Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliantiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia.
Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Kaip nustatyti, ar vaikas turi specialius poreikius? Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus.
Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus.
Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais.
Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus.
Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija.
Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas.
Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas.
Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai.
Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai.
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT).
Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia.
Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį.
Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat.
PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas.
Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.
Specialiųjų poreikių nustatymo procesas
Specialieji poreikiai - tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Vaikams specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją.
Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai.
Neįgalumo ir Darbingumo Nustatymo Tarnyba (NDNT)
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje.
Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų.
Gydytojo siuntimas
Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti.
Dokumentų pateikimas
Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.
Jeigu pats asmuo dėl sveikatos būklės prašymo parašyti ir pasirašyti negali, tai padaryti gali jo atstovas.
Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko specialiųjų poreikių ir jų lygio.
Kriterijai, Įtakojantys Specialiųjų Poreikių Nustatymą
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis.
Bazinį funkcionavimo lygmenį
Tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje
Tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną.
Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu.
Asmens nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmens klausimyną per pokalbį su juo pildo NDNT darbuotojas, o pensinio amžiaus - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas.
Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto.
Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Pedagoginių-psichologinių tarnybų vaidmuo
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas - tai vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.
Jį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai.
Vertinimo Tikslas
Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. savivaldybės ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba.
Vertinimas atliekamas tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus.
Vertinimo Eiga
Kreipimasis į PPT: Tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų kreiptis į PPT dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo.
Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas.
Vaiko vertinimas: Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis.
Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Pažymų išdavimas
Po vertinimo PPT išduoda pažymas:
- Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama).
- Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai.
Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Pažymų perdavimas ugdymo įstaigai
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais.
Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo.
Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Vaiko gerovės komisijos posėdis: Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai.
Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.
Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Pasiruošimas Vertinimui
Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite.
Vertinimo poreikį, prieš kreipiantis į Tarnybą, rekomenduojame aptarti su lankomos ugdymo arba medicinos įstaigos specialistais, prašant išduoti Vaiko gerovės komisijos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/ pakartotinio įvertinimo arba medikų - pažymą apie nustatytus sveikatos, raidos sutrikimus.
Dokumentai, Reikalingi Atvykstant Į Tarnybą:
- Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos (1 priedas) kopiją;
- Mokyklos VGK posėdžio išrašą apie neatliktą Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą;
- Mokinio individualaus ugdymo planą;
- Mokinio rašto darbus, piešinius;
- Vaiko gimimo išrašo kopiją;
- Išrašą iš medicinos dokumentų.
Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
- socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Parama ir Kompensacijos
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus.
Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Kai vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Neterminuotai, kai vertinamas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, neprognozuojamas vaiko sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) vaiko sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.
Lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų.
Šeimos gydytojas parengia dokumentus vaiko specialiajam poreikiui ir jo lygiui nustatyti.
Medicininiai dokumentai. Tai duomenys apie vaiko sveikatos būklę: testų (pvz., CARS, DISC, WISC), medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašų (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos (forma Nr. Vaiko tėvai - pristato į tarnybos skyrių arba siunčia paštu.
Bazinį funkcionavimo lygmenį - balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje - asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną.
Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto.
Neleiskite tarnybos darbuotojui esančius sunkumus vertinti tik kaip fizinius.
Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko specialiųjų poreikių ir jų lygio.
Svarbu: Vidutinę arba sunkią negalią turintį vaiką slaugančiam asmeniu neskaičiuojamas darbo stažas, bet vaiko slaugymo terminas (15 metų) turi įtakos šalpos bazinei pensijai gauti tuo atveju, kai NDNT išduoda pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinį poreikį (SPP-2).
Teisinė Bazė
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Specialiojo Nuolatinės Slaugos, Specialiojo Nuolatinės Priežiūros (Pagalbos), Specialiojo Lengvojo AutomobilioĮsigijimo Ir Jo Techninio Pritaikymo Išlaidu Kompensacijos Poreikių Nustatymo Tvarkos Aprašo Patvirtinimo".
- Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d.
Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr.
Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančių dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr.
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-12-14 įsakymu Nr.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2011-07-13 įsakymu Nr.
Apeliacijų dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2020-07-13 įsakymu Nr.
Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr.
Parengė: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė R.
Specialiuosius poreikius Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) nustato tik su gydytojo siuntimu (galiojimo terminas 60 kalendorinių dienų).
Specialieji poreikiai gali būti nustatyti jau nustačius neįgalumo lygį arba neįgalumo lygio nustatymo metu.
Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 1 priedas, 2 priedas ir 3 priedas.
Šalpos pensijos.
Keičiasi asmenų specialiųjų poreikių nustatymo tvarka.
Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas.
Dėl Rekomendacijos dėl pagalbos poreikio formos patvirtinimo.
tags: #specialiuju #poreikiu #nustatymas #vaikams
