Kiaušintakiai - svarbus reprodukcinės moters sistemos organas, jungiantis kiaušides su gimda. Būtent kiaušintakiuose įvyksta kiaušialąstės ir spermatozoido „pasimatymas“ ir įvyksta apvaisinimas. Jau po to embrionas nukeliauja į gimdą ir joje implantuojasi, t.y. Nustatyta, kad dėl su kiaušintakiais susijusių priežasčių pastoti nepavyksta net iki trečdalio moterų. Jei moteris ilgesnį laiką nepastoja, jai greta kitų tyrimų rekomenduojama atlikti ir kiaušintakių pratekamumo (pastarąjį dažnai - vieną iš pirmųjų) tyrimą.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimas - informatyviausias tyrimo metodas, kuris nustato kiaušintakių kilmės nevaisingumo priežastį, kuomet nėra nustatyta kitų nevaisingumo priežasčių. Kiaušintakių nepraeinamumas dažniausiai išsivysto dėl persirgtų uždegiminių ligų. Tai gali būti ir lytiniu keliu, ir nelytiniu keliu plintančios infekcijos. Pakliuvusi į vieną ar kitą kiaušintakį infekcija sukelia uždegimą. Kiaušintakio nepraeinamumas gali išsivystyti ir po nėštumo nutraukimo, po kurio išsivystė komplikacijos.

Užakęs gali būti tik vienas kiaušintakis: tokiu atveju moteris gali pastoti natūraliai. Daugeliu atvejų nėra žinoma, dėl kokių priežasčių kiaušintakiai užanka.

Kiaušintakių nepraeinamumo priežastys

Dažniausia kiaušintakių nepraeinamumo priežastis yra uždegimas. Jį gali sukelti daugelis priežasčių:

• Trichomonozė, sifilis, gonorėja, mikoplazmozė, ureaplasmozė;
• Infekcinio pobūdžio komplikacijos po aborto;
• Uždegiminiai procesai kiaušintakyje;
• Mikrobų patekimas į mažojo dubens ertmę.

Tokiais atvejais kiaušintakyje susiformuoja sąaugos, tai yra, plonos plėvelės, sudarytos iš jungiamojo audinio. Jos neleidžia spermai patekti į kiaušintakį, o kiaušinėliams trukdo nukeliauti į gimdos ertmę. Be to, sąaugos gali sukelti kiaušintakių išlinkimą, suspaudimą, pažeisti struktūrą audinių, kurie padeda apvaisintam kiaušinėliui pasiekti į gimdą.

Sąaugos gali atsirasti ne tik kiaušintakyje. Jų taip pat gali susidaryti šalia kiaušidės, kurioje „gyvena“ kiaušinėliai. Esant tokiai problemai kiaušinėlis negali patekti į kiaušintakį ir tai yra sunkiausios rūšies kiaušintakių nevaisingumas.

Dažna kiaušintakių nevaisingumo priežastis yra chlamidiozė. Tuo metu dailiosios lyties atstovė gali net nepastebėti savo kūno infekcijos - liga atsiranda be jokių skiriamųjų požymių. Pagal statistiką chlamidiozė aptinkama pusei moterų, kurios negali pastoti.

Kai kuriais atvejais, kiaušintakių sulipimo priežastimi gali būti apendicito pašalinimas chirurginiu būdu. Tačiau pati operacija čia niekuo dėta. Sąaugos susiformuoja tuo atveju, kai pooperaciniame laikotarpyje pasireiškia komplikacijos, pavyzdžiui, peritonitas ar kiti pilvo ertmės uždegiminiai procesai.

Atskirai verta paminėti hidrosalpinksą, kuriam pasireiškus kiaušintakyje susirenka skystis, kuris atsiranda esant uždegimui - salpingitui. Tada nėštumas tampa neįmanomas, nes sperma ir kiaušinėliai negali įveikti šios skysčio sankaupos ir todėl apvaisinimo procesas negalimas.

Kiaušintakių nepraeinamumo tipai

Kiaušintakių nepraeinamumas gali būti dviejų tipų:

• Organinė obstrukcija diagnozuojama, jei yra kokių nors anatominių pokyčių arba mechaninė kliūtis, dėl kurios kiaušinėlis negali prasiskverbti į gimdą, o spermatozoidai negali patekti į kiaušintakį.
• Funkcinė obstrukcija: šiuo atveju nebūna jokių matomų pokyčių kiaušintakiuose, tačiau spermatozoidai negali patekti į kiaušintakį ir pasiekti kiaušialąstės. Be to, apvaisintas kiaušinėlis taip pat negali pasiekti gimdos ir įsitvirtinti joje.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimo metodai

Šiuo metu kiaušintakių pratekamumui vertinti naudojami bent keli tyrimų metodai:

1. HyFoSy (angl. Hysterosalpingo-contrast-sonography): Bene dažniausiai tirti kiaušintakių patologijoms Lietuvoje taikomas metodas. Per itin smulkų kateterį į gimdos ertmę lėtai leidžiamas specialių echogeninių putų ir vandens mišinys. Tyrimą atliekantis gydytojas echoskopo monitoriuje stebi, kaip putos pasiskirsto gimdos ertmėje. Jeigu mišinys gimdos taip ir nepasiekia, daroma prielaida, kad kiaušintakiai yra užakę. HyFoSy tyrimas yra greitas (trunka iki 15 min.), efektyvus, saugus, neskausmingas (neprireikia nuskausminimo). Atliekant tyrimą naudojamos patentuotos ExEm putos. Maždaug 20 proc. moterų per artimiausius 3 mėn. po tyrimo pavyksta pastoti, o net 80 proc.

   

2. Histerosalpingografija (HSG): Tai radiologiniams tyrimams priskiriamas metodas, padedantis ištirti ir kiaušintakių būklę. Tyrimas įprastai atliekamas 7-12 ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė dar nėra išvešėjusi ir lengviau pastebėti galimas patologijas. Prieš histerosalpingografiją reikėtų paimti makšties mikrofloros tepinėlį ir atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą. Informatyvumas.

   

3. Chromotubacija: Tai saugus tyrimo metodas, kurio metu, taikant chromotubaciją, stebima, ar specialus įvedamas tirpalas prateka pro kiaušintakius. Informatyvumas: įvertinami ne tik kiaušintakiai, bet ir kiti reprodukcinės sistemos organai, tiriama, ar nėra sąaugų, pacientė neserga endometrioze ir kt.

Kada kreiptis į gydytoją?

Remiantis PSO (Pasauline sveikatos organizacija), jei pora turi reguliarius lytinius santykius ir per vienerius metus nepavyksta pastoti, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją specialistą tam, kad atlikti reikiamus tyrimus, ieškant nevaisingumo problemos priežasčių. Jei moteris yra 35 metų ir vyresnė arba jeigu buvo nustatytos konkrečios priežastys, galinčios daryti neigiamą įtaką vaisingumui, tuomet dėl tyrimų kreiptis reikėtų jau po 6 mėn.

Svarbu atkreipti dėmesį į menstruacinio ciklo reguliarumą bei menstruacijų pobūdį. Jei menstruacijos yra nereguliarios, t.y. kartojasi dažniau nei 21 diena ar ilgiau nei 35 dienos, reikėtų sunerimti. Svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų gausumą. Jei menstruacijos gausios, gali būti gimdos polipo priežastis, kuris trukdo implantuotis nėštumui. Jei menstruacijos skausmingos ar yra rudos spalvos tepimas prieš ar po menstruacijų, tai gali būti klastingos ligos endometriozės priežastis, kuri tiesiogiai koreliuoja su nevaisingumu. Makšties uždegimai, kuriems būdingos pakitusio pobūdžio ir kvapo išskyros ar dažnas šlapinimasis, gali būti nevaisingumo priežastis.

Dažniausios nevaisingumo priežastys ir gydymas

Ankščiau buvo manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, tačiau šiuolaikinė medicina byloja, kad vis dažniau sutinkamas vyro nevaisingumas, todėl visada tiriami abu partneriai. Vyro spermogramoje randamas A klasės (judrių) spermatozoidų kiekio sumažėjimas ar visiškas jų nebuvimas ir B klasės (lėtųjų) spermatozoidų dominavimas, kas apsunkina pastojimą.

Dažnai sutinkama problema - antrinis nevaisingumas, kuris kelia daug nuostabų. Tai yra moteris vieną kartą pastojusi, negali susilaukti kūdikio antrą kartą. Tai susiję su daug įvairių priežasčių, tačiau noriu paminėti kelias pagrindines. Tai - liuteininės fazės nepakankamumas, kuomet nustatomas progesterono, pagrindinio hormono, reikalingo sėkmingam nėštumui, trūkumas (esant progesterono trūkumui, skiriama progesterono terapija peroraline, vaginaline ar injekuojama forma). Taip implantacinio lango patologija bei endometriumo patologoja (tuo tikslu atliekama endometriumo biopsija ir nustatoma galima patologija).

Visos poros, kurios kreipiasi į vaisingumo klinikas, pradedamos gydyti, surenkant ligos istoriją: t.y. amžius, buvę nėštumai, gimdymai, buvusios operacijos ir ligos. Vyrui pirmiausia reikia atlikti spermogramą ir/ ar pagal poreikį papildomus tyrimus, t.y. lytiniu keliu plintančias ligas, spermos pasėlį, oksidacinės pažaidos spermos tyrimą, hormonus. Moteriai tyrimų kiek daugiau nei vyrui. Atliekami hormoniniai tyrimai menstruacinio ciklo pradžioje (Folikulinės fazės metu), menstruacinio ciklo pabaigoje (Liuteininės fazės metu), skydliaukės funkciją atspindintys tyrimai, lytiškai plintančios ligos, tyrimai dėl makšties infekcijos, kiaušintakių pratekamumo tyrimai. Jei diagnozuojami nepratekami kiaušintakiai, reikalingas operacinis gydymas, diagnostinė laparaskopinė operacija. Atliekamas ginekologinis ultragarsinis tyrimas, jei randama gimdos ertmės polipų, moteris siunčiama polipo pašalinimui. Galimi radiniai: gimdos miomos, kiaušidžių cistiniai dariniai. Tokiu atveju sprendžiama, ar indikuotinas operacinis gydymas.

Atlikus pilną ištyrimą, sprendžiama gydymo taktika. Kartais užtenka atlikti tyrimus, paskirti atitinkamą gydymą vaistais, kaip, pavyzdžiui, ovuliacijos skatinimą ar per aukšto prolaktino kiekio reguliavimą ir moteriai pavyksta pastoti po mėnesio ar kelių mėnesių. Sunkiais atvejais gydymas gali užtrukti iki 6 mėn. ar vienerių metų.

Statistika ir mitai

Pagal naujausius statistinius duomenis, kas trečia pora negali susilaukti vaikų. Lietuvos duomenys sutampa su Europos šalių duomenimis. Atlikus reikiamus tyrimus ir parinkus tinkamą gydymą tik keliems procentams iš jų nėra galimybės padėti. Šiuolaikinės inovatyvios medicinos priemonės įgalina mus, gydytojus specialistus, padėti sėkmingai susilaukti palikuonių dėl nevaisingumo besikreipiančioms poroms.

Gydytojai paneigia apie nevaisingumą sklandančius mitus. Neretai, kai kalbama apie nevaisingas poras, dažniausiai atkreipiamas dėmesys į moterį. Tai, anot gydytojo, yra dar vienas labai gajus mitas: „Nevaisingumas nėra tik moters problema, tai yra poros reikalas ir tirti bei gydyti tenka abu partnerius. Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20-30 proc., moterų - 20-35 proc., abiejų partnerių - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10-20 proc.“

Kad dirbtinis apvaisinimas yra vienintelis sprendimas, negalint pastoti, gydytojas sako girdintis taip pat. „Pagalbinis apvaisinimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet kitais būdais padėti neįmanoma. O tų būdų yra įvairiausių, pradedant rekomendacijomis dėl gyvenimo būdo, mitybos, darbo-poilsio režimo keitimo, medikamentinio gydymo ir baigiant chirurginiais gydymo metodais. Kiekvienai individualiai porai reikalingas ir padeda vis kitas būdas, o išsėmus kitus gydymo resursus, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje“, - teigia gydytojas.

Jei kalbama apie PAP (Pagalbines apvaisinimo priemones), vaisingumo centruose pastojimo dažnis po IUI (Intrauterinės inseminacijos) varijuoja nuo 15 iki 20 proc. Jei kalba eina apie IVF (Angl. In Vitro fertilization, apvaisinimas mėgintuvėlyje), praėjus visą gydymo ciklą pastojimo dažnis siekia 80 proc.

Neretai, kai kalbama apie nevaisingas poras, dažniausiai atkreipiamas dėmesys į moterį. Tai, anot gydytojo, yra dar vienas labai gajus mitas: „Nevaisingumas nėra tik moters problema, tai yra poros reikalas ir tirti bei gydyti tenka abu partnerius. Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20-30 proc., moterų - 20-35 proc., abiejų partnerių - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10-20 proc.“

Kad dirbtinis apvaisinimas yra vienintelis sprendimas, negalint pastoti, gydytojas sako girdintis taip pat. „Pagalbinis apvaisinimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet kitais būdais padėti neįmanoma. O tų būdų yra įvairiausių, pradedant rekomendacijomis dėl gyvenimo būdo, mitybos, darbo-poilsio režimo keitimo, medikamentinio gydymo ir baigiant chirurginiais gydymo metodais. Kiekvienai individualiai porai reikalingas ir padeda vis kitas būdas, o išsėmus kitus gydymo resursus, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje“, - teigia T. Lūža.

„Northway“ vaisingumo centre Klaipėdoje, kur gydytojas dirba, 2020-aisiais metais po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF)-pastojo apie 50 procentų moterų, po ICSI procedūros - 46 procentai, o bendras klinikinių nėštumų skaičius siekė net 47 procentus.

Moterys dažnai gydytojo teiraujasi apie tai, ar po keturiasdešimties negalint susilaukti pirmojo savo kūdikio, vis dar gali tikėtis stebuklo ir kada jau yra riba, kuomet tikėtis nebereiktų. T. Lūža sako, kad stebuklais tikėti ir jų laukti galima ir po keturiasdešimties. Tačiau reikia žinoti, kad statistiškai su amžiumi labai mažėja tikimybė tiek pastoti, tiek išnešioti sveiką kūdikį ir jį pagimdyti. „Individualiai moteriai galimybės pastoti amžiaus riba gali būti ir vėlesnė bei priklauso nuo daugybės veiksnių. Deja, persileidimų ir genetinių ligų rizika su amžiumi didėja. Galimybę ir tikimybę pastoti tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo pagalba leidžia prognozuoti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, tačiau kol moteris turi reguliarų mėnesinių ciklą ir vykstančią ovuliaciją bei nėra kitų bėdų, pastojimo tikimybė išlieka“, - patikina gydytojas.

Paklausus, kokie būtų patarimai moteriai, įtariančiai, kad ji yra nevaisinga, gydytojas dar kartą pabrėžė, kad tai yra ne moters bėda, o poros reikalas, tad ir abu partneriai turi dalyvauti šiame procese: „Labai noriu padrąsinti poras kreiptis, jeigu įtaria, kad gali būti problemų su pastojimu. Ypatingai, jeigu nepavyksta pastoti per 12 mėnesių arba anksčiau, jeigu moteris vyresnė nei 35-erių metų amžiaus, jeigu vargina nereguliarios mėnesinės, diagnozuota endometriozė, buvę operacijų pilvo ertmėje ar uždegiminių procesų. Jeigu vyras yra turėjęs galvos ar sėklidžių traumų, sirgęs ar serga onkologine liga, vargina lytinių organų uždegimai ir panašiai. Taip pat labai svarbu ištyrimą pradėti nuo vyro spermos tyrimo, nes neretu atveju tai leidžia greičiau nustatyti priežastį, vykdyti tikslinį ištyrimą, o kartais išvengiame ir sudėtingų chirurginių intervencijų moteriai“.

tags: #nebeturiu #kiausintakiu #vaiku #neturime

• Vaikų baldai Lucy
• Apie vaikų odos bėrimus
• Kaip pradėti skaityti vaikams
• Vaikų darželių situacija Lietuvoje
• Socialinės globos paslaugos