkvėje renkasi kairėje pusėje, o vyrai dešinėje. Šios tvarkos griežtai laikomasi. Tikintieji maldykloje kalba bendrą maldą, kuri yra tarsi savita išpažintis. Šventikas pasmilko ir kolektyviai visiems atleidžia nuodėmes.
Bendruomenės gyvenimas ir tradicijos
Švenčių metu maldykloje renkasi visos šeimos (suaugę ir vaikai), atvažiuoja tolimesni giminaičiai. Visi meldžiasi žiūrėdami į savo šeimos maldyklai paaukotą ikoną. Žvakeles uždega taip pat prie savos ikonos, kurioje pavaizduotas apaštalas yra laikomas šeimos globėju. Kiekvienas maldininkas savo vietoje turi kilimėlį, kuris daugeliu atvejų yra rankų darbo. Sentikiai saugo savo tradicijas, iki šių dienų išlaikė vestuvių, laidotuvių, gimimo papročius.
Šiuo metu šventikas yra atvažiuojantis. Jis kviečiamas religinėms šventėms, vestuvių, krikštynų ar laidotuvių apeigoms atlikti. Ibėnų sentikių religinės bendruomenės pirmininkas yra Aleksandras Nicinas. Kultūros paveldo departamento sprendimu 2009 m. Didžiųjų Ibėnų Švč. Lit.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys].
Naujai pastatyta cerkvė Klaipėdoje - simbolis gyvybingumo
Klaipėdos sentikių religinės bendruomenės senoji cerkvė, taip pat įsikūrusi Statybininkų pr. 84, yra perdaryta iš gyvenamojo namo, patalpos mažos, o žmonių į mišias susirenka daug. Per šventes čia atvyksta net apie tūkstantį tikinčiųjų. Dėl vietos stokos jiems tenka buriuotis prieangyje ir kieme. Todėl buvo apsispręsta statyti naują cerkvę. Cerkvė pradėta statyti 2010 m. pabaigoje. 2013 m. vasarą iškelti du maždaug po toną sveriantys auksu tviskantys kupolai, kartu su kryžiais, sveriančiais po 200 kg. Naujoji cerkvė atidaryta 2013 m. pabaigoje, pašventinta 2016 m. lapkričio 21 d. - Arkangelo Mykolo dieną.
Bizantiško stiliaus cerkvę suprojektavo architektas Vytenis Mazurkevičius. Patalpų interjerą padėjo kurti ilgametis Jūros šventės vyriausiasis dailininkas Anatolijus Klemencovas. Maldos namų architektūra yra griežtai tradicinė. Ji 27 metrų ilgio ir 13 metrų pločio. Pagrindinį bokštą vainikuoja paauksuotas kupolas ir neogotikinis špilis. Aukštis su kryžiumi siekia 46 metrus. Pačios cerkvės kraigas iškyla iki 18 metrų. Kryžiai orientuoti tradiciškai į rytų pusę. Kupolus ir kryžius gamino rusų meistrai iš Volgodonsko miesto (pietų Rusija). Jie pagaminti iš auksą imituojančios medžiagos. Varpai lieti Lenkijoje.
Naujai pastatyta sentikių cerkvė Klaipėdoje, statyboms paaukotos tikinčiųjų bendruomenės, vienijančios iš viso apie 10 tūkst. sentikių, bei verslininkų lėšos, simbolizuoja gyvybingą ir augančią bendruomenę, gebančią išsaugoti savo identitetą ir tradicijas.
